Europinis kukmedis. Kodėl jis sodinamas Britanijos kapinėse?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO BRITANIJOJE

VIENAS Anglikonų bažnyčios dvasininkas 1656 metais rašė: „Mūsų protėviai ypač rūpinosi šventoriuose augančiais kukmedžiais; šie visžaliai medžiai buvo laikomi... sielos nemirtingumo simboliu.“ Tokia tradicija. O kaip yra iš tiesų?

Amžinai žaliuojantys augalai nuo seno siejami su nemirtingumu. Manoma, kad Velse ši tradicija kilo iš senovėje čia gyvenusių druidų įsitikinimų ir papročių. Anglijoje dar prieš krikščionių erą kukmedžiais apsodindavo pagonių šventyklas. Ilgainiui Bažnyčia juos pavertė „šventu simboliu“. Tradicijos giliai įsišaknija, tad nors nonkonformistai jų ir nesilaikė, šių dienų britų kapinėse tebeveši kukmedžiai.

Kas Biblijoje rašoma apie sielos nemirtingumą? Žodžiai „nemirtingumas“ ar „nemirtingas“ joje niekur nesiejami su „siela“. Jorko (Anglija) arkivyskupas paskaitoje „Teologinė gyvenimo ir mirties samprata“ sugretino „supaprastintas idėjas apie nuo kūno atsiskiriančią sielą“ su viena pagrindinių Biblijos tiesų. Jis pasakė: „Mūsų kūne nėra nieko, kas atsiskirtų po mirties.“

Šiek tiek apie kukmedį

Europinis kukmedis (Taxus baccata) yra įspūdingas visžalis medis, pamažu išaugantis iki maždaug 10 metrų. Daugelis didžiųjų Britanijos kukmedžių — tai du ar keli kamienais suaugę medžiai, kurių suaugimo žymės visiškai pasislėpusios po žieve. Paaiškėjo, kad vieną žinomą Škotijos kukmedį, kurio kamieno apimtis yra per 17 metrų, sudaro du susijungę medžiai.

Kukmedžiai gali išgyventi šimtus ir net, pasak kai kurių žinovų, tūkstančius metų. Daugelis senųjų Britanijos kukmedžių pergyveno viduramžių kaimus ir regėjo aplink besikuriančias naujas gyvenvietes.

Subrendusias šių medžių sėklas dengia skaisčiai raudona, minkšta puodelio formos luobelė — apysėklis. Tačiau tos sėklos, kaip ir medžio spygliai bei žievė, yra nuodingos, tad jų užėdę gyvuliai gali nugaišti. Anksčiau net buvo tikima, kad kukmedžio šakelėmis papuošus namus toje šeimoje gali kas nors mirti.

Mediena yra be sakotakių ir kiek primena raudonmedžio. Medžio šerdis rausvai oranžinė, iš jos gaminami tvirti baldai. Viduramžiais iš šios tvirtos ir elastingos medienos darydavo lankus, kuriais anglų lankininkai sumaniai naudojosi kare.

Senuosiuose Britanijos bei kažkada Anglijos valdytos Normandijos bažnyčių šventoriuose įprasta regėti kukmedžius. Viename šventoriuje Anglijoje jų auga net 99, bet tai išskirtinis atvejis. Paprastai šie medžiai sodinami poromis — viena pora prie dengto įėjimo į šventorių (laidotuvių įėjimas), kita — šalia bažnyčios durų. Kartais mūsų laikais takelis į bažnyčią apsodinamas dviem tam tikros rūšies kukmedžių eilėmis. Be to, jie sodinami ir prie kapo.

Tariamas sielos nemirtingumas yra pagonių graikų mokymas, kuriam pradžią davė Platonas. Kai Dievas sunaikins mirtį, jis parodys žmonijai malonę — prikels mirusiuosius, ir šie galės amžinai gyventi žemėje (Jono 5:28, 29; Apreiškimo 21:4).

[Iliustracija 31 puslapyje]

Tūkstantmetis kukmedis Šv. Andriejaus bažnyčios šventoriuje (Totridžo gyvenvietė, Hertfordširas)

[Iliustracijos 31 puslapyje]

Spalvingi apysėkliai, bet sėklos nuodingos

Toliau: kukmedžiai Šv. Lauryno bažnyčios šventoriuje (Litl Stenmoro gyvenvietė, Midlseksas)