Korėjiečių šeimos vėl susitinka. Gal tai žingsnis į priekį?

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KORĖJOS RESPUBLIKOJE

TAI buvo jaudinantis įvykis, sutraukęs daugiau negu 1300 vietinių ir per 400 užsienio korespondentų. Kas ten dėjosi? Susitiko artimieji iš pietinės ir šiaurinės Korėjos dalių, nesimatę maždaug 50 metų.

Pusę šimtmečio daugybė korėjiečių visiškai nieko nežinojo apie savuosius. Jie net negalėjo palaikyti ryšių paštu, faksu ar telefonu. Korėją į dvi dalis perskyrė demilitarizuota zona. Ji suskaldė ir šeimas. Taigi kas atsitiko, kad šeimyniškiai vėl pasimatė? *

Reikšmingas susitikimas

2000 metų rugpjūčio 15-ąją Korėjos Respublikos Kimpo tarptautiniame oro uoste nutūpė lėktuvas su Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vėliava. Juo atskrido keleiviai iš šiaurės, gavę duomenų iš Tarptautinio raudonojo kryžiaus, kad kai kurie jų giminaičiai pietuose vis dar gyvi. Paskui į tą patį lėktuvą sėdo 100 korėjiečių iš pietų ir išskrido į šiaurę pasimatyti su savo artimaisiais tenai. Įsivaizduok, kaip jaustumeisi susitikęs 50 metų nematytą brolį, sesę, mamą, tėtį, sūnų, dukrą ar sutuoktinį. Nemaža dalis skridusiųjų lėktuvu jau ėjo septintą ar aštuntą dešimtį. Su giminėmis jie buvo nesimatę nuo paauglystės!

 Viešnagė turėjo trukti tik keturias dienas, — paskui visiems reikėjo grįžti atgal. Todėl kalboms nebuvo galo. Dėl psichinių traumų galimybės buvo paruošti gydytojai, slaugės ir greitosios medicininės pagalbos automobiliai. Ir ne be reikalo.

Vis dėlto susitiko tik labai menka dalelė visų išsklaidytų šeimų. Kai kuriais paskaičiavimais, su artimaisiais dar nepasimatę liko 690000 žmonių, turinčių per 60 metų, ir 260000 — sulaukusių daugiau nei 70. Bet iš 76000 Korėjos Respublikos gyventojų, atitikusių tam tikrus reikalavimus ir pareiškusių norą susitikti su giminaičiais, buvo atrinkta tik 100.

Vienas jų — 82 metų Jang Žin Julas. Raudonasis Kryžius perdavė žinią, kad šiaurinėje dalyje gyvenantis 70-metis jo brolis Jang Von Julas ieško giminių pietuose. Jaunesnysis Jang Žin Julo brolis studijavo universitete Seule, bet 1950-aisiais prasidėjus Korėjos karui dingo. Nuo tada iš jo nebuvo jokių žinių. Po penkių dešimčių metų jiedu ir dar dvi seserys vėl susitiko!

73 metų Li Pok Jonas susitiko su 70 metų žmona ir dviem sūnumis. Paskutinį kartą savo šeimą jis matė, kai vaikams buvo dveji ir penkeri. Vieną dieną per karą namiškiams jis pasakė, kad eina pirkti dviračio. Tada pradingo ir šeima nieko apie jį nebežinojo. Kai jie visi susitiko, suparalyžiuota ir cukralige serganti žmona pagaliau paklausė to, kas kankino ją ištisus dešimtmečius: kodėl jis taip užtruko su tuo dviračiu?

69 metų Li Čong Pilas 1950-aisiais dar nebuvo baigęs aštuonmetės mokyklos, kai atsiskyrė nuo namiškių ir buvo užregistruotas kaip dingęs be žinios. Dabar jis vėl susitiko su savo 99-erių sulaukusia mama Čo Von Ho, dviem broliais ir dviem seserimis iš pietų. Deja, senyva motina jo jau nebeatpažino.

Tai tik keletas pavyzdžių, kas tada vyko. Viską tiesiogiai transliavo kelios televizijos stotys ir pačioje Korėjoje, ir užsienyje. Žiūrovai taip pat negalėjo sulaikyti ašarų. Daug kas svarstė: ‛Galbūt taip žengtas žingsnis į priekį?’ Kaip ten bebūtų, viskas galų gale baigėsi. Antrasis išsiskyrimas buvo ne mažiau skausmingas negu pirmasis. Artimieji nežinojo, kada vėl susitiks ir ar iš viso bus tokia galimybė.

Gal Korėja susivienys?

1945-ųjų rugpjūčio 15-ąją Korėja nusikratė 36 metus trukusio japonų kolonijinio valdymo jungo. Bet greitai tuo metu vykusios politinės kovos šalį padalino. Išstūmusios iš Korėjos pusiasalio japonus Amerikos karinės pajėgos pradėjo tvarkytis teritorijoje į pietus nuo 38-osios lygiagretės, o tarybinė kariuomenė ėmė kontroliuoti šiaurinę pusiasalio dalį. Netrukus  kilęs karas nieko neišsprendė. Korėjoje atsirado dvi vyriausybės. Nuo 1945-ųjų iki Korėjos karo pabaigos buvo išblaškyta tūkstančiai šeimų. Kai 1953-iaisiais karas baigėsi, įvairiausių ginklų ir minų pilna „demilitarizuota“ zona perskyrė šalį į dvi valstybes.

Ėjo dešimtmečiai, o susitaikymo nelabai tesimatė. Bet 2000-ųjų birželio 13-ąją į Pchenjano Sunano oro uostą atskrido Korėjos Respublikos prezidentas Kim De Džungas. Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos vadovas Kim Džong Ilas jį pasitiko ant nusileidimo tako. Įsižiebė viltis. Šie valstybių vadovai dar niekada nebuvo susitikę. Bet dabar atrodė, kad tai du ilgai nesimatę broliai. Viršūnių susitikimas truko tris dienas. Abu politikai pasižadėjo stengtis padaryti galą pusę amžiaus užsitęsusiam priešiškumui ir nesantaikai. Per šį susitikimą ir buvo nutarta leisti pasimatyti artimiesiems. Bet tai dar ne viskas.

Vadovai susitarė, kad vėl bus sujungtas geležinkelis, prasidedantis vienoje, o besibaigiantis kitoje Korėjos pusėje. Pietuose 12 kilometrų geležinkelio linijos, o šiaurėje — 8 kilometrai turėtų būti suremontuota iki 2001-ųjų rugsėjo. Šis geležinkelis kirs demilitarizuotą zoną ir susies abi Korėjos dalis. Vėliau šį geležinkelį prijungs prie Kinijos geležinkelio. Tada bus galima pervažiuoti visą Korėjos pusiasalį, Kiniją ir net patekti į Europą. Tai tikrai bus, anot prezidento Kim De Džungo, „naujas geležinis šilko kelias“. Kita geležinkelio linija perkirtusi demilitarizuotą zoną prisijungs prie geležinkelio, einančio per visą Sibirą.

Ar tai tikrai postūmis į priekį, sužinosime tik ateityje. Pastangos suvienyti šeimas pagirtinos. Bet vis tiek lieka akivaizdu, kad žmonijai reikia pasaulinio Dievo Karalystės valdymo (Mato 6:9, 10). Tokią viltį Jehovos liudytojai Rytuose pradėjo skelbti jau 1912-aisiais. Daug žmonių šiaurinėje Korėjos pusiasalio dalyje ją išgirdo ir kai kas priėmė. Valdant japonams daugelis jų buvo įkalinti, nes atsisakė kariauti.

Pasibaigus II pasauliniam karui jie buvo paleisti. Tada šie krikščionys, Jehovos liudytojai, pradėjo rengti sueigas. Dauguma perbėgo į pietus, kur galėjo džiaugtis garbinimo laisve. 1949-ųjų birželį Seule buvo įkurtas pirmas susirinkimas. Šiandien Korėjos Respublikoje jau yra per 87000 Jehovos liudytojų. Tūkstančiai jų jau ilgą laiką nematė savo artimųjų, likusių šiaurėje.

Galbūt įvykiai ir toliau rutuliosis gera linkme ir visos išblaškytos Korėjos šeimos vėl susieis. Svarbiausia, kad jei šios valstybės vėl susijungtų, 22 milijonai Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos gyventojų galėtų išgirsti žinią iš Biblijos.

[Išnaša]

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Susitinka vyras su žmona (viršuje) ir mama su sūnumi (apačioje)

[Iliustracija 14 puslapyje]

Praktikuojantis protėvių garbinimą vyras lenkiasi prieš tėvo, kuris jau miręs, portretą

[Iliustracija 15 puslapyje]

Jang Žin Julas (pačioje kairėje) susitinka su savo broliu (viduryje) iš šiaurės

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 13 puslapyje]

Nuotraukos 13—15 puslapiuose: The Korea Press Photojournalists Association