Afrikos miestas, kur Rytai susilieja su Vakarais

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO PIETŲ AFRIKOS RESPUBLIKOJE

KAIP mirga marga Durbano gatvės! Nesunku pastebėti: daug kas rengiasi vakarietiškai, ypač jaunimas. Bet pagyvenusios zulusės nešioja įprastas ilgas suknias, o jų galvas puošia spalvotos skaros. Gatvėse nemažai ir indžių: vienos dėvi sarius, o kitos — suknelę ir kelnes. Prie paplūdimio zulusai, vilkintys įmantriais rūbais, traukia rikšas. Akivaizdu: Durbanas — ypatingas Afrikos miestas, kur Rytai susilieja su Vakarais. Kokia šio žavaus miesto praeitis?

Pietų Afrikos Respublikos miestas Durbanas įkurtas mažiau nei prieš du šimtmečius. 1824-aisiais čia apsigyveno apie 40 europiečių kolonistų. Tuo metu teritoriją į šiaurę nuo Durbano valdė galinga zulusų karalystė, kurios karalius ir karvedys buvo Šaka. Po poros dešimtmečių miestą ir jo apylinkes užgrobė Britanija. XIX amžiuje tarp kolonistų ir zulusų keletą kartų kilo karas.

Neilgai trukus atsikėlėliai anglai pastebėjo, kad palei vandenyną gerai auga cukranendrės. Dirbti anglų plantacijose buvo kviečiami žmonės iš kitos tuometinės jų kolonijos — Indijos. 1860—1911 metais į Durbaną atvyko per 150000 indų. Taigi šiandieniniame Durbane gyvena daugiau kaip trys milijonai žmonių iš trijų pasaulio kraštų: tenykščiai zulusai, iš Azijos atvykę indai ir britai bei kitų vakarų Europos tautų atstovai.

Miestas įdomus ir dar kai kuo. Kaip matote nuotraukoje, jame yra įlanka — natūralus uostas, nuo Indijos vandenyno  atskirtas ilgo žemės ruožo. Gražaus augmenija želiančio kyšulio aukštis — 90 metrų. Kasdien į šį natūralų uostą įplaukia dideli laivai. Knygoje Discovery Guide to Southern Africa aiškinama, kad Durbano uostas yra „pats didžiausias ir svarbiausias uostas Afrikoje, o pasaulyje — devintas“. Atostogautojai mielai plūsta į Durbano paplūdimius, kuriuose vanduo labai šiltas. Ten puikios sąlygos plaukioti banglentėmis. Tuos, kurie maudosi, gerai prižiūrimi tinklai saugo nuo ryklių.

Tyrinėjantieji Bibliją turi dar vieną priežastį domėtis šiuo miestu. Biblijos tyrinėtojai (taip anksčiau vadinosi Jehovos liudytojai) 1910-aisiais jame įkūrė savo filialą. 1914-ųjų balandį Durbane buvo surengtas pirmas Afrikoje Biblijos tyrinėtojų kongresas, kuriame dalyvavo apie 50 žmonių. Kai kurie atvyko iš atokių Pietų Afrikos Respublikos kampų. Šiame kongrese pasikrikštijo 16 Jehovos garbintojų. Kai kurie dalyviai buvo pateptieji krikščionys, likę ištikimi iki pat mirties. Pavyzdys — Viljamas Džonstonas, pirmas vadovavęs vienam filialui Afrikoje.

Nuo 1914-ųjų Jehovos liudytojai Durbane surengė ne vieną kongresą. 2000-ųjų gruodį dviejuose kongresuose „Dievo žodžio vykdytojai“ dalyvavo 14848 žmonės, o pasikrikštijo 278. Tarp dalyvių buvo tokia indų šeima. Prieš dešimt metų vyrą, vardu Alanas, su Biblijos tiesa supažindino dukra Somašini. Alanas gydėsi nuo alkoholizmo ir ieškojo gyvenimo prasmės. Somašini, kuriai tada buvo tik treji, iš kaimynų parsinešė knygą „Tikroji taika ir saugumas. Kur juos rasti?“ Pavadinimas Alaną sudomino iš karto. Jam patiko tai, ką perskaitė, todėl susisiekė su Jehovos liudytojais. Alanas ėmė mokytis Biblijos. Įgytos žinios paskatino jį įregistruoti savo santuoką. Greitai jo žmona Rani irgi susidomėjo ir pradėjo kartu lankyti Jehovos liudytojų sueigas. Tada jie gyveno pas Rani tėvus, priklausančius vienai krikščioniškai bažnyčiai. Tėvai buvo nusistatę prieš naująjį dukros ir jos vyro tikėjimą, todėl liepė pasirinkti: „Arba paliekate liudytojus, arba nešdinatės iš mūsų namų!“

Alanas ir Rani nusprendė išeiti iš tų namų, nors ir buvo sunku surasti, kur gyventi. Jiems padėjo draugai Jehovos liudytojai. 1992-aisiais Alanas ir Rani pasikrikštijo. Jie ir toliau žengė į priekį. Šiandien Alanas tarnauja krikščionių susirinkimo vyresniuoju.

Durbano mieste yra daugiau kaip 50 Jehovos liudytojų susirinkimų, daugiausia — zulusų. Kai kuriuos susirinkimus, ypač arčiau centro, lanko ir zulusai, ir indai, ir europiečiai. Atėjęs į vieną tokio susirinkimo sueigų pamatytum ne vien, kaip Rytai susilieja su Vakarais. Galbūt sueigą vestų gražiai apsirengęs afrikietis ar indas, o gal ir europietis. Bet viena yra tikra: susirinkimas tau būtų gyvas įrodymas, kad Biblija suvienija visų tautų žmones ir susieja juos šiltos ilgalaikės draugystės ryšiais.

 [Iliustracija 26 puslapyje]

Susirinkimų sueigose — įvairios kilmės žmonės

[Iliustracija 26 puslapyje]

Alanas ir Rani su vaikais

[Iliustracija 26 puslapyje]

Durbano rotušė

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

Nuotraukos: Courtesy Gonsul Pillay