Majai praeityje ir šiandien

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO MEKSIKOJE

JIE laikomi viena žymiausių vakarų pusrutulio senovės civilizacijų. Ir nieko nuostabaus. Juk šie senieji Belizo, Salvadoro, Gvatemalos, Hondūro bei Meksikos gyventojai buvo puikūs architektai, tapytojai, keramikai ir skulptoriai! Jie sukūrė sudėtingus rašmenis ir toli pažengė matematikos srityje. Jie netgi ištobulino metų kalendorių, pagrįstą saulės metais. Kas buvo šie žmonės? Majai — vienos iš turtingiausių ir didingiausių senovės Amerikos civilizacijų kūrėjai.

Daug informacijos apie majų civilizaciją teikia įrašai ir reljefai akmenyje. Naudodamiesi daugiau kaip 800 rašybos ženklų — dauguma jų hieroglifai — majai užrašinėjo savo istoriją bei papročius ant laiptų, sąramų ir akmeninių plokščių arba stulpų. Be to, jie rašė popieriuje, kurį gamindavo iš laukinių figmedžių vidinio žievės sluoksnio. Iš sulenktų lakštų darydavo knygas (vadinamuosius kodeksus) ir jas aptraukdavo jaguaro oda. Apie 1540 m. e. m., ispanams užkariavus majus, dauguma tų knygų buvo sunaikinta, bet keletas išliko iki šių dienų.

 Manoma, jog pirmieji majų žemdirbiai šiaurės Gvatemalos lygumose galėjo apsigyventi maždaug tūkstantį metų prieš Kristų. Tačiau labiausiai jų civilizacija suklestėjo vadinamuoju klasikiniu laikotarpiu (250—900 m. e. m.). Pasidomėkime, kas žinoma apie senovės majus.

Sumanūs architektai ir statybininkai

Majai buvo įgudę akmentašiai; iš kalkių bei cemento skiedinio ir klinčių jie statė didžiules piramides ir šventyklas. Šios piramidės stulbinamai panašios į Egipto piramides, todėl anksčiau kai kas manė — beje, klaidingai, — jog majai buvo egiptiečių palikuonys.

Majų akmeninių miestų griuvėsių randama Gvatemaloje, Hondūre ir Jukatane, pietų Meksikoje. Klestėjimo laikotarpiu Majų imperijoje tokių miestų buvo per 40 ir kiekviename gyveno nuo 5000 iki 50000 žmonių. Kaip rašoma enciklopedijoje The New Encyclopædia Britannica, „didžiausias majų gyventojų skaičius galbūt siekė 2000000; daugiausiai jų gyveno žemumose, dabartinės Gvatemalos teritorijoje“.

Šie miestai ir jų didingi akmeniniai statiniai negalėjo iškilti be sunkaus majų kukurūzų augintojų triūso. Tie darbštūs žmonės ne tik augino maistą savo šeimoms, bet turėjo prisidėti ir prie statybų. Be to, maistu reikėjo aprūpinti dar ir kilminguosius bei kunigus, kurie, manoma, rūpinosi svarbesniais dalykais.

Majų šeimos gyvenimas

Majų šeimose buvo glaudūs tarpusavio ryšiai. Seneliai, tėvai ir vaikai paprastai gyvendavo po vienu stogu. Didžiąją dalį ūkio darbų nudirbdavo vyrai ir vyresni berniukai.  Mergaitės mokydavosi gaminti valgį, siūti drabužius ir auklėti jaunesnius broliukus bei sesutes.

Majų žemdirbiai augino avokado vaisius, ankštinius pipirus ir batatus. Tačiau pagrindinis majų maistas buvo kukurūzai. Iš jų moterys ir merginos paruošdavo įvairiausių patiekalų. Būdavo daromi papločiai, arba tai, kas šiais laikais vadinama tortiljomis. Net alkoholinio gėrimo, vadinamo balča, viena iš pagrindinių sudedamųjų dalių yra kukurūzai. Paskaičiuota, kad dabar įvairūs patiekalai, kuriuose yra kukurūzų, sudaro 75 procentus majų maisto, o praeityje tas procentas galėjo būti dar didesnis.

Daugybė dievų ir deivių

Religija majams buvo labai svarbi. Jie garbino daugybę dievybių, — viename dokumente jų paminėta net 160. Štai keletas: dievas kūrėjas, kukurūzų dievas, lietaus dievas, saulės dievas. Moterys keliaudavo į deivės Iksčelės šventyklą Kosumelio saloje melsti  vaisingumo arba, jei jau būdavo nėščios, prašyti, kad sėkmingai pagimdytų.

Majams religiniu požiūriu buvo reikšminga kiekviena diena, o kiekvienas jų kalendoriaus mėnuo turėjo religinę šventę. Be to, buvo specialios mirusiųjų laidojimo apeigos. Lavonus nudažydavo raudonai ir kartu su kai kuriais asmeniniais daiktais suvyniodavo į šiaudinius demblius. Palaidodavo juos po namo, kuriame mirusysis gyveno, grindimis. Kiek kitaip būdavo elgiamasi su valdovais — juos laidodavo piramidėse po šventyklomis. Valdovų tarnus nužudydavo ir palaidodavo drauge su jais. Taip pat laidodavo įvairius reikmenis, kurių, majų įsitikinimu, galėjo prireikti kitame gyvenime.

Kartais per religines apeigas majai persidurdavo ausies lezgelį, kojas arba net liežuvį. Scenos, pavaizduotos skulptūrose, freskose ir ant molinių indų aiškiai rodo, jog aukojimas taip pat buvo majų garbinimo apeiga. „Paprastai jie aukodavo įvairius gyvulius, — rašo dr. Maksas Šainas knygoje The Precolumbian Child, — tačiau svarbiausia auka buvo žmogaus gyvybė. Šių ritualų aukos būdavo priešų kareiviai bei vergai, taip pat pačių majų vaikai — tiek berniukai, tiek mergaitės.“ Kai kurie istorikai tvirtina, jog jaunos mergaitės būdavo aukojamos kaip nuotakos lietaus dievui. Jas gyvas įmesdavo į šventąjį duburį prie Čičen Icos. Jei mergaitė išgyvendavo iki saulėlydžio, buvo manoma, jog lietaus dievas patenkintas anksčiau paaukota nuotaka. Tada mergaitę ištraukdavo iš vandens.

Majai šiandien

Kaip rašoma enciklopedijoje The New Encyclopædia Britannica, po 900 m. e. m. „klasikinė majų civilizacija staiga sunyko, didžiuliai miestai ir apeigų centrai ištuštėjo ir apaugo džiunglių augmenija“. Dėl ko taip atsitiko, niekas tiksliai nežino. Vieni tvirtina, jog buvo nualinta dirbamoji žemė. Kiti mano, jog dėl maisto stygiaus žemdirbiai ėmėsi pragaištingų ūkininkavimo gudrybių, o kai kurie pasitraukė į perpildytus ir nuskurdusius miestus. Kad ir  kaip ten buvo, majų išliko. Šiandien jų yra maždaug du milijonai, daugiausia šiaurinėje Jukatano dalyje ir Gvatemaloje.

Dauguma majų dabar išpažįsta katalikybę, o ir bažnyčia labai stengiasi įgyti vietinių gyventojų palankumą. Pavyzdžiui, kaip pranešė agentūra „Associated Press“, „1992-aisiais (500 metų nuo to laiko, kai ispanai užkariavo Gvatemalą) Gvatemalos Katalikų bažnyčia viešai atsiprašė, kad šiurkščiai elgėsi su indėnais evangelizuodama šalį“.

Tačiau katalikybės pripažinimas nereiškia, jog majai išsižadėjo savo protėvių religijos. Anaiptol! Daugelis katalikų kunigų toleruoja bažnyčios papročių bei mokymų ir vietinių ritualų samplaiką. Pavyzdžiui, majams nuo seno būdingas animizmas — tikėjimas, kad kiekvienas daiktas (tiek gyvas, tiek negyvas) turi gyvybės jėgos. Šią idėją, nors ir užmaskuotą po katalikybės priedanga, perėmė bažnyčia. Kai kurie jos vadovai stebisi, kaip bažnyčia gali toleruoti tiek pagonybės apraiškų ir vis dar vadinti save krikščioniška. *

Majai ir Jehovos liudytojai

Jehovos liudytojai majų gyvenamose žemėse moko tyrų Biblijos tiesų. Daug kas palankiai atsiliepia į jas. Štai pora pavyzdžių.

„Jaunystėje buvau gerbiamas savo bendruomenės narys, turėjau tam tikrą padėtį, — sako Karidadas, — bet tai neapsaugojo manęs nuo išlaidavimo ir girtuokliavimo.“ Karidadas, kaip ir daugelis majų, buvo katalikas ir užsiiminėjo spiritizmu. „Kai susirgdavau, — sako jis, — kreipdavausi į žynį.“ Karidado dukros pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. „Pamažu pradėjau domėtis ir aš, — pasakoja Karidadas, — ypač, kai pastebėjau, kaip pasikeitė mano dukrų elgsena. Netrukus pradėjau studijuoti.“ Koks rezultatas? „Tiesa padėjo man pažinti ir pamilti Jehovą, — toliau tęsia Karidadas. — Atsisakiau visų poelgių ir papročių, kurie nepatinka Jehovai, išsilaisvinau iš baimės ir prietarų.“

Paula, majė iš Gvatemalos, sielvartavo dėl savo dviejų sūnų mirties. „Aš nuolat statydavau jiems altorius, — pasakoja ji. — Turėjau vienos katalikų vienuolės padovanotą Bibliją ir kas vakarą po porą valandų skaitydavau ją ieškodama atsakymo, kur yra mano mirę sūnūs.“ Netrukus Paula pradėjo studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais ir tuoj pat ėmė lankyti jų sueigas. „Jie man paaiškino Dievo žodį, — sako ji. — Gera žinoti, kad Dievo Karalystė pašalins ligas ir mirtį. Visada mąstau apie prikėlimo viltį“ (Jono 5:28, 29). Dabar Paula gerąja naujiena apie Karalystę dalinasi su kitais. „Dar daug kam reikia pagalbos“, — sako ji.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 17 puslapyje]

Majų kalendorius

Majai sukūrė tikslų metų kalendorių ir netgi nustatė keliamuosius metus.

Jų metus sudarė 365 dienos. 364 dienos buvo padalintos į 28 savaites, kurių kiekviena turėjo po 13 dienų. 365-ąją dieną — liepos 16-ąją — prasidėdavo nauji metai. O kokie buvo mėnesiai? Pavaizduotame majų kalendoriuje yra 18 mėnesių, kurių kiekvienas turi po 20 dienų. Taigi savaitės ir mėnesiai tarpusavyje nesusiję. Tačiau buvo viena išimtis. Kartą — kas 260 dienų (13 ir 20 kartotinis) savaitė ir mėnuo prasidėdavo tą pačią dieną. Pasak vieno žinyno, „majų kalendorius, nors ir labai sudėtingas, iki įvedant Grigaliaus kalendorių buvo pats tiksliausias“ (enciklopedija Funk & Wagnalls New Encyclopedia).

[Schema/iliustracija 16, 17 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Majų chronologijos lentelė

Olmekai

1000 m. p. m. e.

500 m. p. m. e.

Olmekai

Zapotekai

Teotihuakanas

m. p. m. e. | m. e. m.

500 m. e. m.

Teotihuakanas

Zapotekai

Toltekai

1000 m. e. m.

Toltekai

Actekai

1500 m. e. m.

Actekai

[Šaltinio nuoroda]

Majų menas: Dover Publications, Inc.

[Žemėlapis 16, 17 puslapiuose]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

MEKSIKA

JUKATANO PUSIASALIS

BELIZAS

GVATEMALA

SALVADORAS

HONDŪRAS

[Šaltinio nuoroda]

Žemėlapis: Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.

[Iliustracija 16 puslapyje]

Beveik 23 metrų aukščio šventyklos piramidės liekanos senoviniame majų mieste Palenkėje

[Iliustracija 16 puslapyje]

Taip daromos tortiljos

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Čičen Ica

Kukulkano šventykla

Figūra, sauganti įeigą į Karių šventyklą, laiko aukojimo indą, į kurį galbūt buvo dedamos žmonių širdys

[Iliustracija 19 puslapyje]

Karidadas su žmona ir dukterimis