Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Unikalios augalijos sritis

Unikalios augalijos sritis

Unikalios augalijos sritis

ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOJE

SUKLASIFIKAVĘS iš Afrikos atsiųstas gėles, XIX amžiaus botanikas Karlis Linėjus pavadino jų gimtinę, „Gerosios Vilties kyšulį, žemės rojumi, kurį geradarys Kūrėjas išpuošė rinktinėmis grožybėmis“.

Tos rinktinės grožybės želia pietų Afrikoje. Olandų kolonistai šioje vietovėje vyraujančią augmeniją pavadino fijnbosch — „visžalių augalų giraite“. Žodis fijn reiškia „mažas“ ir tai tikriausiai yra nuoroda į toje vietovėje augančius smulkialapius, žemaūgius ir liaunus medžius. Vėliau ji buvo praminta „feinbos“. Tenykščių augalų lapai yra maži ir kieti, bet žiedų dydis, spalvos bei formos stulbinančios.

Visžalių augalų regionas yra Kapo srityje, kurios augalija nuo kitų floros sričių labai skiriasi. * Nors ji užima nedidelį plotą, pasižymi stulbinančia augalų įvairove. Kaip teigia vienas šaltinis, ten auga per 8550 augalų rūšių, iš kurių du trečdaliai aptinkami tik šioje vietovėje.

Vien ant Stalo kalno rasta 1470 augalų rūšių! „Tai daugiau, nei randama visame Britų salyne“, — rašoma žurnale New Scientist. Kapo srities augmenija išgarsėjo visame pasaulyje. Kaip?

Stulbinanti įvairovė

Jei ant tavo palangės auga snaputinių šeimos gėlė — pelargonija, jos gimtinė tikriausiai yra Kapo sritis. Ten randama daugiau kaip du trečdaliai iš 250 žemėje augančių snaputinių šeimai priklausančių augalų.

Be to, čia auga trečdalis iš 1800 vilkdalginių šeimai priklausančių gėlių, tarp kurių daugiau kaip 72 niekur kitur neaptiktos kardelių rūšys. Pietų Afrikoje taip pat tarpsta 1646 ramunių ir pluoštagėlių rūšys. * Dar čia želia šiai šeimai priklausančios atžalinės fenokomos, kurios metams bėgant neišblunka ir puikiai tinka sausoms puokštėms.

Tačiau nuostabiausias Kapo srities žydintis augalas yra erika. Norit tikėkit, norit ne, bet čia jų randama 625 rūšys, kai pasaulyje iš viso tėra 740!

Šliaužiančioji protėja ir cukrinukas

Linėjus ištyrė dar vieną tenykščių augalų grupę, kuriai būdinga didelė formų įvairovė. Šią grupę jis pavadino protėja (protėjinių šeima), pagal Graikų dievą Protėją, gebėjusį, kaip manoma, keisti savo pavidalą. Iš Kapo srities kilo 328 protėjų rūšys. Kaip smagu klajojant po Kapo kalnus aptikti didžiulę kilniąją protėją. Jos žiedas kartais būna didesnis už žmogaus veidą.

Kita paplitusi protėjų rūšis — šliaužiančioji protėja. Šio medelio žiedai primena puodelius, pilnus nektaro. Pirmieji gyventojai išpildavo jį į indą ir paskui virdavo sirupą.

Kapo cukrinukas (Promerops cafer), gyvenantis tik čia, irgi labai mėgsta protėjų nektarą. Ilgasnapis paukštukas išsiurbia nektarą, paskui atsilygina pernešdamas žiedadulkes nuo vieno žiedo ant kito — taip augalai apvaisinami. Be to, cukrinukas minta vabzdžiais, kuriuos masina didžiuliai gėlių žiedai. Taip paukštis ir gėlė padeda vienas kitam išgyventi.

Kita svarbi partnerystė

Kai kurios protėjos auga pasislėpusios po kitais augalais. Jų skleidžiamas kvapas, primenantis mieles, privilioja peles. Šios geria nektarą. Bėgiodamos nuo vieno žiedo prie kito jos perneša žiedadulkes, prilipusias prie snukučio. Taip lauko pelės ir protėjos bendradarbiauja.

Panaši draugystė sieja erikas bei spalvingas oranžines nektarinijas (Nectarinia violacea), aptinkamas tik Kapo srityje. Erikų žiedas primena išlenktą vamzdelį, todėl puikiai tinka nektarinijos snapui. Paukštukui siurbiant nektarą, žiedadulkės prilimpa prie jo galvutės. Ištisus metus žydinti erika maitina nektarinijas, o šios jas apdulkina. Kaip smagu vaikščioti kalvų šlaitais ir stebėti tokią nepaprastą draugystę!

Daugybė kitų gyvūnų irgi teikia naudos. Pavyzdžiui, vienas drugelis (Meneris tulbaghia) apdulkina net 15 rūšių raudonžiedžių gėlių. Viena tokių gėlių — žymioji vienažiedė disa puošia Stalo kalną.

Kapo srityje veisiasi žiurkės (Georychus capensis), mintančios orchidėjų, lelijų ir vilkdalgių svogūnėliais. Jos neša tuos svogūnėlius į savo urvus, kur juos sandėliuoja. Pakeliui išbarstyti arba urve palikti svogūnėliai dažnai sudygsta.

Šimtai šio regiono augalų prie sėklų turi mėsingas ir aliejingas ataugas, kurių skleidžiamas kvapas privilioja skruzdėles. Pasičiupusios jas skruzdėlės drauge po žemėm nusitempia ir sėklas. Vėliau jos tas mėsingas ataugas suėda, bet kietų sėklų neliečia. Paskui nuo paukščių ir pelių po žemėm paslėptos sėklos sudygsta.

Taip pat ten zuja musės, turinčios ilgus iš burnos nutįsusius siurbtukus. Jos puikiai tinka apdulkinti augalus, kurių žiedai ilgi. Vienos rūšies musės siurbtukas yra beveik aštuonių centimetrų. Akivaizdu, kad simbiozė būtina gyvybei palaikyti.

Pavojinga kaimynystė

„Deja, — rašo gamtosaugininkas Jansas fon Rensberchas knygoje An Introduction to Fynbos, — žmogus, turintis rūpintis kūrinija, dažnai pats ją naikina.“ Iš tiesų, per palyginti trumpą laiką buvo padaryta didžiulė žala, kaip aiškina dr. Pitas fon Veikas: „Praėjus maždaug 300 metų nuo kolonizacijos pradžios, žmogus taip suardė ir neatpažįstamai pakeitė slėnias Kapo srities savanas, jog teliko... 31 procentas pirminės augmenijos. Jau išnyko trisdešimt devynios augalų rūšys, o 1033 rūšys yra prie išnykimo ribos.“

Žmogaus veikla kenkia svarbiai šito regiono gyvūnų ir augalų draugystei. „Ekologai, — rašoma knygoje Table Mountain—A Natural Wonder, — dar tik pradeda suvokti sudėtingus gyvūnų ir augalų ryšius. Ar, augalui išnykus, jo apdulkintojas (graužikas, drugelis ar vabalas) irgi žūva?“ O kaip paukščiai? Pasak Pietų Afrikos Respublikos biologo Kutberto Džono Skedo, cukrinukams gresia išnykimas, nes jie „glaudžiai susiję su protėjinių šeima“.

Šie bauginantys pranešimai verčia susirūpinti. Tačiau tie, kurie, kaip ir Linėjus, tiki geradariu Kūrėju, gali džiaugtis. Galime būti įsitikinę, kad žemė suklestės ir sužydės kaip niekad anksčiau, kai Jehova Dievas išpildys pažadą ‛daryti visa nauja’ (Apreiškimo 21:5).

[Išnašos]

^ pstr. 5 Žemė padalyta į šešias floros sritis. Geobotanikai jas suskirstė pagal savitą augaliją. Kapo sritis yra pietų Afrikoje.

^ pstr. 9 Ramunės priklauso astrinių šeimai, o pluoštagėlės (čiabuvių vadinamos vygy) — Mesembryanthemum genčiai.

[Žemėlapiai 16 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Kapo sritis (žalia spalva)

Stalo kalnas

[Šaltinio nuoroda]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracija 16 puslapyje]

‛Painted lady’ — viena iš 72 kardelių veislių, kurios randamos tik šiame regione

[Šaltinio nuoroda]

Una Coetzee (www.agulhasfynbos.co.za)

[Iliustracija 16 puslapyje]

Kai kurios protėjos didesnės už žmogaus veidą

[Šaltinio nuoroda]

Nigel Dennis

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Vien ant Stalo kalno aptikta 1470 augalų rūšių

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Puikiojo sausučio žiedas

[Šaltinio nuoroda]

Nigel Dennis

[Iliustracija 17 puslapyje]

Viena iš daugybės šio regiono ramunių rūšių

[Šaltinio nuoroda]

Kirstenbosch, Cape Town

[Iliustracija 17 puslapyje]

Šis drugelis apdulkina 15 rūšių raudonžiedes gėles

[Šaltinio nuoroda]

Colin Paterson-Jones

[Iliustracija 17 puslapyje]

Viena protėjų rūšis Leucospermum conocarpodendron

[Šaltinio nuoroda]

National Parks Board of South Africa

[Iliustracija 18 puslapyje]

Puikiai sutaria erikos ir nektarinijos

[Šaltinio nuoroda]

Colin Paterson-Jones

[Iliustracija 18 puslapyje]

Protėjos ir Kapo cukrinukas yra ypatingi draugai

[Šaltinio nuoroda]

Kirstenbosch, Cape Town

[Iliustracija 18 puslapyje]

Vatsonija

[Šaltinio nuoroda]

Kirstenbosch, Cape Town

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 18 puslapyje]

National Parks Board of South Africa