Visur yra pagalbininkų

BAKSTERIS, penkiolikmetis mokinys, šeštadienio popietę leidžia labai neįprastai: eina į senelių namus pagroti ir kartu padainuoti. „Tų namų gyventojams jis dovanoja juoką ir gyvenimo džiaugsmą“, — sako Baksterio mokytojas. Liusil, kuriai 78 metai, irgi daro gerą darbą. Ji vargšams dalija maistą ir ligoninėje lanko vienišus žmones. Viena draugė apie Liusil sako: „Jei reikia ir jei tik įmanoma, ji tuojau padeda.“

Ką reiškia būti savanoriu

Daug žmonių pasaulyje laikosi tokio pat principo ir mielai ateina į pagalbą. Jie talkina statybose, kontorose, gamyklose, slaugos įstaigose, ligoninėse, pabėgėlių stovyklose, benamių nakvynės namuose, gaisrinėse, psichologinės pagalbos centruose, gyvūnų prieglaudose ir taip toliau. Galima sakyti, kad tokių žmonių yra visur ir savo įgūdžius jie panaudoja labai įvairiopai. Vieni padeda kaimynui statyti daržinę, kiti renka lėšas labdarai, treti myluoja pamestinuką ar guodžia nepagydomą ligonį. Visi jie yra savanoriai — vertingi pagalbininkai.

Sakoma, jog savanoriškas darbas yra „kilnios minties išraiška“. Tai neatlyginama geradarystė, reikalaujanti atsidavimo, pasiaukojamos dvasios, altruizmo. „Savanorio tarnyba, — dviejų ilgamečių savanorių žodžiais tariant, — yra tikras aukojimasis: atiduodi laiką, netausoji rankų nei kojų, pasitelki išmonę, įgūdžius, profesines žinias ir, kiek gali, padedi kitam žmogui.“ Įdomu, jog geradarystė ir patiems savanoriams išeina į  naudą. (Žiūrėkite rėmelį „Savanoriai nelieka nuskriausti“.)

Daugiau jų yra — daugiau reikia

Jungtinėse Valstijose apie 100 milijonų žmonių dirba savanoriais, ir tokių vis daugėja. „Mūsų organizacija labai sparčiai auga, — neseniai Atsibuskite! atstovui pasakė savanorių organizacijos ‛New York Cares’ administratorė Katlina Beirens. — Vien pernai prie mūsų programos prisidėjo daugiau kaip 5000 naujų savanorių.“ Europos savanorių grupės irgi didėja. Pavyzdžiui, Prancūzijoje per pastaruosius du dešimtmečius kasmet savanorių padaugėja 6 procentais. Bet jų vis negana. Jungtinių Tautų savanorių agentūra teigia, kad visame pasaulyje „šiandieną ypač reikia savanorių pagalbos“. Vieno muziejaus vadovas sako: „Tik savanorių dėka mes išsilaikome.“

Bet štai koks paradoksas: nors daugybė direktorių, vadybininkų ir koordinatorių,  besidarbuojančių su savanoriais, brangina juos „kaip auksą“, dažniausiai talkininkų darbas nebūna deramai įvertintas. Jungtinių Tautų Organizacija, mėgindama pralaužti čia ledus, nusprendė 2001 metais savanoriams skirti ypač daug dėmesio. Rėmelyje „Tarptautiniai savanorių metai“ rašoma apie kai kuriuos JT siekius.

Laikai keičiasi, savanoriams ir jų vadovams darosi nelengva. Tačiau visuose kraštuose yra nemažai žmonių, kurie noriai ištiesia pagalbos ranką. Kokie jų motyvai? Ką gera jie nuveikia? Kaip nuo savanorių priklauso jūsų gyvenimas?

[Rėmelis/iliustracija 4 puslapyje]

Savanoriai nelieka nuskriausti

„Padėdamas kitiems žmonėms jaučiu kur kas didesnį pasitenkinimą negu tik siekdamas karjeros“, — kalba Maiklas, dalį laiko dirbantis savanoriu. Bet jis ne vienintelis toks. Jungtinių Tautų savanorių agentūros koordinatorė Šaron Keipling-Alakidža sako: „Visi savanoriai gerai žino, kiek daug jie laimi.“ Savanoriško darbo žinovas dr. Duglasas Losonas pritaria tyrinėtojų išvadoms: „Vos kelias valandas savanoriškai pasidarbavusio žmogaus fizinė ir psichinė būklė taip pagerėja, kad atsiranda vadinamoji ‛padėjėjo euforija’.“ Dar reikia pridurti, jog „padėjėjo euforija“ greitai neišblėsta. Jungtinių Valstijų Kornelio universiteto mokslininkai daugiau kaip 30 metų tyrė tam tikrą žmonių grupę ir nustatė, kad „savanoriai yra laimingesni, sveikesni už kitus“. Beje, ir Biblijoje sakoma: „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35; Patarlių 11:25).

[Rėmelis/iliustracija 5 puslapyje]

Tarptautiniai savanorių metai

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1997-ųjų lapkričio 20-ąją 2001 metus paskelbė „Tarptautiniais savanorių metais“. JT šiems metams siūlo keturis siekius.

Pripažinti nuopelnus. Vyriausybės raginamos pripažinti, koks svarbus yra savanorių darbas, stebėti ir įsidėmėti, ką jie nuveikia, apdovanoti už ypatingus nuopelnus.

Skirti lengvatų. Valstybės turėtų skatinti savanorius, pavyzdžiui: jų darbą laikyti alternatyva karinei tarnybai arba atleisti juos nuo tam tikrų mokesčių.

Dalintis informacija. Žiniasklaida raginama plačiau skelbti apie sėkmingas savanorių pastangas, kad gerais sumanymais būtų ne kartą pasinaudota ir „kiekvienai bendruomenei nereikėtų išradinėti dviračio“.

Propaguoti savanorišką tarnybą. Savanorių organizacijoms vertėtų rengti viešus pasirodymus ir informuoti visuomenę, koks naudingas savanorių darbas.

JT tikisi, jog 2001-ieji — Tarptautiniai savanorių metai nepraeis tuščiai, o visuomenė vis labiau pageidaus savanorių, į pagalbą siūlysis vis daugiau žmonių ir savanorių organizacijos bus geriau finansuojamos, kad galėtų tenkinti vis didėjančius visuomenės poreikius. Šiems JT rezoliucijoje išdėstytiems siekiams lėšų skiria 123 šalių vyriausybės.