Stebime pasaulį

Paslaptingai išgyveno

Paryžiaus laikraštyje Le Monde pranešama, kad nors 1999 metų gruodį Prancūzijoje siautusios audros nuniokojo daug miškų, neseniai atlikti tyrimai parodė, jog žvėrys nenukentėjo taip stipriai, kaip buvo spėjama. Nuniokotuose rytų Prancūzijos miškuose 10000 hektarų plote buvo rasta tik 20 žuvusių gyvūnų: 10 elnių, 5 stirnos ir 5 šernai. Paklusdami „vis dar nežinomam instinktui“ žvėrys išsigelbėjo. Jie tikriausiai palindo po išvirtusiais medžiais arba susibūrė laukuose. Žanas Polis Vidmeras iš Prancūzijos nacionalinės miškų tarnybos sako: „Apie elnius ir šernus žinome mažiau negu apie liūtus ar kitus tolimų kraštų gyvūnus.“

Pigiosios klasės sindromas

Kaip pranešama laikraštyje The Daily Yomiuri, per pastaruosius aštuonerius metus 25 keleiviai, skridę į Japonijos Naritos oro uostą, „mirė nuo vadinamojo pigiosios klasės sindromo“. Toks pavadinimas kiek klaidina, nes šis sindromas neaplenkia ir skrendančiųjų pirmąja klase. Kai žmogus tarsi prikaustytas sėdi keletą valandų, jo kojose gali sutrikti kraujo apytaka ir susidaryti krešulių. Jei krešulys patenka į plaučius, pasidaro sunku kvėpuoti. Žmogus gali net mirti. Pasak Nipono medicinos mokyklos Naujojo Tokijo tarptautinio oro uosto klinikos vadovo Toširo Makino, kasmet nuo to daugiau ar mažiau nukenčia 100—150 keleivių, atskrendančių į Naritos oro uostą. Jis pataria: „Tie, kurių skrydis tęsiasi ilgiau nei septynias valandas, turėtų gerti daugiau vandens ir bent truputį pajudėti, pavyzdžiui, palankstyti kojas.“

Tokijas šyla

„Per XX amžių Tokijuje dienų, kai oro temperatūra nukrito žemiau nulio, vidutiniškai sumažėjo 95 procentais“, — pranešama laikraštyje The Daily Yomiuri. Pirmajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Tokijuje termometrų stulpeliai žemiau nulio buvo nukritę vidutiniškai 61,7 dienos per metus, o paskutiniame dešimtmetyje — tik 3,2 dienos. Vieno prityrusio Japonijos meteorologų agentūros darbuotojo teigimu, oro temperatūra dabar aukštesnė dėl visuotinio atšilimo. Jis nerimauja, kad Tokijuje „tikrai šalta žiema“ išliks tik prisiminimuose. Minėtos agentūros paskaičiavimais, jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų nemažės, per XXI amžių visame pasaulyje oro temperatūra pakils 1,0—3,5 laipsnio pagal Celsijų. Jei Japonijoje oras pašiltėtų 3,5 laipsnio, Tokijuje pasidarytų karšta kaip Afrikoje.

Sifilis sugrįžta

Jau ilgus dešimtmečius Prancūzijoje apie sifilį nieko nebuvo girdima. Bet dabar dienraštyje Le Figaro pranešama, kad pernai gydytojai pastebėjo naują šios venerinės ligos prasiveržimą, ypač tarp homoseksualistų. Tokie protrūkiai 2000-aisiais pastebėti ir Britanijoje, Airijoje. Sifilį sukelia bakterijos. Per pradines ligos stadijas odoje atsiranda žaizdelių ir išbėrimų. Jei sifilis negydomas, jis gali pažeisti nervų ir kraujotakos sistemas. Minėtame laikraštyje sakoma, kad sifilio sugrįžimas verčia nerimauti, nes ši liga „visiškai nepažįstama naujajai gydytojų kartai — jie per visas medicinos studijas nėra regėję nė vieno sifiliu sergančio žmogaus“. Todėl tokie gydytojai gali neteisingai nustatyti ligą ir paskirti netinkamą gydymą. Medikai įtaria, kad sifilis sugrįžo dėl lytinių iškrypimų. Jie baiminasi, kad tai pranašauja „naują AIDS protrūkį“.

Pagyvenę turistai, būkite atsargūs!

Vis daugiau pagyvenusių žmonių keliauja į besivystančius pasaulio kraštus. Kaip rašoma leidinyje Tufts University Health & Nutrition Letter, nemažai jų suserga, nes valgo bakterijomis užkrėstą maistą ar geria nešvarų vandenį. Dėl šių priežasčių užklumpantis „turistinis viduriavimas“ 60-mečiams ir vyresniems gali būti daug didesnių sveikatos sutrikimų pradžia. Jei valgote ne aukščiausios klasės viešbutyje ar restorane kur nors  moderniame didmiestyje, atkreipkite dėmesį į minėto leidinio patarimus:

□ Negerkite vandens iš čiaupo ir neplaukite tokiu vandeniu dantų. Žiūrėkite, kad vanduo būtų pirktas parduotuvėje, virintas ar išvalytas. Į gėrimus nesidėkite ledo, nebent būtumėte tikri, kad jis padarytas iš švaraus vandens.

□ Nevalgykite gerai neišvirtos ar neiškeptos mėsos ir žuvies.

□ Nevartokite nepasterizuoto pieno produktų ir šviežių daržovių.

□ Nevalgykite vaisių, jei nenusilupote jų pats, prieš tai nuplovęs švariu vandeniu. Nusilupto vaisiaus nedėkite į burną nenusiplovę rankų.

□ Nevalgykite maisto, pardavinėjamo gatvėse, net ir karšto.

Minios „vietinių pabėgėlių“

„Jų yra tiek, kiek žmonių, užsikrėtusių ŽIV, ir dvigubai daugiau nei [tikrų] pabėgėlių. [Viena] tarptautinė paramos organizacija vadina juos ‛vietiniais pabėgėliais’“, — pranešama Londono laikraštyje The Independent. Dėl karo priversti palikti namus, jie neišvyksta iš savo šalies. JT duomenimis, visame pasaulyje tokių žmonių yra 25—30 milijonų. Dauguma negyvena pabėgėlių stovyklose. Jie prisiglaudžia kitose šeimose ar tiesiog gatvėse. Anot šiais žmonėmis besirūpinančio JT atstovo Deniso Maknamaros, užuot bėgę į kitas šalis, „daug kas stengiasi likti kuo arčiau namų, arčiau savo žemės“. Kartais paramos agentūros negali su jais susisiekti. Iki 90 procentų tokių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. „Kariauja vyrai, — sako Maknamara, — o aukomis tampa moterys ir vaikai. [Toms] moterims gresia pavojus būti išprievartautoms jas persekiojančių kareivių.“

Liežuvis-siurbtukas

Kaip chameleonas pačiumpa kitus driežus ir net paukščius, sveriančius iki 10 procentų jo paties svorio? Iki šiol buvo manoma, kad chameleono grobis prilimpa prie šiurkštaus ir lipnaus jo liežuvio. Bet tada vis tiek lieka neaišku, kaip šis driežas pagauna palyginti sunkius gyvūnus. Vokietijos mokslo naujienų tarnyba „Bild der Wissenschaft-Online“ praneša, kad Antverpeno (Belgija) mokslininkai dideliu dažniu nufilmavo, kaip chameleonas darbuojasi savo liežuviu. Jie išsiaiškino, kad iškišdamas liežuvį chameleonas jo gale suformuoja rutuliuką. Šiam dar neprisilietus prie aukos du liežuvio raumenys susitraukia, paversdami rutuliuką taurele, kuri prisisiurbia prie medžiojamo gyvūno.

Grėsmė virsti dykuma

Londono laikraštyje The Guardian pranešama: „Sachara peržengė Viduržemio jūrą... — dėl dirvožemio degradacijos ir pasikeitusio klimato kai kurie pietų Europos kraštai virsta dykuma.“ Per 2000 metų gruodį vykusią Jungtinių Tautų konferenciją kovos su dykumomis klausimu vienas tyrinėtojas tvirtino, kad dėl to iš dalies kalti stambūs ūkiai, beveik visiškai užgožę smulkius ūkelius. Pastarųjų šeimininkai palieka tūkstančius metų pačių drėkintą ir pylimais saugotą žemę. Todėl dabar krituliai išplauna dirvožemį. Tai opus klausimas pietų Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Panašiai yra ir Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Moldovoje, Rusijoje bei Kinijoje. JT aplinkosaugos programos vyriausiasis direktorius Klausas Tėpferis sakė: „Dirvožemis — vienas iš gamtos išteklių, kuris žmonijai ir aplinkai tiek pat svarbus, kiek ir švarus vanduo ar oras.“

Nustatytos Amazonės ištakos

22 tyrinėtojų grupė nustatė „didžiausios pasaulio upės ištakas ir taip padarė galą visoms dešimtmečius trukusioms spėlionėms“, — rašoma Londono laikraštyje The Times. Amazonė mažu upeliuku prasideda Peru Andų pietuose, nuo 5000 metrų aukščio Nevado Mismio kalno. Iš ten ji vingiuoja slėniu, apaugusiu žolėmis ir samanomis, kur į ją įsilieja kitos upės ir upeliai, tada teka tolesnius 6000 kilometrų iki Atlanto vandenyno. Apie upės ištakas grupės vadovas Endrius Pietovskis pasakojo: „Ten gražu. Žalias slėnis, o šalia — įspūdingas beveik visiškai juodas 40 metrų aukščio skardis. Visur tylu, ramu.“