Didingasis Niagaros krioklys

PASKUTINĮ kartą prie Niagaros krioklio buvau taip arti, kaip dar niekada anksčiau. Reginys užėmė kvapą. Su draugais nuvykome prie Kanados pusėje esančio Pasagos krioklio, taip vadinamo dėl savo formos. Pirmąkart atkeliavau čia 1958-aisiais, o paskui buvau dar keletą kartų, tačiau paskutinis apsilankymas buvo ypatingas — šįkart laivu prieš srovę priplaukėme tiesiog prie krentančio vandens. Tai įmanoma jau nuo 1848-ųjų, kai buvo pradėta rengti ekskursijas garlaiviais „Miglos mergelė“. Niagara pasigrožėjo jau milijonai. Atėjo eilė ir man.

Laivai pagal grafiką plaukia iš abiejų krantų — tiek Amerikos, tiek Kanados. Prie jų nuolat nusidriekusios eilės. Čia lūkuriuoja įvairiausio amžiaus žmonės, net maži vaikai, ir visi vilki lengvus mėlynus polietileninius apsiaustus, apsaugosiančius juos nuo vandens purslų. (Iš kito kranto plaukiantiems prie Amerikos krioklio duodami geltoni apsiaustai.) Į laivą, kuris vadinasi „Miglos mergelė VII“, telpa 582 keleiviai. Jis sveria 132 tonas, yra 24 metrų ilgio ir 9 metrų pločio. Dabar žmones plukdo keturi laivai, kurių pavadinimai skiriasi tik skaičiumi — IV, V, VI ir VII.

 Neriame į purslus

Atsistojome į tą ilgą eilę. Kai tik „Miglos mergelę VII“ paliko peršlapę ir susivėlę turistai, su visa minia sulipome ir mes. Jaučiau, kad laukia įspūdinga kelionė. Tolumoje, maždaug už kilometro, nuo krioklio skardžio dundėjo vanduo. Jis krito iš 52 metrų aukščio į 55 metrų gylio duburį. Mūsų laivas pajudėjo į Amerikos pusę. Skrodėme vandenį,  o aplinkui laivą sukosi verpetai. Plaukėme visai šalia Amerikos krioklio, kurio aukštis — 54 metrai. * Bet viskas dar buvo prieš akis.

Artėjome prie griaudžiančių vandenų. Įtampa didėjo. Greitai nebegalėjome fotografuoti, nes vėjas iš visų pusių talžė mus vandens lašais. Atrodė, plaukiame visą amžinybę. Vandens siena buvo vis arčiau, arčiau. Kiekvieną minutę per skardį persirisdavo ir tiesiai prieš laivo nosį nukrisdavo per 168000 kubinių metrų vandens! Griausmas buvo kurtinantis. Net rėkdamas negirdėjai savęs. Širdis atsidūrė kulnuose. Burnoje jaučiau Niagaros vandenį — šaltą ir labai tyrą. Niekada to neužmiršiu!

Praėjus, rodės, amžinybei, vairininkas galų gale lėtai apsuko „Mergelę“. Atsukę kriokliui nugarą nusiūbavome pasroviui. Giliai atsikvėpiau. Mes gyvi. Aišku, iš pat pradžių žinojome, kad nėra jokio pavojaus. Šiuose laivuose dar nė karto nebuvo nelaimingų atsitikimų. Vyriausiasis kompanijos vadybininkas Emilis Bendė užtikrino, kad kiekviename laive gelbėjimosi liemenių ir valčių užtenka didžiausiam galimam keleivių skaičiui. Tikrai nedaroma tokios klaidos kaip „Titanike“.

Krioklys traukiasi

Niagaros krioklį veikia erozija. Nustatyta, kad per pastaruosius 12000 metų krioklys pasislinko apie 11 kilometrų. Buvo laikas, kai jis atsitraukdavo net metrą per metus. Dabar slinkimo greitis sumažėjo iki maždaug 35 centimetrų per dešimt metų. Kodėl skardis taip ỹra?

Vanduo krinta nuo viršuje esančio dolomito, kietos klinties, sluoksnio. Po juo yra nepatvarus smiltainis ir skalūnas. Pirmiausia vanduo išgraužia šiuos apatinius sluoksnius, kol galų gale nuskyla ir nugarma žemyn klinties gabalas.

Vanduo dirba

Visą vandens gausybę trumpa, tik 56 kilometrų, Niagaros upė gauna iš keturių Didžiųjų ežerų (iš viso jų yra penki). Ji teka iš Erio ežero į šiaurę, Ontarijo ežerą. Nors ši upė labai trumpa, ji ir Kanadai, ir Jungtinėms Valstijoms gamina elektros energiją. Teigiama, kad tiek daug elektros energijos kiek ji pagamina labai mažai pasaulio upių. Kanados ir JAV hidroelektrinių galia kartu sudėjus — 4200000 kilovatų. Į jų turbinas Niagaros vanduo patenka prieš krioklį.

Medaus mėnesiai, naktinis apšvietimas

Prie Niagaros krioklio dažnai atvažiuoja poros praleisti medaus mėnesio. Tai ypač tapo madinga po 1953-iaisiais sukurto filmo „Niagara“. Naktimis krioklį apšviečia spalvoti prožektoriai. Tada savo žavumu ir didybe stebėtojus jis pakeri iš naujo. Taip, esant Kanadoje ar Jungtinėse Valstijose tiesiog negalima neaplankyti šio pasaulio stebuklo. O jei norite patirti kai ką labai ypatinga, nepamirškite — jūsų laukia garlaivis. Tikrai nesigailėsite ir prisiminsite tokią kelionę visą gyvenimą. (Atsiųsta.)

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 26 puslapyje]

ISPANIŠKASIS NIAGAROS KELTUVAS

Už puspenkto kilometro nuo krioklio upėje yra didžiulis verpetas, „susidaręs sraunumos pabaigoje, kur Didysis tarpeklis staiga pasisuka į šiaurės rytus. Čia grėsmingas smaragdo spalvos sūkurys pasukęs vandenį paleidžia jį toliau brautis pro siauriausią tarpeklio vietą“ (Ontario’s Niagara Parks).

Apžiūrėti šį milžinišką verpetą patogiausia iš ispaniškojo Niagaros keltuvo, kurio lynas nutiestas tiesiai virš verpeto. Iš jo puikiai matosi besisukantis vanduo. O kodėl tas keltuvas vadinamas ispaniškuoju? Nes jį sugalvojo ir 1916 metais sukonstravo sumanus ispanų inžinierius Leonardas Toresas Kevedas (1852—1936). Toks keltuvas — vienintelis pasaulyje.

[Schema/iliustracija 26 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Dėl EROZIJOS nuo 1678-ųjų krioklys atsitraukė apie 350 metrų

1678

1764

1819

1842

1886

1996

[Šaltinio nuoroda]

Šaltinis: Niagara Parks Commission

[Žemėlapiai 27 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

KANADA

JAV

KANADA

JAV

Erio ežeras

Niagaros krioklys

Niagaros upė

Ontarijo ežeras

[Iliustracija 25 puslapyje]

Amerikos krioklys

Kanados pusės Pasagos krioklys

[Iliustracija 26 puslapyje]

Apšviestas Niagaros krioklys žiemos naktį