Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Požiūris į pagyvenusiuosius keičiasi

Požiūris į pagyvenusiuosius keičiasi

Požiūris į pagyvenusiuosius keičiasi

KOKIO amžiaus sulaukęs laikytumėte save senu? Atsakymas, matyt, priklauso nuo to, kieno klausime. Paaugliai prie šios kategorijos mielai priskiria kiekvieną, kam daugiau nei 25.

Kita vertus, operos dainininkai savo geriausių rezultatų pasiekia tik kur kas vėliau. O viename Australijos laikraščio The Sun—Herald pranešime apie tuos, kurių tikslas kopti karjeros laiptais, tvirtinama: „Šiandieną aišku: jei nepadarei karjeros iki 40, jau ir nebepadarysi.“

Paplitusi nuomonė

Kai kam atrodo, jog vyresnio amžiaus žmonėms atsitinka daugiau nelaimių, jie sunkiai ko nors beišmoksta, o jų sveikata sparčiai silpsta. Ar taip yra iš tikrųjų? Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, visame Europos regione „automobilių avarijose kas trečias žuvusysis yra jaunesnis nei 25 metų“. Be to, sveikata sparčiausiai silpsta 30—40 gyvenimo metais ir nėra įrodyta, kad sveiko žmogaus intelektualiniai sugebėjimai su metais mažėtų.

O kaip dėl nuomonės, kad visi pagyvenusieji yra ligoti? „Įprasta manyti, kad senatvė ir liga yra sinonimai“, — rašoma žurnale The Medical Journal of Australia. Tačiau iš tikrųjų daug pagyvenusių žmonių džiaugiasi patenkinama sveikata ir nelaiko savęs senais. Kai kurių požiūris yra toks pat kaip amerikiečių valstybininko Bernardo Barucho, kuris pasakė: „Senais visada laikau žmones, penkiolika metų vyresnius už save.“

Tad kodėl seni žmonės dažnai diskriminuojami, o kartais net susiduria su atviru išankstiniu nusistatymu? Atsakymas labai priklauso nuo požiūrio į senatvę.

Požiūris į senatvę

„Amerikiečiai žavisi jaunyste, o jų požiūris į senyvus žmones yra iškreiptas žiniasklaidos“, — tvirtina Maksas Frenkelis žurnale The New York Times Magazine. „Iš tikrųjų žiniasklaidos verslas pagyvenusiuosius tiesiog išstumia“, — apgailestavo jis. Tai gali padėti paaiškinti šiuolaikinį paradoksą, kurį pastebėjo žurnalas The UNESCO Courier: „Dar niekada... visuomenė nėra taip globojusi savo vyresniosios kartos. Ji turi ekonomines ir socialines garantijas, tačiau visuomenės nuomonė apie ją yra itin nepalanki.“

Bloga išankstinė nuomonė būdinga net medikams. Žurnale The Medical Journal of Australia teigiama: „Nemažai gydytojų, kaip ir pati visuomenė, mano, jog profilaktiškai rūpintis tais, kuriems daugiau nei 65, jau per vėlu... Dėl neigiamo požiūrio... senyviems žmonėms nebedaroma daug svarbių tyrimų.“

Tame pačiame žurnale rašoma: „Neigiamas požiūris į vyresnio amžiaus žmones, pasmerkiant juos kaip nusenusius, gali būti dingstis menkiau rūpintis jų sveikata. Daug įprastų nedidelių funkcinių sutrikimų, tokių kaip pablogėjęs regėjimas ir klausa, laikomi normaliu senėjimo procesu... Kad profilaktinė programa būtų veiksminga, pirmiausia reikia pakeisti požiūrį į senyvus žmones.“

„Galbūt atėjo laikas bent jau išsivysčiusiose šalyse pakoreguoti tradicinį apibrėžimą, kas yra senatvė“, — rašoma Britanijos medicinos žurnale The Lancet. Kodėl tai svarbu? Žurnale aiškinama: „Pakitusi samprata gali išsklaidyti pesimistiškas, liūdnas ir niūrias prognozes, kurios labai dažnai skatina nepasitenkinimą ‛masėmis’ pagyvenusių žmonių, kurie sunaudoja ‛pernelyg didelę dalį’ ir taip menkų sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų.“

Žmonija sensta

Tiesa, kad pagyvenusių žmonių gausėja, netgi labai sparčiai. „Nuo 1955-ųjų iki 2025-ųjų skaičius tų, kuriems 65 ir daugiau, pasaulyje išaugs keturgubai, o jų procentinis santykis su visu gyventojų skaičiumi padvigubės“, — pranešama žurnale The UNESCO Courier.

Indijoje pagyvenusieji jau viršija bendrą Prancūzijos gyventojų skaičių. Sakoma, jog Jungtinėse Valstijose per kitą pusę šimtmečio į pensiją išeis 76 milijonai žmonių, gimusių per 18 metų laikotarpį po II pasaulinio karo. Tad pasaulio gyventojų senėjimo tendencija ne tik kelia susirūpinimą daugeliui ekonomistų ir sveikatos apsaugos darbuotojų, bet ir verčia pakoreguoti senatvės sampratą.

Reikalauja perrašyti scenarijų

Kai kas gyvenimą prilygina trijų veiksmų dramai. Pirmajame veiksme žmogus trykšte trykšta jaunatviška energija, įgyja išsilavinimą. Antrajame vyrauja šeimyninių rūpesčių ir nepaliaujamos darbo įtampos nuotaika. Trečiajame aktoriai raginami apleisti prožektorių nutviekstą sceną, sėsti į krėslą ir liūdnai laukti, kol uždanga nusileis paskutinį kartą.

Tačiau dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl puikios XX amžiaus pažangos sveikatos apsaugos bei higienos srityse, laikas, kurį dabar „aktoriai“ per „trečiąjį veiksmą“ praleidžia už kulisų, pailgėjo iki 25 metų. Daugeliui į pensiją išėjusių žmonių nebepatinka, kad jie yra verčiami tuščiai dykinėti. Vis daugiau šių veiklių žmonių ima reikalauti, kad scenarijus būtų perrašytas.

Didžiulis indėlis

Paplitusi pažiūra, kad dauguma senyvų žmonių yra priklausomi nuo kitų, tiesiog neteisinga. Žurnale The New York Times Magazine pranešama, jog Jungtinėse Valstijose „dauguma pagyvenusiųjų yra ekonomiškai nepriklausomi viduriniosios klasės vartotojai, turintys daugiau turto už jaunus žmones..., o sociologai pastebi, jog formuojasi pajėgus pasiturinčių senyvų žmonių sluoksnis“. Apie tai savo nuomonę pareiškė Jungtinių Valstijų Šiaurės vakarų universiteto rinkodaros profesorius Filipas Kotleris. „Prekybininkai, — sakė jis, — pelningiausiu demografiniu taikiniu netrukus laikys pasiturinčius vartotojus, kuriems 55 ir daugiau.“

Veiklių pagyvenusių žmonių indėlis gerokai pranoksta tai, kas įvertinama pinigais. Sidnėjaus laikraštyje The Sunday Telegraph pažymima, kad Australijoje „močiutės dabar atlieka pusę neoficialaus darbo, susijusio su vaikų priežiūra; daugiau nei trečdalio dirbančių moterų vaikus, joms esant darbe, prižiūri močiutės“.

Tokiuose miestuose kaip Trua (Prancūzija) pagyvenusiųjų sukaupta išmintis laikoma vertybe. Ji panaudojama, kai senyvi žmonės mokykloje po pamokų moko vaikus dailidės, stikliaus, akmentašio, statybininko ar santechniko darbų. Be to, daug pagyvenusiųjų mokosi kokioje nors mokykloje, kad ir patys įgytų įvairių įgūdžių.

Kaip rašoma žurnalo The UNESCO Courier 1999-ųjų sausio mėnesio numeryje, „pasak Paryžiuje įkurtos Tarptautinės trečiojo amžiaus tarpsnio universitetų asociacijos..., pasaulyje yra daugiau kaip 1700 universitetų pagyvenusiems žmonėms“. Apie tai žurnale pranešama: „Nors tokių universitetų struktūra ir valdymo metodai labai skiriasi, nelygu šalis, paprastai jiems bendra yra troškimas padėti pagyvenusiesiems visapusiškai dalyvauti kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime.“ Buvo rašoma, kad Japonijoje viename iš tokių universitetų mokosi 2500 studentų.

„Pagyvenusieji teikia neįkainojamą pagalbą savo šeimoms ir visuomenei, nors didžiąją jos dalį sunku išmatuoti, nes už ją nemokama“, — sako Pasaulinės sveikatos organizacijos senėjimo ir sveikatos programos grupės vadovas Aleksandras Kalašas. Jis tvirtina: „Šalys... į senyvo amžiaus gyventojus turėtų žiūrėti ne kaip į problemą, o kaip į galimą problemų sprendimą, ... ypač kaip į naudotinus resursus.“

Be abejo, mūsų gebėjimui džiaugtis senyvu amžiumi įtakos gali turėti kitų žmonių nuomonė ir išankstinis nusistatymas, tačiau daug reiškia ir mūsų pačių požiūris į gyvenimą. Ką galite daryti jūs pats, kad liktumėte protiškai ir fiziškai aktyvus, nors kūnas sensta? Prašome skaityti rėmelį 12—13 puslapiuose ir atkreipti dėmesį, kokios yra kai kurių senyvų žmonių veiklumo ir gyvenimo džiaugsmo paslaptys.

Stenkitės išlikti aktyvus

Skaitydamas pastebėsite, jog šie aktyvūs žmonės užsiima prasminga veikla: dirba pasaulietinį arba savanorišką darbą. Be to, jie reguliariai mankštinasi, nuolat bendrauja su įvairaus amžiaus žmonėmis ir tenkina savo svarbiausius dvasinius poreikius. Turbūt pripažinsite, jog šios laimingo, aktyvaus gyvenimo paslaptys vienodai naudingos tiek jauniems, tiek seniems žmonėms.

Nemaloni tiesa, tačiau net dabar, skaitydamas šį straipsnį, jūs senstate (Mokytojo 12:1). Vis dėlto išmintinga atkreipti dėmesį į išvadą, padarytą leidinyje Bulletin of the World Health Organization: „Sveikata palaiko veiklumą, o likdamas veiklus žmogus išlaiko sveikatą.“

[Rėmelis/iliustracijos 12, 13 puslapiuose]

Veiklūs ir laimingi

PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKA. Pitas Vencelas, 77 metų visalaikis darbininkas savanoris:

„Kad išliktum fiziškai stiprus, svarbu reguliariai mankštintis. Keletą pastarųjų metų prižiūriu savo nedidelį sodelį. Padirbėjęs pasijuntu kitu žmogumi. Kad kuo daugiau nuveikčiau, stengiuosi taikyti principą: ‛Neryžtingumas — laiko vagis; delsimas — pagrindinis jo bendrininkas.’“

[Iliustracija]

„Pripažįstu, jog svarbu reguliariai mankštintis“ (Pitas).

JAPONIJA. Jošiharas Šiozakis, 73 metų konsultantas nekilnojamojo turto klausimais:

„Man gelia strėnas, yra aukštas kraujospūdis ir sergu Menjero liga. Keturias dienas per savaitę į savo kontorą važiuoju dviračiu; kasdien įveikiu po 12 kilometrų. Man tai gera mankšta, nes taip neapkraudamas nugaros treniruoju kojų raumenis. Stengiuosi taikiai su visais sugyventi, įskaitant kaimynus. Stengiuosi nepastebėti kitų trūkumų bei klaidų. Suvokiau, kad žmonės palankesni, kai yra skatinami, o ne kritikuojami.“

[Iliustracija]

„Stengiuosi nepastebėti kitų trūkumų“ (Jošiharas).

PRANCŪZIJA. Leon Šaloni, 84 metų visalaikė skelbėja:

„Kai 1982-aisiais išėjau į pensiją, buvo sunku, nes mėgau kirpėjos darbą. Įsipareigojimų neturėjau, todėl tapau pioniere (taip yra vadinami Jehovos liudytojų visalaikiai skelbėjai). Daugybė Biblijos studijų su susidomėjusiais asmenimis padeda išlikti protiškai aktyviai. Automobilio neturiu, todėl daug vaikštau. Tai palaiko mano sveikatą.“

[Iliustracija]

„Daugybė Biblijos studijų padeda išlikti protiškai aktyviai“ (Leon).

BRAZILIJA. Fransiskas Lapastina, 78 metų visalaikis darbininkas savanoris:

„Paprastai neįsižeidžiu, jei kas nors mane skaudina arba ignoruoja. Pamanau, jog žmogų turbūt slegia įtampa ar sunkumai. Kiekvienam pasitaiko dienų, kai esame ne itin linkę bendrauti. Stengiuosi nelaikyti pagiežos ir turėti omenyje, kad su žmonėmis moku sugyventi. Tai padeda įsigyti daug tikrų draugų.“

[Iliustracija]

„Stengiuosi nelaikyti pagiežos“ (Fransiskas).

AUSTRALIJA. Donas Maklanas, 77 metų, vis dar dirbantis po 40 valandų per savaitę:

„Praėjo ketveri metai po mano širdies šuntavimo; sveikata tebėra puiki. Aš nelaikiau šios operacijos kažkuo, kas mane padarytų nepajėgų likusiam gyvenimui. Jau daugelį metų kasdien einu pasivaikščioti. Kai būdamas jaunas stebėdavau kitus pirma laiko senstančius žmones, visada tvirtai pasiryždavau nesileisti, kad man taip atsitiktų. Jaučiu tikrą malonumą susipažinti su žmonėmis ir užmegzti su jais pokalbį. Jei mums svarbūs dvasiniai dalykai, patirsime tai, kas sakoma Psalmyno 103:5 (Brb): ‛Jis [Jehova] pasotina geru tavo burną, ir atsinaujina tavo jaunystė kaip erelio.’“

[Iliustracija]

„Nesenkite pirma laiko“ (Donas).

JAPONIJA. Čijoko Čonan, 68 metų visalaikė skelbėja:

„Kad išlaikytum gerą sveikatą, svarbiausia vengti streso ir nepervargti. Nesileidžiu užvaldoma rūpesčių, be to, pastebėjau, kad man naudinga kartais paįvairinti savo veiklą. Neseniai pradėjau mokytis treniruoti pirštus ir atmintį skaitytuvais. Manau, jog yra naudinga imtis ko nors naujo.“

[Iliustracija]

„Manau, jog yra naudinga imtis ko nors naujo“ (Čijoko).

PRANCŪZIJA. Žozefas Kerdudo, 73 metų visalaikis darbininkas savanoris:

„Jei nori senti oriai, svarbu kuo ilgiau išlikti veikliam. Darbas teikia pasitenkinimą; reikia rūpintis savo mityba ir daryti būtinus pakeitimus. Manau, jog gyvenimo tikslas keičia žmogų. Kad ilgiau išliktume sveiki, labai svarbu dvasingumas. Prieš tapdamas Jehovos liudytoju buvau labai neryžtingas ir pesimistiškas. Biblijos tiesų pažinimas yra nepaprasta jėga, teikianti proto galios įveikti įvairius sunkumus.“

[Iliustracija]

„Labai svarbu dvasingumas“ (Žozefas).