Daugiaveidė Roma

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO ITALIJOJE

„Mano manymu, Romului [kuris, pasak mito, 753 m. p. m. e. įkūrė Romą] dievai iš anksto apreiškė, kad šis miestas vieną dieną taps sostine ir galingos imperijos širdimi“ (CICERONAS, ROMĖNŲ ORATORIUS IR POLITIKAS, GYVENĘS PIRMAJAME AMŽIUJE P. M. E.).

KAIP ir kiti tūkstančius metų gyvuojantys miestai, Roma daug kartų keitėsi. Kiekvienas amžius paliko savo žymę. Ar norėtumėte pamatyti tuos istorijos pėdsakus? Jei taip, dabar yra tinkamas metas, ypač jeigu esate pakviestas apsilankyti viename iš kongresų, kuriuos Jehovos liudytojai surengs Romoje, Baryje, Turine ir Milane šių metų rugpjūčio 10—12 dienomis.

O kokią Romą norite pamatyti? Gal senovinę, respublikos laikų, o gal imperinę? Galite išvysti ir artimesnę mūsų laikams viduramžių, renesanso, barokinę ir galiausiai šiuolaikinę Romą. Dar galima išskirti popiežiškąją, prastuomenės ir aukštuomenės Romą. Šiame metropolyje pilna netikėtumų.

Senasis miestas

Seniausiosios gyvenvietės, geležies amžiaus trobesių kaimai, įsikūrė dar iki aštuntojo amžiaus p. m. e. ant Italijos kalvų ties buvusia Tiberio upės brasta ir ten besidriekiančia žemuma. Nuo seniausiųjų laikų aiškiai matosi vietovę supančios aukštumos. Sakoma, jog miestas iškilo ant septynių kalvų: Kvirinalio, Viminalio, Eskvilino, Celijaus, Aventino, Palatino ir Kapitolijaus. Kai kurios Romos dalys vadinamos šių kalvų vardais lig šiolei.

Jei nuspręsite apsilankyti Romoje, būtinai pasiimkite su savimi turisto vadovą ir žemėlapį. Tai padės įsivaizduoti, kokį šį miestą matė romėnai maždaug prieš 2000 metų.

Apsilankykime forume

„Forumas senovės Romoje buvo politinio, komercinio ir teisminio gyvenimo centras“, — sakoma viename turisto vadove. Pagrindinis įėjimas į šią vietą yra Imperijos forumo gatvėje. Ten galite nuvykti metro ir dar keletu maršrutinių autobusų.

Vienas žymiausių šios vietovės istorinių paminklų — Koliziejus, dar žinomas kaip Flavijų amfiteatras, imperinės epochos simbolis. Tai 48 metrų aukščio statinys, prilygstantis šiuolaikiniam 16 aukštų namui. Koliziejaus ilgis — 190 metrų, plotis — maždaug 155 metrai. Jame yra 80 įėjimų, o sėdimų vietų pakakdavo net 55000 žiūrovų! Pastatyti Koliziejų imperatorius Vespasianas įsakė 72 m. e. m. Prisiminkite tai, kai atsistosite šalia to statinio. O, kad jo sienos galėtų prabilti...

 Iš neseniai atliktų kasinėjimų galima spręsti, kad šiam amfiteatrui užbaigti lėšų buvo gauta po sėkmingo romėnų žygio į Judėją. Žygis 70 m. e. m. baigėsi Jeruzalės sunaikinimu ir romėnų kariuomenė parsigabeno nemažai grobio (Mato 24:1, 2; Luko 21:5, 6). Keletą šimtmečių jame buvo rengiamos žiaurios gladiatorių kovos. Kitaip nei daugelis mano, Koliziejuje krikščionys veikiausiai nebuvo kankinami ar žudomi. *

Šalia Koliziejaus stovi Tito arka, pastatyta žygiui į Jeruzalę atminti. Ant arkos sienų pavaizduotos triumfo eitynės su žydų belaisviais ir šventais šventyklos reikmenimis. Paimti nelaisvėn žydai turbūt ėjo kaip tik pro šią vietą.

Kitas žymus istorijos paminklas — Panteonas. Šis įspūdingas gerai išsilaikęs pastatas yra buvusi pagonių šventykla, skirta visiems dievams; dabar ten įkurta katalikų bažnyčia. Šis romėnų inžinerijos šedevras buvo pastatytas 118—128 m. e. m. užsakius imperatoriui Adrianui (76—138 m. e. m.), pagarsėjusiam gynybinės sienos šiaurės Anglijoje statyba. Panteono rotondos aukštis ir skersmuo tapatūs — apie 43 metrus.

Didysis cirkas, Palatino kalva ir daugelis kitų vietų bei paminklų taip ir vilioja pakeliauti po praeitį. Apie šeštosios Biblijoje minimos pasaulinės galybės pompastiškumą ir didybę liudija įvairiose miesto dalyse tebestovintys senovės obeliskai ir graviruotos kolonos, kaip antai Trajano bei Marko Aurelijaus.

 Apaštalų laikų Roma

Nors apaštalų dienų krikščionys greit pasidavė atskalūnybei, Romoje vis dar galima išvysti kai ką, kas primena epizodus iš pirmųjų krikščionių gyvenimo. Pavyzdžiui, atvykęs pažiūrėti Apijaus kelio, kur neprisiminsi, kaip krikščionys broliai palydėjo apaštalą Paulių iki Romos (Apaštalų darbų 28:14-16). Vis dėlto reikia būti atsargiems ir netikėti kiekvienu žmonių pasakojimu. Kaip pavyzdį galima paimti netoli forumo esantį Mamertinų kalėjimą, kur esą kalėjo apaštalas Petras. Tačiau nėra jokių biblinių įrodymų, kad Petras būtų kada lankęsis Romoje.

Jei būsite netoliese Apijaus kelio, galėtumėte užsukti į žymiąsias katakombas (kelių šimtų kilometrų ilgio požeminius tunelius, kuriuose buvo laidojami žmonės). Apžiūrėję šias kapavietes pamatysite, kad to meto žmonės garbino kankinius ir kitus mirusiuosius, tikėjo sielos nemirtingumu, tad nebesilaikė Jėzaus mokymų. *

Kaip Romą pakeitė renesansas

Prasidėjus renesansui (XIV—XVI a.) Romoje įvyko didelės permainos, o viena to priežasčių — išaugusi popiežiaus valdžia ir autoritetas. Į savo rezidenciją popiežius pasikvietė menininkų, architektų ir amatininkų, iš kurių vienas žymiausiųjų — Mikelandželas. Kai kurie jo šedevrai išliko Vatikane. Garsūs jo darbai — Siksto koplyčios freska „Paskutinis teismas“, taip pat skliautų freskos, kurias galima pamatyti Vatikano muziejuje. Įdomu, kad „Paskutinio teismo“ freskoje nėra vaizduojama skaistyklos.

Kitas Mikelandželo kūrinys — Šv. Petro Sukaustytojo bažnyčioje esanti skulptūra „Mozė“. Menininko įtaka matoma ir daugelyje Šv. Petro bazilikos detalių. Šioje bažnyčioje yra keletas šedevrų. Vienas jų — „Pieta“, Mikelandželo skulptūra, vaizduojanti mirusį Kristų motinos rankose.

Jehovos liudytojus turėtų itin sudominti tai, kad šioje bazilikoje galima daug kur išvysti tetragramą — keturiomis hebrajiškomis priebalsėmis užrašytą Dievo vardą Jehova. Paieškokite jos ant Klemenso XIII antkapinio paminklo ir Pristatymo koplyčioje.

Puošniojo baroko Roma

Vieni įspūdingiausių darbų Romoje buvo sukurti baroko epochoje. Kaip sakoma vienoje enciklopedijoje, baroko stilius „nėra vienalytis ir jame gausu ryškių elementų“. Barokas pradėjo gyvuoti nuo XVI amžiaus pabaigos ir iki XVIII amžiaus išsirutuliavo į rokoko stilių. Vienas žymus baroko kūrinys — Berninio antkapinis paminklas popiežiui Aleksandrui VII, pastatytas Šv. Petro bazilikoje. Berninis buvo mėgiamiausias  šio popiežiaus menininkas. Romoje jis pertvarkė bažnyčias, rūmus, skulptūras ir fontanus. Apžiūrėkite įspūdingą Berninio suprojektuotą kolonadą, supančią Šv. Petro bazilikos aikštę bei Tautos aikštės kolonadą, „sudarančią didingą simetrišką pagrindinį įėjimą į Romos centrą“. Baroko epochos kūrinių ir Berninio darbų pilna visoje Romoje! Nepraleiskite progos pamatyti sceninius efektus Treivio fontane ar Navonos aikštės fontanuose, pavyzdžiui, Berninio Keturių upių fontane ar Moro.

Šiuolaikinis miestas

Šiandien mieste retai kada teplanuojami nauji statybų projektai. Paskutinis didesnis projektas buvo įgyvendintas XX a. ketvirtajame dešimtmetyje. Tai buvo Pasaulinės parodos pastatų kompleksas, skirtas garsinti fašizmą Musolinio valdymo laikais.

Miesto valdžia šiuo metu daug darbuojasi, kad būtų išsaugotas neįkainojamas Romos kultūrinis paveldas, kuriuo būtų galima grožėtis ne tik gatvėse bei aikštėse, bet ir daugiau nei šimte muziejų. Tačiau prieš vykstant lankyti muziejų, paminklų ir archeologinių vietovių, būtų išmintinga susižinoti jų darbo laiką. Šią informaciją galima susirasti tam skirtose interneto svetainėse ar turisto vadovuose.

Nors Roma yra pagarsėjusi Vatikanu, ten išpažįstama daugybė religijų. Jehovos liudytojai yra įkūrę Romoje savo filialą ir pasistatę asamblėjų salę. Beveik 10000 vietinių liudytojų susibūrę į maždaug 130 susirinkimų ir grupių. Be italų, jų sueigos vyksta dar 12 kalbų. Jūs esate laukiami bet kurioje Sala del Regno (Karalystės salėje).

Tad kad ir kokią Romą norite pamatyti, kviečiame jus apsilankyti, nes, kaip rašė vokiečių poetas Johanas Volfgangas fon Gėtė, „tik Romoje galima apsišviesti apie Romą“.

[Išnašos]

 [Rėmelis/iliustracijos 18, 19 puslapiuose]

BARIS — judrus Apulijos administracinis centras

APULIJOS sritis yra Italijos „bato“ „kulnas“ (žiūrėkite žemėlapį 14 puslapyje). Apulija garsėja savo aliejumi ir vynais. Baris — administracinis srities centras, kuriame gyvena apie 350000 žmonių. Manoma, kad šis miestas buvo įkurtas dar prieš susikuriant Romos valstybei. Vienu laikotarpiu Baris priklausė Graikijai. Ketvirtajame a. p. m. e. šias žemes užėmę romėnai miestą pavadino Barijumi ir padarė jį municipija (savivaldą turinčia gyvenviete, kurioje gyveno Romos piliečiai).

Nuo pirmojo kryžiaus žygio laikų (1096 m.) Baris darėsi vis svarbesnis susisiekimo centras keliaujantiems į Rytus. Iš jo išplaukė ir daug kryžiuočių laivų.

Kalėdų senelio miestas?

Svarbiausi Bario miesto paminklai yra glaudžiai susiję su istoriniais įvykiais. Vienas tokių pastatų — San Nikolos bazilika. Manoma, kad Nikola buvo IV m. e. a. Myros (Mažosios Azijos miesto) vyskupas. Senovėje jo gyvenimo istorija buvo supainiota su vieno VI a. gyvenusio bendravardžio dvasininko. Taigi tą asmenį apipynė daugybe įvairios kilmės legendų. Nikola buvo imtas laikyti vaikų globėju, nes, pasak vienos legendos, jis prikėlė tris vaikus, kuriuos piktas užeigos savininkas sukapojo į gabalus ir susūdė. Tad nieko stebėtino, kad viduramžiais, nesilaikant Biblijos, šio asmens garbinimas paplito ir visa, kas susiję su juo, pasidarė labai populiaru.

Kaip rašoma knygoje Puglia-Dal Gargano al Salento, Nikola (lotyniškai Sanctus Nicolaus) „į šiaurę nuo Alpių įsikūrusiose šalyse, o vėliau ir Šiaurės Amerikoje, tapo Santa Klausu; jo vyskupo sutana buvo papuošta kailiu, mitra tapo kepure, o pats šventasis — dosniu seneliu su balta barzda ir pilnu maišu dovanų“. Štai ir Kalėdų senis! *

  Mieste yra ir kitų įdomių istorinių paminklų, tačiau Jehovos liudytojus turėtų ypač sudominti Šv. Trejybės ir Šv. Kosmo bei Šv. Damiano bažnyčia, pastatyta XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. Bažnyčios apsidės mozaikoje matoma tetragrama.

Ar matėte kada trullo?

Netoliese Bario yra daugybė lankytinų vietų. Pavažiavus kokius 55 kilometrus į pietryčius nuo Bario, Alberobelio mieste galima išvysti žymiuosius trullo. Trullo — tai neįprastos formos balti pastatai kūgiškais stogais. Jie buvo praminti suakmenėjusiomis palapinėmis ar keistais tarp medžių pastatytais kioskais. Trullo buvo statomi tiesiog dedant akmens luitus vieną ant kito, nesulipdant jokiu skiediniu. Gali atrodyti, kad taip pastatyti trullo yra nestabilūs ar netgi nesaugūs, tačiau jie stovi, — daugelis net ne vieną šimtmetį. Be to, trullo gerai izoliuoti, todėl vasarą juose vėsu, o žiemą — šilta.

Jei mėgstate fotografuoti, tikriausiai norėsite pasidaryti keletą kadrų įspūdingosios Kalno pilies, stovinčios už kokių 40 kilometrų į vakarus nuo Bario. Normanai pradėjo ją statyti dar XII amžiuje. Kaip sakoma viename turisto vadove, ji „nuostabesnė už visas kitas Frederiko II pilis. Be to, tai vienas įmantriausių nereliginės paskirties viduramžių pastatų“. Knygoje ji apibūdinama kaip „darnios geometrijos šedevras. Abiejuose jos aukštuose yra po aštuonis kambarius“. Bokštai stovi visuose aštuoniuose pilies kampuose. Tikrai verta ją pamatyti.

Apie 1600 Bario Jehovos liudytojų ir nemažai kitų su jais bendraujančių žmonių renkasi draugėn 18-oje susirinkimų. Jie visi nekantriai laukia daugybės delegatų, atvyksiančių į 2001 metų srities kongresą „Dievo žodžio mokytojai“, kuris vyks San Nikolos stadione.

[Išnaša]

[Iliustracijos]

Tetragrama Šv. Trejybės ir Šv. Kosmo bei Šv. Damiano bažnyčioje

Pėsčiųjų takas

Kalno pilis

Alberobelio „trullo“

[Žemėlapis 14 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

ROMA

BARIS

[Šaltinio nuoroda]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracija 14 puslapyje]

Tito arka, kurios frize pavaizduotas Jeruzalės šventyklos užgrobimas

[Iliustracija 14 puslapyje]

Koliziejus

[Iliustracija 15 puslapyje]

Marko Aurelijaus kolona

[Iliustracija 15 puslapyje]

Apijaus kelias

[Iliustracija 15 puslapyje]

Panteonas — buvusi pagonių šventykla, skirta visiems dievams. Dabar ten įkurta katalikų bažnyčia

[Iliustracija 16 puslapyje]

Mikelandželo „Paskutinio teismo“ fragmentas iš Siksto koplyčios freskos

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Berninio Keturių upių fontanas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Jehovos liudytojų filialas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Treivio fontanas

[Iliustracija 17 puslapyje]

Pasak legendos, Romulą ir Remą, mitinius Romos įkūrėjus, maitino vilkė