Potrauminio streso nebebus

GALBŪT esate karo veteranas ir jus kamuoja košmarai ir prisiminimai, dėl kurių jums karas, regis, nesibaigė. O gal patyrėte prievartautojo smurtą ir jaučiate, kad po to baisaus išgyvenimo jumyse tarsi kažkas mirė. Arba galbūt per stichinę nelaimę ar nelaimingą atsitikimą žuvo jums artimas žmogus ir gyventi be jo nepaprastai sunku.

Gal klausiate savęs, ar tokie jausmai kada liausis jus kankinę? Mes užtikriname: taip, liausis! O kol kas visi, kuriuos sukrėtė kokia nors trauma, gali rasti paguodą Dievo Žodyje, Biblijoje.

Kas padeda iškęsti traumą

Beveik prieš du tūkstančius metų apaštalas Paulius patyrė siaubingų nelaimių, jo gyvybė buvo atsidūrusi pavojuje. Kai kurie apaštalo pasakojimai išsaugoti Biblijoje. „Mes norime, kad jūs, broliai, sužinotumėte apie Azijoje mus ištikusią negandą, — rašė Paulius, — kuri baisiai mus prislėgė, tiek viršydama mūsų jėgas, jog nebesitikėjome išliksią gyvi. Mes ir patys širdies gilumoje buvome ištarę sau mirties sprendimą“ (2 Korintiečiams 1:8, 9).

Nors nėra tiksliai žinoma, kas tą kartą atsitiko, tai buvo tikrai traumuojantis  įvykis (2 Korintiečiams 11:23-27). Kaip Paulius įveikė jo padarinius?

Turėdamas galvoje Azijoje patirtus vargus jis rašė: „Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“ (2 Korintiečiams 1:3, 4, kursyvas mūsų).

Taip, tiems, kas patyrė traumą, prieinama „gailestingumo Tėvo ir visokios paguodos Dievo“ pagalba. Kaip?

Kaip gauti pagalbą?

Pirmiausia — jos prašykite. Jei jaučiatės emociškai palaužtas, prisiminkite, kad taip pat jautėsi ir kiti. Tie, kurie įveikė tokius jausmus, paprastai mielai padeda kitiems. Dažnai jie kaip ir apaštalas Paulius mano, jog sunkumuose iš Dievo gaunama paguoda reikia dalintis su „bet kokio sielvarto ištiktaisiais“. Nedvejodamas kreipkitės į bet kurį Jehovos liudytoją — tą, su kuriuo jaučiatės laisvai, — ir paprašykite, kad padėtų gauti pagalbos iš Jehovos, „visokios paguodos Dievo“.

Ištvermingai melskitės. Jei melstis jums kliudo širdyje laikomas pyktis, paprašykite, kad koks nors dvasingas asmuo pasimelstų su jumis (Jokūbo 5:14-16). Kai kalbate Jehovai Dievui, nepamirškite ‛pavesti jam visų savo rūpesčių, nes jis jumis rūpinasi’ (1 Petro 5:7, kursyvas mūsų). Rašte daug kartų pabrėžta, kaip pats Dievas rūpinasi kiekvienu savo tarnu.

94-osios psalmės rašytojas tikriausiai irgi patyrė kažkokį gniuždantį įvykį, nes rašė: „Jei Viešpats man nepadėtų, netrukus gyvenčiau tyliame kape. Kai manau: ‛Mano koja slysta’, — tavo gerumas, Viešpatie, mane stiprina. Kai būnu neramus ir susirūpinęs, tu paguodi mane ir pralinksmini“ (Psalmyno 94:17-19).

Kai kurie kenčiantieji nuo potrauminio streso yra ypač smarkiai kamuojami nerimo, kuris kartais gali pasireikšti nesuvaldoma panika arba įniršiu. Jei imsite nuoširdžiai melstis, šie jausmai aprims. Mąstykite apie Jehovą kaip apie mylintį tėvą, o apie save kaip apie mažą vaiką, kurį jis meilingai saugo. Prisiminkite Biblijos pažadą, kad „Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:7).

Sveikimas — fizinis, psichinis ar dvasinis — yra laipsniškas procesas. Todėl būtų nerealu tikėtis, kad sunkią traumą  patyrusiam žmogui malda suteiks ramybę akimirksniu. Tad labai svarbu melstis nepaliaujamai. Tai padės nukentėjusiajam nesileisti visiškai užvaldomam potrauminių emocijų.

Skaitykite ir apmąstykite Dievo Žodį. Jei pačiam susikaupti sunku, paprašykite, kad kas nors paskaitytų jums keletą guodžiančių Biblijos pasakojimų. Jūs galite pasirinkti ištraukas, kurios atskleidžia, kaip meilingai Jehova rūpinasi savo ištikimaisiais, kad ir kiek jie būtų prislėgti arba netekę vilties.

Džein, apie kurią rašėme ankstesniuose straipsniuose, paguodos sėmėsi iš daugelio Biblijos eilučių, pavyzdžiui, Psalmyno 3:2-9 [3:1-8, Brb]; 6:7-9 [6:6-8, Brb]; 9:10, 11 [9:9, 10, Brb]; 11:1-7; 18:6, 7 [18:5, 6, Brb]; 23:1-6; 27:7-9; 30:12, 13 [30:11, 12, Brb]; 31:13, 20-23 [31:12, 19-22, Brb]; 32:7, 8; 34:19, 20 [34:18, 19, Brb]; 36:8-11 [36:7-10, Brb]; 55:6-10, 23 [55:5-9, 22, Brb]; 56:9-12 [56:8-11, Brb]; 63:7-9 [63:6-8, Brb]; 84:9-11 [84:8-10, Brb]; 130:1-6. Nesistenkite perskaityti daug Biblijos ištraukų iš karto. Geriau skirkite laiko jų apmąstymams ir maldai.

Gyvename neregėtų nelaimių laikais

Deja, tai, kad šiais laikais išprievartavimai, žmogžudystės, karai ir smurtas yra tapę kasdienybe, neturėtų mūsų stebinti. Kodėl? Todėl, kad apibūdindamas mūsų laikus Jėzus Kristus pasakė, jog „įsigalės neteisybė“. Jis pridūrė: „Daugelio meilė atšals“ (Mato 24:7, 12, kursyvas mūsų).

Pastaraisiais metais potrauminis stresas labai paplito. Dažnai tai kaip tik yra Jėzaus  išpranašautų įvykių padarinys. Kaip užrašyta Biblijoje, Mato 24, Morkaus 13 ir Luko 21 skyriuose, Jėzus pasakė, jog šio pasaulio pabaigos laikais bus tarptautinių karų, stichinių nelaimių, padidės nusikalstamumas ir žmonių meilė atšals. Tačiau jis taip pat pasakė, kad paskui netrukus ateis palengvėjimas.

Atkreipkite dėmesį, ką Jėzus liepė daryti žmonėms, kai paminėjo pasaulinio masto nelaimes ir po jų prasidėsiantį „didelį suspaudimą“: „Atsitieskite ir pakelkite galvas, nes jūsų išvadavimas arti“ (Mato 24:21-31; Luko 21:28). Taip, pasauliui vis labiau degraduojant, galime būti tikri, jog didžiu sielvartu užsibaigs visas šias nelaimes sukelianti sistema ir įsigalės nauja teisinga santvarka (1 Jono 2:17; Apreiškimo 21:3, 4).

Neturėtume stebėtis, kad išgelbėti būsime tik po to, kai blogis ir smurtas bus pasiekęs kulminaciją. Praeityje Dievo nuosprendžiai Nojaus laikų pasauliui ir nedoriems Sodomos bei Gomoros gyventojams buvo įvykdyti panašia tvarka. Šių Dievo teismo nuosprendžių įvykdymas rodo, kas atsitiks ir ateityje (2 Petro 2:5, 6).

Traumos liks praeity

Jei kenčiate nuo potrauminio stresinio sutrikimo (PTSS), galbūt vis pagalvojate, ar skausmingi prisiminimai kada nors paliks jus ramybėje. Atsakymas: taip, paliks! Izaijo 65:17 (kursyvas mūsų) Jehova Dievas pareiškia: „Štai jau kuriu naują dangų ir naują žemę. O to, kas buvo, niekas neatmins, tai nė į galvą niekam nebeateis.“ Nors psichologiniai praeities traumų randai gali atrodyti neišdildomi, ši Rašto eilutė mums garantuoja, jog ateis laikas, kai skausmo jie daugiau nebekels.

Dabar Džein, praėjus daugiau kaip metams nuo pasikėsinimo ją išprievartauti, tarnauja Jehovos liudytojų pioniere (visalaike evangeliste). „Tik kai pasibaigė teismas ir mano užpuolikas buvo nuteistas, — praėjus daugiau kaip aštuoniems mėnesiams po užpuolimo, — vėl atgavau pusiausvyrą, — neseniai pasakė ji. — Prieš metus negalėjau nė įsivaizduoti ramybės ir laimės, kurią patiriu dabar. Dėkoju Jehovai už nuostabią amžinojo gyvenimo viltį ir galimybę dalytis ja su kitais“ (Psalmyno 27:14).

Jei jums tenka kovoti su neviltimi ir gniuždančiu PTSS poveikiu, ta viltis gali sustiprinti ir jus.

[Iliustracija 8 puslapyje]

Krikščionių sueigų lankymas padės įveikti sunkumus

[Iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Dievo Žodžio skaitymas ir malda sustiprins

[Iliustracija 10 puslapyje]

Netrukus visos traumos liks praeityje