Nuomonės ir faktai apie pagyvenusius žmones
Nuomonės ir faktai apie pagyvenusius žmones
Nuomonės apie pagyvenusius žmones ne visada yra teisingos. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) senėjimo ir sveikatos programos leidinyje Ageing—Exploding the Myths parodomas kai kurių įsitikinimų klaidingumas. Štai keli pavyzdžiai.
Nuomonė: daugiau pagyvenusiųjų yra išsivysčiusiose šalyse.
Faktas: iš 580 milijonų senyvo amžiaus pasaulio žmonių daugiau kaip 60 procentų gyvena besivystančiose šalyse. Gyvenimo trukmė čia vis ilgėja, nes pagerėjo sveikatos priežiūra, sanitarinės ir gyvenimo sąlygos bei mityba.
Nuomonė: iš pagyvenusiųjų nėra jokios naudos.
Faktas: senyvo amžiaus žmonės atlieka didžiulį darbą, už kurį jiems nėra mokama. Pavyzdžiui, yra paskaičiuota, kad Jungtinėse Valstijose seneliai prižiūri 2 milijonus vaikaičių; 1,2 milijono iš jų gyvena pas savo senelius. Taigi pagyvenusieji sudaro sąlygas tų vaikų tėvams nekliudomai dirbti, o patys rūpinasi savo vaikaičių pastoge, maistu, auklėjimu ir perduoda jiems kultūrines vertybes. Išsivysčiusiame pasaulyje be vyresniosios kartos pagalbos negalėtų funkcionuoti ir daug savanoriškų organizacijų. Be to, jie labai reikalingi kaip globėjai. Kai kuriose besivystančiose šalyse, kur daugiau kaip 30 procentų suaugusių žmonių serga AIDS, pagyvenusieji rūpinasi savo sergančiais suaugusiais vaikais, o jiems mirus turės auginti našlaičiais tapusius anūkus.
Nuomonė: pagyvenusieji turi palikti savo darbą, nes nebepajėgia dirbti.
Faktas: jie daug dažniau palieka darbą ne dėl senyvo amžiaus, o dėl nepakankamo išsilavinimo, kvalifikacijos arba dėl to, kad yra diskriminuojami.
Nuomonė: pagyvenusieji nenori dirbti.
Faktas: jie dažnai atleidžiami iš pelningų darbų, ir neatsižvelgiama nei į jų norus, nei į sugebėjimus. Ypač kai padidėja nedarbas, dažnai įrodinėjama, jog pagyvenusieji turi užleisti gerai apmokamas vietas jaunesniems darbo ieškantiems žmonėms. Tačiau kai vyresnio amžiaus darbuotojai išeina iš darbo, ne visada jaunimas gali juos pakeisti. Jaunesnis darbo ieškantis žmogus gali neturėti pakankamai įgūdžių, kurių reikia pagyvenusiojo vietai užimti. Įgudę vyresnio amžiaus darbuotojai padeda užtikrinti darbo našumą ir darbo jėgos stabilumą.
PSO pažymi, kad pasaulio visuomenė savo senstančius narius turėtų vertinti už jų turimą patirtį, kurią galima gerai panaudoti. Todėl PSO senėjimo ir sveikatos programos grupės vadovas Aleksandras Kalašas pabrėžia, kad „šalys... į savo senyvo amžiaus gyventojus turėtų žiūrėti ne kaip į problemą, o kaip į galimą problemų sprendimą“. Tai irgi faktas.