Kuo svaiginamasi?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOJE

„VISI taip daro“, — šiuo argumentu naivuoliai įkalbinėjami pabandyti narkotikų. Bet jei apie narkotikus kalbame plačiąja prasme, čia yra ir grūdelis tiesos.

Narkotikas — tai „bet kokia cheminė medžiaga, natūrali arba sintetinė, veikianti sąmonę, nuotaiką ar apskritai psichiką“. Toks yra platus psichotropinių medžiagų apibrėžimas (tiesa, daugeliui medikamentų jis netaikytinas).

Remiantis minėtuoju apibrėžimu, galima sakyti, kad alkoholis irgi yra narkotikas. Pavojinga vartoti jį be saiko, tačiau vis daugiau žmonių juo piktnaudžiauja. Vienos Vakarų šalies koledžuose ir universitetuose atliktas tyrimas parodė, kad „didžiausia bėda yra besaikis studentų alkoholio vartojimas“. Tyrimo duomenimis, tai pasakytina net apie 44 procentus studentų.

Rūkalai, kaip ir alkoholis, pardavinėjami legaliai, nors juose esama nikotino — stiprių nuodų. Pasaulinė sveikatos organizacija informuoja, kad rūkymas kasmet pražudo apie keturis milijonus žmonių. O tabako pramonės magnatai yra turtingi ir visuomenės gerbiami. Beje, rūkymas — stiprus įprotis. Jis pavergia net labiau už daugelį narkotikų.

Pastaraisiais metais nemažai šalių uždraudė laisvai reklamuoti tabaką ir įvedė kitų apribojimų, bet draugijoje mielai užsirūko dažnas žmogus. Rūkymą  idealizuoja ir filmų pramonė. San Francisko Kalifornijos universitetas atliko 1991—1996 metų pelningiausių filmų tyrimą ir nustatė, kad 80 procentų pagrindinių aktorių vyrų vaidino rūkančius personažus.

Ką pasakytume apie vaistus, kavą ir arbatą?

Medikamentai dažnai gelbsti, bet kartais piktnaudžiaujama ir jais. Būna, kad gydytojas lengva ranka išrašo vaistų arba pacientas pats primygtinai prašo nebūtino recepto. Vienas specialistas pripažįsta: „Gydytojai ne visada užtektinai laiko skiria ligai diagnozuoti. Lengviau tarti ‛išgerkite šią tabletę’. Bet tikroji problema šitaip neišsprendžiama.“

Netgi tokie vaistai, kuriems nusipirkti nereikia recepto, pavyzdžiui, aspirinas ir paracetamolis (tailenolis, panadolis), jeigu jais piktnaudžiausite, gali labai pakenkti sveikatai. Nuo paracetamolio perdozavimo pasaulyje kasmet miršta daugiau kaip 2000 žmonių.

Kofeinas arbatoje ir kavoje taip pat yra psichiką veikianti medžiaga, nors siurbčiodami savo mėgiamą pusryčių gėrimą vargu ar apie tai susimąstome. Juk populiariąją kavą ir arbatą prilyginti narkotikams, tarkim, heroinui, būtų taip pat absurdiška, kaip naminį kačiuką gretinti su nuožmiu liūtu. Vis dėlto sveikatos specialistai perspėja, jog kasdien išgerti daugiau kaip po penkis puodelius kavos arba devynis puodelius arbatos — žalinga. Staiga atsisakius tokios didelės dozės, galima patirti abstinencijos sindromą. Viena arbatos mėgėja prisipažino, kad vėmė, labai skaudėjo galvą ir akys jautriai reagavo į šviesą.

O dopingas ir narkotikai?

Ypač opi problema — dopingo vartojimas tarp sportininkų. Lenktynės „Tour de France“ 1998 metais neapsiėjo be akibrokšto: devyni pirmaujančios komandos dviratininkai už dopingo vartojimą buvo diskvalifikuoti. Tiesa, sportininkai sugalvoja įvairių būdų, kaip pergudrauti dopingo testus. Žurnale Time pranešama, jog kai kurie net pasinaudoja „‛šlapimo transplantantais’, tai yra jiems į pūslę per kateterį įleidžiama ‛švaraus’ svetimo šlapimo, o tokia procedūra būna gan skausminga“.

Dar reikia paminėti daug „pramogai“ vartojamų narkotikų. Tai marihuana, „Ecstasy“ (metilendioksimetamfetaminas, arba MDMA), LSD (lizergino rūgšties dietilamidas), stimuliuojančios medžiagos (tokios kaip kokainas ir amfetaminai), trankviliantai (raminamieji, migdomieji vaistai) ir heroinas. Nepamirškime taip pat įvairių lakiųjų medžiagų — tarp jaunimo populiarių klijų ir benzino. Aišku, pastarieji neuždrausti, jų galima laisvai įsigyti.

Neapsigaukime narkomaną vaizduodamiesi išsekėliu, landynėje badančiu sau venas. Nors priklausomybės sindromas  padaro savo, daug kas įnikę į narkotikus dar sugeba gyventi santykinai normalų gyvenimą. Bet sumenkinti narkotikų pragaištingumo nevalia. Vieno rašytojo žodžiais tariant, kai kurie kokaino vartotojai „ima švirkštis vieną dozę po kitos, o jų kūnas virsta adatomis subadyta, krauju pasruvusia, mėlynėmis nusėta mase“.

9-ojo dešimtmečio pabaigoje narkomanijos banga lyg ir atslūgo, bet dabar ji vėl visame pasaulyje kyla. Žurnalas Newsweek rašo: „Valdžia jaučiasi bejėgė, nes narkotikų kontrabandos mastai sparčiai didėja, įvairiausių narkotikų suvartojama vis daugiau, o lėšų ir informacijos, reikalingos tam pasipriešinti, labai trūksta.“ Pietų Afrikos Respublikoje, Johanesburge, leidžiamas laikraštis The Star paskelbė tokius valstybinės statistikos duomenis: „Kas ketvirtas žmogus Pietų Afrikos Respublikoje yra priklausomas nuo alkoholio arba narkotikų.“

JT socialinės raidos tyrimų institutas pažymėjo, kad „narkotikų gamintojai ir prekeiviai... visame pasaulyje veikia organizuotai; nemažą pelno dalį jie investuoja į finansinius centrus, kurie siūlo slaptumą ir gerus dividendus... Dabar narkotikų prekeiviai neteisėtai uždirbtus pinigus plauna pervedinėdami kompiuterių tinklu, nes čia nėra griežtos valstybinės kontrolės“.

Pasirodo, daugelis amerikiečių, patys to nežinodami, kokainą čiupinėja kasdien. Viename žurnalo Discover straipsnyje aiškinama, kad šio narkotiko pėdsakų yra ant daugumos Amerikos banknotų.

Psichotropinių medžiagų, taip pat ir narkotikų, vartojimas visuomenėje darosi priimtinas, kasdieniškas reiškinys. Apie narkotikų, tabako, alkoholio žalą daug kalbama, tad peršasi klausimas, kodėl žmonės jais piktnaudžiauja. Ieškant atsakymo, reikėtų paanalizuoti ir savo požiūrį į šiuos svaigiklius.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Besaikis gėrimas — didelė studentijos bėda

[Iliustracija 5 puslapyje]

Cigaretes ir „lengvus“ narkotikus dažnas žmogus laiko nekenksmingais