Ar populiariosios šventės — tik nekalta pramoga?

SPALIO viduryje kai kuriuose Prancūzijos miestuose ima dėtis keisti dalykai. Parduotuvių vitrinose pasirodo moliūgai, griaučiai ir šilkiniai voratinkliai. Prekybos centrų kasininkai užsideda smailias juodas skrybėles. Galiausiai gatves užplūsta šmėklomis persirengę vaikai. Jie vaikšto po namus kaulydami saldumynų ir krėsdami šunybes tiems, kurie niekuo nepavaišina.

Tai vis keisti Helovino šventės papročiai. Paprastai švenčiama daugiausia amerikiečių, dabar ji paplito po visą pasaulį, patraukdama tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Štai Prancūzija Heloviną priėmė išskėstomis rankomis. Apytikriais skaičiavimais, pernai čia ją šventė beveik trečdalis šeimų. Italijos dienraštis La Repubblica šį susižavėjimą vadina „bumu“, kuris sparčiai plinta visame pusiasalyje. Laikraštyje Nordkurier tvirtinama, jog „dabar [Vokietijoje] šios baugiõs pramogos nenori praleisti kur kas daugiau miestiečių negu kada nors anksčiau“.

Helovinu susižavėjo ne vien Europa. Jis su užsidegimu švenčiamas nuo Bahamų iki Honkongo. Laikraštis International Herald Tribune praneša, jog pernai viena Šri Lankos radijo stotis surengė „keisčiausio Helovino patiekalo ir smurtininko aukos šiurpiausio priešmirtinio klyksmo konkursą“. Šventė darosi vis populiaresnė ir Japonijoje. Čia rengiami moliūgų paradai, Tokijuje juose dalyvauja tūkstančiai žmonių.

 Net tose pasaulio dalyse, kur Helovinas nepopuliarus, yra daug panašių švenčių. Britanijoje Gajaus Fokso naktį galima pamatyti būrius besišlaistančių vaikų, kurie prašinėja pinigų ir krečia Helovino šventei būdingas išdaigas. Taivane rengiama spalvinga Žibintų šventė. Vaikai išeina į gatves nešini žibintais, vaizduojančiais paukščius bei žvėris. Meksikoje populiari Dia de los Muertos, Mirusiųjų diena; ją imta švęsti ir kaimyninėje JAV. Anot rašytojo Karloso Milerio, kai kurie meksikiečių kilmės amerikiečiai „tebedaro medines kaukolę vaizduojančias kaukes, vadinamąsias kalakas, ir šoka savo mirusių giminaičių garbei“.

Galbūt daug kas tai laiko nekalta pramoga — proga vaikams ir suaugusiesiems pasipuošti ekstravagantiškais kostiumais ir pasiausti. Tačiau taip lengvabūdiškai ignoruojamas neabejotinas faktas, kad šių švenčių ištakos yra pagoniškos. Pavyzdžiui, Taivano Žibintų šventė buvo pradėta švęsti tada, kai žmonės sumanė degti žibintus, kad pamatytų dvasias, kurios, jų įsitikinimu, skrajoja po dangų. Meksikos Mirusiųjų diena yra kilusi iš actekų ritualų mirusiesiems pagerbti.

Kai kas galbūt įrodinėja, kad panašių švenčių kilmė ne taip jau svarbu. Tačiau jei atvirai, ar šventes, kurių ištakos susijusios su blogiu, tikrai galima laikyti nežalingomis? Žinoma, pelno siekiantiems tokių renginių propaguotojams tai nerūpi. Vienas Barselonos (Ispanija) kultūros instituto atstovas apie Helovino šventę pasakė: „Ji įvesta komerciniais tikslais.“ Buvo apskaičiuota, kad pernai iš šio renginio vien Jungtinėse Valstijose prekybininkai susišlavė 6,8 milijardo dolerių. Prancūzijoje vienos šiai šventei kostiumus gaminančios kompanijos verslas vos per trejetą metų išaugo šimteriopai.

Tačiau ar dera turėti ką nors bendra su tokiomis šventėmis tik dėl to, kad jos yra populiarios arba neša pelną? Kad atsakytume į šį klausimą, nuodugniau pasidomėkime Helovino istorija.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Cukrinės kaukolės — Meksikos Mirusiųjų dienos atributas

[Šaltinio nuoroda]

SuperStock, Inc.

[Iliustracija 4 puslapyje]

Britanijoje Gajaus Fokso naktį deginami laužai

[Šaltinio nuoroda]

© Hulton Getty Archive/gettyimages