Stebime pasaulį

Šių laikų „galerų“ vergai

„Su dešimtimis tūkstančių jūreivių komerciniuose laivuose elgiamasi kaip su vergais“, — rašoma laikraštyje International Herald Tribune. Tarptautinė laivininkystės komisija sako, kad tokie jūreiviai „neturi saugių sąlygų, dirba viršvalandžius, jiems dažnai neišmokama alga, nepakanka maisto, jie būna išprievartaujami, sumušami“. Kai kurie jūreiviai negali skųstis ar ieškoti pagalbos profesinėse sąjungose, nes antraip įgulos nariai įrašytų juos į juodąjį sąrašą ar net išmestų už borto. Daugiausia šių laikų vergų kilę iš besivystančių šalių. Kadangi jų šalies ekonominė padėtis sunki, daug kas negali gauti kito darbo. Todėl nors ir „sužaloti, ... apgauti ir apiplėšti“, jie tyli.

Gamtos paslaptys užmirštamos

„Jungtinių Tautų paskaičiavimu, per [XXI] amžių gali mirti iki 90% pasaulio kalbų. Kartu į užmarštį nueitų ir daug vertingų žinių apie gamtą“, — pranešta BBC žiniose. Senosiomis kalbomis iš kartos į kartą perduodamos įvairios tradicijos, dainos, pasakojimai, o iš viso to gaunama daug vertingos informacijos apie vietos gamtą ir gyvūnus. Pavyzdžiui, šiaurės vakarų Kenijos gyventojai turkanai ilgai stebėjo kai kurių paukščių elgseną ir išmoko iš jos atspėti, kada užeis lietus. Taip turkanai nustato, kada geriausia sėti javus. Jei mirs jų kalba, per daugybę kartų̃ sukauptas žinių lobynas bus prarastas. Turimais duomenimis, jau yra išnykusios 234 kalbos, o 2500 yra prie pat išnykimo ribos. „Gamtos paslaptys, glūdinčios liaudies dainose, pasakojimuose, mene ir amatuose, gali būti užmirštos amžinai“, — sakoma JT pranešime ir perspėjama, jog dėl to gali sumažėti javų derlius.

Pirmenybė vis dar teikiama popieriui

Daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus buvo manoma, kad dėl biuruose atsiradusių kompiuterių reikės mažiau popieriaus, nes informaciją tapo įmanoma saugoti elektroniniu pavidalu. Vis dėlto popieriaus paklausa toliau didėja. Kaip rašoma laikraštyje The Vancouver Sun, kanadiečiai kopijavimo aparatams ir faksams 1999-aisiais popieriaus sunaudojo 25 procentais daugiau nei 1992-aisiais. Tai būtų „66 svarai (30 kilogramų) popieriaus kiekvienam kanadiečiui, įskaitant ir vaikus, kasmet“. Viena biurų darbuotojų apklausa parodė, kad nors jie informaciją peržiūri kompiuteriuose, daug kas nori turėti ją atspausdintą. Kaip sakoma minėtame laikraštyje, taip pat yra ir su tais, kurie turi kompiuterius namuose. „Didžiausiais popieriaus eikvotojais“ tapo vaikai — jie nori atsispausdinti viską, ką tik sukuria ar šiaip pamato kompiuterio ekrane.

Organizuoto nusikalstamumo grėsmė

„Organizuotas tarptautinis nusikalstamumas paprastiems žmonėms dabar kelia didesnę grėsmę negu karas.“ Tai, pasak naujienų tarnybos „Agence France-Presses“, buvo pabrėžiama neseniai Tokijuje vykusioje konferencijoje tarptautinio nusikalstamumo klausimu. Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir kovos su nusikalstamumu biuro generalinio direktoriaus pavaduotojas Pinas Arlakis konferencijoje kalbėjo: „Tarptautinis nusikalstamumas pasiekė tokį lygį ir mastą, kad jo pažaboti nebegali nei vyriausybės, nei visuomenė apskritai.“ Jis paminėjo, kad dabar sparčiausiai plintantis tarptautinis nusikaltimas — prekyba žmonėmis. Nusikalstamos grupuotės į užsienį išveža milijoną moterų bei vaikų ir iš to gauna daug pelno. „Nėra šalies, kuri galėtų užkirsti kelią tarptautinio masto organizuotiems nusikaltimams viena pati, — sakė buvęs Japonijos teisėsaugos vadovas Bunmėjus Ibukis. — Vis labiau akivaizdi būtinybė sukurti įstatymus kelioms valstybėms ar net visam pasauliui.“

Kosmosas — šiukšlynas

Nuo tada, kai prieš 40 metų žmogus įkėlė koją į kosmosą, žemę supančią aplinką jis ėmė versti šiukšlynu. Kaip rašoma Meksiko laikraštyje The  News, iš viso buvo paleista beveik 4000 raketų, kurios paliko „per 23000 ‛pastebimų’ kosminių objektų, didesnių už kriketo kamuolį“. Maždaug 6000 jų yra „šiukšlės“, kurių bendra masė — 1800 tonų. Susidūrus kosminiams objektams yra susidarę apie 100000 mažesnių dalelių. Nors kosminės „šiukšlės“ nekelia jokio pavojaus žemei, dėl jų didelio greičio keliauti į kosmosą tampa pavojinga. Net mažytė metalo dalelytė, lekianti 50000 kilometrų per valandą greičiu, gali pramušti kosminės stoties langą, prakiurdyti saulės bateriją ar pradurti į atvirą erdvę išėjusio astronauto skafandrą. „NASA ruošia projektą ‛Orionas’ — kuria ‛kosminę šluotą’, kuria pašalintų iš dangaus visas šiukšles, — pranešama minėtame laikraštyje. — Norima sunaikinti šiukšles, lazeriais... įstumiant jas į viršutinius Žemės atmosferos sluoksnius, kur jos sudegtų nepadarydamos jokios žalos.“

Daugėja benamių

„1948-aisiais Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje JT pareiškė, kad kiekvienam žmogui turi būti užtikrinta galimybė gauti normalų būstą, tačiau jau praėjo daugiau nei pusė amžiaus, o tokia galimybė akivaizdžiai nėra garantuota“, — pranešta BBC žiniose. Neseniai viename JT pranešime pateikti duomenys, kad pasaulyje 100 milijonų žmonių, iš kurių per 30 milijonų — vaikai, yra benamiai ir padėtis tik blogėja. Pasak JT, besivystančiose šalyse dėl to kalta sparti urbanizacija. Be to, Pietryčių Azijoje ir Afrikoje maždaug 600 milijonų žmonių gyvena susigrūdę prastuose namuose, kur nėra gerų sanitarinių sąlygų ir vandens. Bet tokios bėdos neaplenkia ir turtingesnių šalių. Jungtinėse Valstijose gatvėje gyvena iki 700000 žmonių. Kai kuriose Vakarų Europos dalyse benamiai yra 12 iš 1000 žmonių.

Mirštantis amatas?

„Osakoje [Japonija] kišenvagystė — mirštantis amatas... Jaunimas nebenori ugdytis tokių įgūdžių“, — sakoma laikraštyje Asahi Evening News. Anot vieno policijos pareigūno, norint tapti apsukriu kišenvagiu reikia keletą metų mokytis. Jauniems nusikaltėliams labiau patinka lengvesnis darbas. Pavyzdžiui, daugėja atvejų, kai tiesiog atimamas rankinukas. Trečdalis visų pernai Osakos prefektūroje sulaikytų įtariamųjų kišenvagyste turėjo 60 ar daugiau metų. Pats vyriausias 78 metų kišenvagis buvo sulaikytas jau 12 kartą. Jis pagautas, kai iš pagyvenusios moters rankinės traukė akinių dėklą. „Jis taip blogai mato, kad akinių dėklą palaikė pinigine“, — paaiškino tardytojas.

Vairuodamas rodyk pavyzdį

„Tėvai turi suprasti, kad vaikai, tiek dar neturintys vairuotojo pažymėjimo, tiek jau besimokantys vairuoti, seks jų pavyzdžiu“, — sako Suzan Ferguson, dirbanti Draudimo institute saugumui keliuose tirti. Žurnale New Scientist rašoma, kad ji su kolegomis peržvelgė 140000 amerikiečių šeimų istorijas, lygindami tėvus su jų 18—21 metų vaikais. Tėvų, kurie per penkerius metus buvo patyrę tris ar daugiau avarijų, vaikai padarė avarijų 22 procentais daugiau negu tie, kurių tėvai tokių bėdų neturėjo. Taip pat buvo ir su tokiais eismo pažeidimais kaip greičio viršijimas ar važiavimas degant raudonai šviesai. Pažeidėjų vaikai tokias klaidas darė 38 procentais dažniau. „Tėvai turi rodyti pavyzdį, — sako Džeinė Ison, dirbanti Britanijos Karališkojoje nelaimingų atsitikimų prevencijos draugijoje. — Mokyti važiuoti saugiai niekada nebus per anksti.“

„Didžiausias pasaulyje organizmas“

„Beveik nepastebimas rytų Oregono [JAV valstija] visžaliuose miškuose tūno didžiausias pasaulyje organizmas — grybas Armillaria ostoyae, — kalbama žurnale National Wildlife. — Pasak jį atradusių mokslininkų iš JAV miškų tarnybos, šiam grybui jau per 2400 metų ir jis driekiasi daugiau nei 2200 akrų [apie 900 hektarų] plote, prilygstančiame 1700 futbolo aikščių.“ Grybas gyvena po žeme ir lėtai plečiasi, slinkdamas nuo medžio prie medžio jų šaknimis. Bet pasak miškininkų, grybas daro žalos. Žurnale rašoma: „Armillaria sukelia šaknų ligą, kuri per laiką gali pražudyti medžius.“