Jaunimas klausia:

Kaip nepasiduoti nerimui?

„Bene labiausiai jaunuoliai nerimauja dėl ateities. Tu rūpiniesi savimi. Gal išsikelti gyventi atskirai nuo tėvų? Tęsti mokslus? Pradėti visalaikę tarnybą? Susituokti? Pasirinkimas toks didelis, kad net darosi baugu“ (Šeinas, 20 metų).

AR IR tave kamuoja nerimas? Jaunuoliams ramybės neduoda daugybė dalykų. Tėvams skirtame informaciniame biuletenyje rašoma: „Iš neseniai 41 šalyje atliktos 15—18 metų jaunuolių apklausos paaiškėjo, kad šių dienų paaugliams labiausiai rūpi gauti gerą darbą.“ Antras dalykas, keliantis jaunimui didelį nerimą — tėvų sveikata. Taip pat daug ką kankina baimė prarasti mylimą asmenį.

Viena JAV švietimo ministerijos atlikta apklausa parodė, kad Jungtinėse Valstijose jaunuoliams daugiausiai rūpesčių kelia „spaudimas mokytis gerais pažymiais“. Iš tos apklausos matyti, kad panašiai kaip Šeinas, paminėtas pradžioje, jaučiasi nemaža dalis jaunuolių. Mergina, vardu Ešli, sako: „Aš nerimauju dėl savo ateities.“

Kiti jaunuoliai jaučiasi nesaugūs. 1996 metais atliktos apklausos duomenimis, beveik 50 procentų Jungtinių Valstijų jaunuolių mano, kad jų mokykloje vis daugiau smurtaujama. Daugiau nei aštuoni milijonai paauglių (37 procentai) sakėsi pažįstą ką nors, į kurį buvo iššauta!

Vis dėlto ne visi nerimą keliantys dalykai yra tokie šiurpūs. Daugeliui jaunuolių didžiausias rūpestis — susirasti draugų. Viename tėvams skirtame tinklalapyje teigiama: „Paaugliams rūpi susirasti vaikiną ar merginą, o dar dažniau jie nerimauja dėl to, kad visai neturi draugų.“ Paauglė, vardu Meigan, sako: „Kaipgi tu gali pasirodyti esąs ‛kietas’? Man, pavyzdžiui, reikalingi draugai.“ Panašiai sako ir penkiolikmetis krikščionis Natanaelis: „Mokykloje jaunimas rūpinasi savo stiliumi. Jiems svarbi eisena, kalbėsena ir išvaizda. Jie nenori atrodyti kvailai.“

Problemos — gyvenimo dalis

Būtų nuostabu, jei galėtume gyventi be rūpesčių. Vis dėlto Biblijoje sakoma: „Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet turi daug vargo“ (Jobo 14:1). Taigi problemos ir jų sukeliami rūpesčiai yra mūsų gyvenimo dalis. Tačiau jei leisiesi rūpesčių ir nerimo užvaldomas, gali padaryti sau daug žalos. Biblijoje perspėjama: „Nerimas apsunkina žmogaus širdį“ (Patarlių 12:25).

 Vienas būdas išvengti bereikalingų rūpesčių — nesielgti netinkamai. Šešiolikmetė Ana sako: „Daugelis mano bendramokslių būgštauja, kad nepastotų ar nesusirgtų lytiškai plintančia liga.“ Tačiau tu gali apsisaugoti nuo tokių rūpesčių laikydamasis Biblijos moralės normų (Galatams 6:7). Tiesa, netgi laikantis jų ne visos tavo problemos gali būti tokios aiškios ar lengvai išsprendžiamos. Tad kaip gali liautis pernelyg nerimavęs?

„Rūpinkis išmintingai“

Daug kas susidūrę su rūpesčiais pasidaro apatiški. Tačiau viename paauglių žurnalo straipsnyje patariama „rūpintis išmintingai“ — užuot nerimavus, imtis veiksmų! Biblijoje gausu naudingų principų, galinčių padėti tai padaryti. Štai Patarlių 21:5 (Jr) sakoma: „Darbščiojo sumanymai atneša tik naudą.“ Tarkim, tu nori surengti keleto savo susirinkimo draugų sambūrį. Kruopščiai planuodamas išvengsi daugybės rūpesčių. Pasvarstyk: „Ką kviesiu? Kelintą valandą pradžia? Kada reikėtų išsiskirstyti? Kiek pakaktų užkandžių ir gaiviųjų gėrimų? Kokie smagūs užsiėmimai patiktų visiems?“ Kuo kruopščiau viską apmąstysi, tuo didesnė tikimybė, kad sambūris bus sėkmingas.

Vis dėlto bandydamas suruošti kažką nepaprasta, gali turėti bereikalingo vargo. Moteriai, kuri per daug rūpindamasi svečiu apsunkino save, Jėzus pasakė, kad „reikia nedaug dalykų, tikriau sakant, vieno“ (Luko 10:42, A. Jurėno vertimas, 1972). Taigi paklausk savęs: „Ko iš tiesų reikia, kad šis sambūris pasisektų?“ Kuo jis bus paprastesnis, tuo mažiau turėsi rūpesčių.

Nerimą gali kelti ir nesaugumas mokykloje. Gal tau ir nepavyks pakeisti padėties, bet gali imtis priemonių apsisaugoti. „Gudrus žmogus nuvokia pavojų ir vengia jo“, — sakoma Patarlių 22:3. Tikimybė, kad pateksi į bėdą, sumažės paprasčiausiai vengiant pavojingų vietų — ne tik kai kurių nuošalių, bet ir kitokių chuliganų mėgiamų vietų.

Dar viena galima susirūpinimo priežastis — pamokos. Gal tau reikia atlikti keletą namų darbų ir pradėjai jaudintis, kad nespėsi laiku jų padaryti. Tada naudingas Filipiečiams 1:10 užrašytas patarimas: ‛Mokėkite pasirinkti, kas vertingiau.’ Taip, išmok suskirstyti darbus pagal svarbą! Apmąstyk, kuri užduotis neatidėliotina, ir atlik ją pirmiausiai. Tada imkis kitos. Pamažu pamatysi, kad viskas tavo rankose.

Pasitark

Jaunystėje Aaronas taip jaudinosi dėl baigiamųjų egzaminų, kad jam net ėmė skaudėti krūtinės ląstą. Jis pasakoja: „Kai pasakiau apie tai tėvams, jie nusiuntė mane pas gydytoją. Nustatęs, kad mano širdis sveika, jis paaiškino, kaip nerimas gali paveikti savijautą. Vėliau tėvai padėjo suprasti, kad egzaminams pasiruošiau labai gerai ir man tereikia pasirūpinti savimi. Nerimas atslūgo, skausmas krūtinėje liovėsi ir egzaminus išlaikiau gerai.“

Jei tave prislėgė rūpestis, nesikankink užsidaręs savyje. Patarlių 12:25, kurios dalį jau citavome anksčiau, sakoma: „Nerimas  apsunkina žmogaus širdį, o geras žodis pralinksmina.“ Gerų padrąsinimo žodžių galėsi išgirsti tik išsakęs tai, kas tave jaudina!

Pirmiausiai galėtum aptarti savo rūpesčius su tėvais. Tikriausiai jie duos patarimų. Paramos gali susilaukti ir iš dvasiškai brandžių krikščionių susirinkime. Penkiolikmetė Džanel pasakoja: „Kadangi ketinau tęsti mokslus vidurinėje mokykloje, nerimavau dėl ten paplitusių blogybių — kvaišalų, sekso, smurto. Kai pasakiau apie tai vienam susirinkimo vyresniajam, jis davė man daug naudingų patarimų. Suvokusi, kad galiu apsisaugoti nuo tų dalykų, iškart pasijutau geriau.“

Neatidėliok

Kartais ne tokius malonius darbus vis atidedame kitai dienai. Pavyzdžiui, tarp devyniolikmetės Šavon ir vieno krikščionies kilo nesutarimų. Ji žinojo, kad reikia aptarti tai su juo, bet vis atidėliojo. „Kuo daugiau delsiau, tuo labiau tai mane trikdė“, — sako Šavon. Tada ji prisiminė Mato 5:23, 24 užrašytą Jėzaus skatinimą krikščionims nesutarimus spręsti nedelsiant. „Kai pagaliau padariau tai, — sako Šavon, — atgavau ramybę.“

Gal atidėlioji kokį nors nemalonų darbą ar susitikimą? Jei taip, tai kuo greičiau sutvarkyk tą reikalą ir turėsi vienu rūpesčiu mažiau.

Didesnės problemos

Ne visos problemos taip lengvai išsprendžiamos. Štai jaunuolio Abduro pavyzdys. Jo mama serga vėžiu, todėl jam tenka išlaikyti tiek ją, tiek jaunesnįjį broliuką. Savaime suprantama, Abduras nerimauja dėl mamos. Tačiau jis sako: „Man buvo naudingi Jėzaus žodžiai: ‛Kas iš jūsų gali savo rūpesčiu bent per vieną sprindį prailginti sau gyvenimą?!’ Užuot nusiminęs, stengiuosi apmąstyti padėtį ir įžvelgti, kaip pasielgti geriausia“ (Mato 6:27).

Išlikti ramiam užgriuvus rūpesčiams nėra lengva. Kai kurie jaunuoliai ima taip krimstis, kad net nebepasirūpina savimi, nustoja valgyti. Vis dėlto paauglių tėvams skirtoje knygoje Helping Your Teenager Deal With Stress („Kaip padėti savo paaugliui įveikti įtampą“) perspėjama, kad jei nesimaitinsi tinkamai, ‛pasidarysi ne toks pajėgus atlaikyti kilusią įtampą ir neatsparus ligoms’. Taigi rūpinkis savo sveikata. Pakankamai ilsėkis ir gerai maitinkis.

Atgauti ramybę ypač gali padėti Biblijoje užrašytas patarimas: „Pavesk savo rūpesčius Viešpačiui, ir jis tave palaikys; teisiajam palūžti jis niekada neleidžia“ (Psalmyno 55:23 [55:22, Brb]). Pradžioje minėtas Šeinas rūpinosi savo ateitimi. „Ėmiau daugiau dėmesio skirti Dievo Žodžiui ir Jo tikslui“, — pasakoja jis. Netrukus jaunuolis suvokė, kad laimingą ateitį užsitikrins skirdamas savo gyvenimą tarnauti Dievui (Apreiškimo 4:11). „Nustojau perdėtai rūpintis savimi, — sako Šeinas. — Buvau užimtas daug svarbesniais dalykais.“

Taigi kai pajusi, jog pradėjai pernelyg nerimauti, imkis veiksmų iškilusiai problemai spręsti. Pasitark su brandžiu asmeniu. Ir svarbiausia, pavesk viską Jehovai, nes ‛jis tavimi rūpinasi’ (1 Petro 5:7). Galbūt jis padės tau nepasiduoti nerimui.

[Iliustracija 13 puslapyje]

Apie nerimą keliančius dalykus pasikalbėk su tėvais

[Iliustracija 14 puslapyje]

Kuo greičiau išspręsi problemas, tuo greičiau nustosi nerimavęs