Kaip padėti

„Depresijos slegiamiems jaunuoliams reikia pagalbos. Bet patys jie tos pagalbos nesuras. Visų pirma suaugęs žmogus jų problemą turi pastebėti ir įvertinti. Tai sunkiausias žingsnis“ (dr. Markas Goldas).

KO GRIEBTIS, jei įtari, kad tavo vaikui depresija? Tik nedaryk skubotų išvadų. Juk tokie gali būti ir kitos ligos simptomai. * Be to, kiekvienas jaunuolis kartais jaučiasi prislėgtas. Bet jeigu tai nepraeina ir jei atrodo, jog čia kažkas daugiau negu vien blogas ūpas, tada, aišku, geriausia kreiptis į gydytoją. Prisimink Jėzaus žodžius: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams“ (Mato 9:12).

Gydytojui papasakok viską, paminėk, kas neseniai pasikeitė paauglio gyvenime ir dėl ko jis gali būti apatiškas. Svarbu, kad gydytojas prieš nustatydamas diagnozę skirtų pakankamai laiko įsigilinti į simptomus. „Visai reikiamai informacijai surinkti ir vaiko būklei įvertinti dvidešimties minučių maža“, — perspėja daktaras Deividas Fasleris.

Jeigu kas neaišku, nesivaržyk paklausti gydytojo. Tarkim, jei paaugliui nustatoma klinikinė depresija, pasiteirauk, kodėl diagnozė būtent tokia. Jei gydytoju suabejoji, pasakyk, kad norėtum išgirsti dar vieno  specialisto nuomonę. Aišku, joks doras ir sąžiningas gydytojas neprieštaraus.

Susitaikyk su tuo, kas yra

Jei tavo vaikas iš tiesų serga depresija, nesigėdyk. Juk ji gali pakirsti ir pačius geriausius jaunuolius. Iš Biblijos žinome, kad skausmingos emocijos kamuoja net kai kuriuos uolius Dievo tarnus — tiek jaunus, tiek senus. Pagalvok apie dievobaimingąjį Jobą: jis jautėsi Dievo paliktas, ir gyvenimas jam atrodė nebemielas (Jobo 10:1; 29:2, 4, 5). Dievo garbintoja Ona, pasidariusi „pilna kartėlio“, nė nevalgė (1 Samuelio 1:4-10). Jokūbas irgi buvo Dievui atsidavęs, bet sūnaus gedėjo daugelį dienų ir „atsisakė būti paguostas“. Jis net pats norėjo atsidurti kape! (Pradžios 37:33-35) Kaip matome, emocinis išsekimas nebūtinai yra dvasinės ydos požymis.

Šiaip ar taip, paauglio depresija tėvams atneša daug skausmo. „Emociškai aš balansuoju ant lyno, — sako vienos tokios paauglės motina. — Esu susirūpinusi, išsigandusi, pikta, išsekusi.“ Kita moteris prisipažįsta: „Kai matydavau kokią nors mamą, atėjusią apsipirkti su paaugle dukra, man širdis plyšdavo, nes jaučiausi praradusi savo [dukrą] ir nebegalėsianti daryti nieko panašaus.“

Tokie jausmai yra normalūs, bet kartais jie gali atrodyti nebepakeliami. Kodėl gi neišsipasakojus patikimam draugui? Patarlių 17:17 (Brb) sakoma: „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje.“ Be to, nenustok melstis. Biblijoje žadama, kad jei pavesime savo naštą Dievui, jis mus palaikys (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]).

Ar reikia ką nors kaltinti?

Kai paaugliui užeina depresija, tėvams tai yra didelis smūgis, ir dažnai jie ima kaltinti save. Viena motina sako: „Dėl vaiko depresijos pati jautiesi kalta ir niekas tavęs neperkalbės. Galvoje vis sukasi mintis: ‛Ką padarėme ne taip? Nuo ko viskas prasidėjo? Kur mano kaltė?’“ Kaip tėvai galėtų tokiu sunkiu laikotarpiu blaiviai mąstyti?

Suprantama, atšiauri namų aplinka vaiką traumuoja.  Ne veltui Biblijoje tėvai perspėjami: „Neerzinkite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs“ (Kolosiečiams 3:21). Tėvams vertėtų pamąstyti, kaip elgiasi su vaiku, ir, jei reikia, pasitaisyti. Jeigu vaikui depresija, tai nebūtinai reiškia, kad tėvai blogi. Tiesą sakant, depresija įsiskverbia net į pačias puikiausias šeimas. Tėvams, dėl vaiko darantiems visa, kas geriausia, nereikia jaustis kaltiems.

Taip pat svarbu dėl depresijos nekaltinti ir paties paauglio. Juk tai, kas su juo dedasi, kažin ar yra jo valioje. „Niekada nekaltinčiau savo vaiko už tai, kad susirgo vėjaraupiais ar plaučių uždegimu, — sako viena motina. — Bet depresijos atveju būtent taip pasielgiau. Kaltinau vaiką, kad susirgo, o dabar dėl to labai graužiuosi.“ Geriau bus, jei tėvai laikys depresiją liga, ne silpnybe, ir žiūrės, kaip kenčiančiam paaugliui padėti.

Jei paauglį kamuoja depresija, neretai ir tėvų santykiai būna įtempti. „Mes kaltinome vienas kitą, — sako viena žmona, — nes vienokio gyvenimo tikėjomės, o dėl sūnaus viskas susiklostė kitaip.“ Timas, kurio dukrai irgi yra depresija, prisipažįsta: „Lengva kaltinti sutuoktinį. Jei tėvai turi šeimyninių problemų dar iki  tol, kol vaikui pasireiškia depresija, jo keistas elgesys gali būti paskutinis lašas.“ Tik žiūrėkite, kad vaiko depresija neišardytų jūsų santuokos! Tikrai nereikia versti kaltės nei pačiam sau, nei savo vaikui, nei sutuoktiniui. Geriau ne kaltinti, o padėti tam, kuris kenčia.

Pagalba

Biblijoje krikščionims sakoma: „Padrąsinkite liūdinčiuosius“ (1 Tesalonikiečiams 5:14, Brb). Jeigu depresijos slegiamam jaunuoliui trūksta savigarbos, padėk jam. Kaip? „Neturėtum taip jaustis“ arba „tavo blogas požiūris“, — šie smerkiami žodžiai, aišku, netiktų. Verčiau stenkis užjausti (1 Petro 3:8). Paulius krikščionims patarė ‛verkti su verkiančiais’ (Romiečiams 12:15). Turėk galvoje, kad asmuo, kuris tikrai serga depresija, iš tiesų kenčia. Tas skausmas — ne vaizduotės sukurtas ir ne apsimestinis, ne demonstratyvus. Išklausyk ir pamėgink rasti kelią į paauglio širdį. Paklausk, kodėl jis taip jaučiasi. Tada švelniai ir kantriai išaiškink, jog nėra reikalo save nuvertinti. Patikintas dėl Dievo meilės ir gailestingumo jaunuolis lengviau nuvys nerimastingas mintis (1 Petro 5:6, 7).

Vertėtų pasirūpinti dar ir kitais dalykais. Žiūrėk, kad depresijos kamuojamam paaugliui netrūktų poilsio, kad jis gerai valgytų ir mankštintųsi (Mokytojo 4:6). Jei prirašyta vaistų, pasišnekėkite, kodėl svarbu juos vartoti. Visada būk pasiruošęs padėti, nenuleisk rankų, nenustok rodyti meilės.

Nors paauglio depresija gali būti tikra rykštė visai šeimai, jaunuoliui padėti įmanoma, tik reikia kantrybės, ištvermės, meilės.

[Išnaša]

[Anotacija 11 puslapyje]

Asmuo, kuris tikrai serga depresija, iš tiesų kenčia. Tas skausmas — ne vaizduotės sukurtas

[Rėmelis 13 puslapyje]

JEIGU TU ESI DEPRESIJOS KAMUOJAMAS PAAUGLYS

Tu nesi visų apleistas ir tavo padėtis anaiptol ne beviltiška. Depresija tau kilo arba (1) dėl biocheminės pusiausvyros sutrikimo, arba (2) dėl gyvenimo aplinkybių, kurios nuo tavęs nelabai priklauso. Ir vienu, ir kitu atveju tu nesi kaltas, kad taip atsitiko. O ką tau daryti?

Biblijoje sakoma, kad „būna draugų artimesnių už brolį“ (Patarlių 18:24, Brb). Kodėl gi nesusirasti tokio draugo ir nepasipasakoti jam, ką jauti? Tėtis, mama arba koks kitas suaugęs žmogus gali būti tau geriausias pagalbininkas kovojant su depresija.

Jei tėvai įtaria, kad tau klinikinė depresija, jie gali nuvesti tave pas patyrusį šios srities specialistą. Tai išmintinga, nes paprastai gydymas labai palengvina depresijos kančias. Pavyzdžiui, jei sutrikusi cheminė pusiausvyra, gydytojas galbūt išrašys antidepresantų. Nesigėdyk jų vartoti. Vaistai tiesiog sureguliuos tavo organizmą, o to kaip tik reikės, kad atgautum džiaugsmą ir gyvenimas vėl taptų mielas.

Daug nuo depresijos kenčiančių žmonių paguodos semiasi skaitydami Bibliją ir malda artindamiesi prie Dievo. Biblija mus patikina: „Viešpats arti tų, kurie sielojasi, ir gelbsti nevilties apimtuosius“ (Psalmyno 34:19 [34:18, Brb]). *

[Išnaša]

 [Rėmelis/iliustracija 14 puslapyje]

PAGALBA IR VILTIS KENČIANTIEMS

Depresija — sudėtinga tema, tad šiuose keliuose straipsniuose negalėjome jos išsamiai aptarti. Vis dėlto Atsibuskite! žurnalo leidėjai neabejoja, kad čia išdėstytos mintys padės paaugliams ir jų tėvams ištverti.

Tikriausiai pastebėjote, jog straipsnyje, kurį ką tik perskaitėte, buvo daug remtasi Biblija. Taip, tai sena knyga, bet iki šiol ji nėmaž nepraranda savo vertės. Kodėl? Atsakymas paprastas: laikai keičiasi, o žmogaus prigimtis nekinta. Mus vargina tokios pat bėdos, kaip ir ankstesnes kartas. Skirtumas tik tas, kad dabar problemos sunkesnės ir didesnio masto.

Biblija vertinga dar dėl vienos priežasties: ji Dievo įkvėpta (2 Timotiejui 3:16). O mūsų Kūrėjas tikrai žino, ko reikia, kad gyventume laimingai.

Aišku, Biblija — ne medicinos vadovėlis, todėl negaluojančiam (tarkim, depresijos apimtam) žmogui gali prireikti ir kvalifikuoto gydymo. Ir vis dėlto Biblijos principai padeda guosti prislėgtuosius. Be to, Biblijoje Dievas duoda pažadą, kad greit išgydys visas mūsų ligas (Psalmyno 103:3). Taip, Jehova žada ‛atgaivinti sugniuždytųjų drąsą’ (Izaijo 57:15).

Gal norėtumėte daugiau sužinoti apie šią nuostabią viltį? Tada susisiekite su savo vietos Jehovos liudytojais arba parašykite, 5-ajame puslapyje susiradę jums tinkamiausią adresą.

[Iliustracija 10 puslapyje]

Stenkis užjausti

[Iliustracija 11 puslapyje]

Jei paaugliui bloga nuotaika nepraeina, vertėtų kreiptis į gydytoją

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Tėvai, neskubėkite kaltinti savęs, savo sutuoktinio ar paties vaiko