Brolijos vienybė nesugriaunama

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO SALVADORE

2001 M. SAUSIO 13-ĄJĄ, 11.34 VAL., VISĄ SALVADORĄ SUKRĖTĖ ŽEMĖS DREBĖJIMAS, KURIO STIPRUMAS SIEKĖ 7,6 BALO PAGAL RICHTERIO SKALĘ. JIS BUVO JUNTAMAS NUO PANAMOS IKI PAT MEKSIKOS. KAŽIN AR KAS UŽMIRŠ TĄ AKIMIRKĄ, KAI JIS PRASIDĖJO.

„KAI drebėjimas jau rimo, pakėlę akis pamatėme, kad viršuje atskyla kalno dalis. Keletą sekundžių ji tarsi sustingo, — prisimena Mirijam Kesada. — Dukra ėmė šaukti: ‛Mama, bėgam! Bėgam!’“ Tada atskilusi kalno dalis nuvirto ir ėmė grėsmingai ristis link jų. Nueva San Salvadoro (arba Santa Teklos) miesto rajone Las Kolinase žuvo apie 500 žmonių ir su žeme buvo sulyginta 300 pastatų.

„Kai prasidėjo žemės drebėjimas, buvau ką tik išėjusi iš namų ir stotelėje laukiau autobuso, — pasakoja Roksana Sančes. — Drebėjimui praėjus padėjau vienai  moteriai susirinkti nešulius, o tada pagalvojau: ‛Reikėtų grįžti namo, nes šeima dėl manęs tikriausiai nerimauja.’“ Pasukusi už kampo Roksana savo gatvėje pamatė didelį kalną purvo. Jos namo nebebuvo nė žymės.

Tuoj pat atskuba pagalba

Salvadore gyvena per 28000 Jehovos liudytojų. Ne vienas tūkstantis jų atsidūrė nelaimės zonoje — Salvadoro dalyje palei vandenyną. Patys dar ne visiškai atsigavę daug kas ėmė rūpintis kitais. Santa Tekloje tarnaujantis Jehovos liudytojų keliaujantysis prižiūrėtojas Marijus Suaresas pasakoja: „Praėjus maždaug valandai po drebėjimo, manęs paprašė padėti. Buvo pranešta, kad kai kurie krikščionys broliai ir seserys liko įkalinti savo namuose. Tuoj pat surinkom grupę savanorių.

Manėm, kad nuvirto kelios sienos, todėl reiks tik pašalinti griuvėsius ir padaryti išėjimą tiems, kurie įstrigę. Bet nė vienas neįsivaizdavom nelaimės masto. Kai atvažiavom į vietą, paklausėm, kur tie namai yra. Pašiurpom išgirdę, kad ant jų stovim. Namai buvo užversti 3 metrais purvo — iki pat antro aukšto. Buvom sukrėsti!“

Popiet į pagalbą atvyko maždaug 250 liudytojų iš gretimų susirinkimų. Darbuodamiesi kirtikliais, kastuvais, plastmasiniais kibirais ir plikomis rankomis savanoriai iš visų jėgų stengėsi pasiekti išlikusiuosius. Vis dėlto Santa Tekloje išgelbėti pavyko labai mažai ką. Iš šimtų, kurie užduso ar žuvo prispausti tonų žemių, penki buvo Jehovos liudytojai.

Parama nukentėjusiesiems

Visos šalies liudytojų susirinkimai ėmėsi padėti tiems, kurie nukentėjo. Komasagvoje, Osatlane, Santa Elenoje, Santjago de Marijoje ir Usulutane daug liudytojų buvo netekę namų. Juos apgyvendino Karalystės salėse ir bendratikių namuose. „Parama buvo milžiniška, — sako keliaujantysis prižiūrėtojas Edvinas Ernandesas. — Broliai atvežė maisto, drabužių, čiužinių, vaistų ir net paaukojo pinigų laidotuvėms.“

Jehovos liudytojų filialo sudarytas pagalbos komitetas sutvarkė, kad mažiau nukentėję susirinkimai rūpintųsi neatidėliotinais smarkiau nukentėjusių brolių poreikiais. Buvo  sudarytos 10—20 liudytojų grupės, kurios ėmėsi reikiamų remonto darbų.

Be to, Jehovos liudytojų regionų statybos komitetai, paprastai organizuojantys Karalystės salių statybą, subūrė statybos grupių. Tiems, kurių būstas buvo visiškai sugriautas, jos statė laikinus namus. Salvadore gofruotos skardos kaina smarkiai išaugo, todėl daug jos paaukojo Gvatemalos filialas. Medienos namų karkasams parūpino Jungtinių Valstijų ir Hondūro filialai.

Kol vyko darbai, požeminiai smūgiai nesiliovė. Žmonės miegojo gatvėse apsikloję senomis paklodėmis ir neperlyjamais apsiaustais. Visi buvo įsitempę. Iki vasario 13-osios buvo užfiksuoti dar 3486 požeminiai smūgiai.

Antras didelis drebėjimas

2001-ųjų vasario 13-osios rytą, 8.22 val., praėjus mėnesiui nuo pirmojo drebėjimo, centrinę Salvadoro dalį sudrebino dar vienas žemės drebėjimas, kurio stiprumas pagal Richterio skalę siekė 6,6 balo. Jehovos liudytojai vėl suskubo gelbėti žmonių, visaip jiems padėti. Vyresnysis Noė Iraeta prisimena: „Kiekvienas Susirinkimo knygos studijų grupės vadovas apėjo visus savo grupės liudytojus, kad pasižiūrėtų, ar visi gyvi ir sveiki.“

Labiausiai nukentėjo San Visentė ir Kochutepekė su priemiesčiais. Griuvėsiais virto ir mažesni miestai: San Pedro Nonualkas, San Migel Tepesontesas ir San Chuan Tepesontesas. Irgi smarkiai nukentėjusioje Kandelarijoje (Kuskatlano departamentas) sugriuvo parapinė mokykla, nusinešdama daugiau kaip 20 vaikų gyvybių. Ten gyvenantis liudytojas Salvadoras Trechas pasakoja: „Maždaug po valandos gatvėje išgirdau kažką šaukiant: ‛Broli Trechai!’ Iš pradžių per dulkes nieko nemačiau. Staiga išniro liudytojai iš Kochutepekės. Jie atvyko pažiūrėti, kokia mūsų padėtis.“

Ir vėl gretimi susirinkimai nukentėjusiesiems per šią nelaimę parūpino svarbiausių dalykų. Jie sekė pirmojo amžiaus krikščionių iš Makedonijos pavyzdžiu, kurie troško duoti, nors patys kentė nepriteklių. Štai Santjago Teksakvangoso susirinkimai, smarkiai nukentėję per pirmąjį drebėjimą, paruošė šilto maisto broliams iš šalia esančio San Migel Tepesonteso.

 Manoma, kad per žemės drebėjimus Salvadore žuvo per 1200 žmonių, o kaimyninėje Gvatemaloje — 8.

Dėkingumas už paramą

Jehovos liudytojų parama aukoms aukštai įvertinta kitų paramos grupių. Į vieną Karalystės salę, kurioje glaudėsi nukentėję žmonės, atvažiavo Valstybinės pagalbos komiteto automobilis ir atvežė maisto atsargų. Komiteto atstovė pareiškė: „Iš visų prieglaudos centrų, kuriuose buvome, šitas — pirmas tvarkingas. Sveikinu jus!“ Sunkvežimio čia niekas nešturmavo, niekas nesistumdė, nesikumščiavo. Atvežto maisto pirmiausia gavo pagyvenusieji.

Liudytojai visomis išgalėmis stengėsi padėti bendratikiams. Bet ne tik jiems. Štai San Visentėje daugybė neliudytojų glaudėsi Karalystės salės kieme. „Čia, Jehovos liudytojų Karalystės salėje, — sako Rechina Diuran de Kanjas, — žmonių širdys auksinės. Jie atvėrė vartus ir tarė: ‛Ateikit.’ Ir štai mes čia. Net naktimis jie budi ir saugo mus.“

 Rūpinamasi būstais

Apskaičiavus drebėjimų padarytą žalą, filialui buvo pateikti siūlymai dėl būstų statymo ir remonto. Tiems, kurie nebeturėjo pastogės, buvo pastatyti laikini būstai. Be to, suremontuoti namai, kuriuos drebėjimas ne visiškai sugadino. Stropiai ir našiai dirbančios statybininkų grupės patraukė ne vieno dėmesį. Kaimynai dažnai išeidavo jų stebėti.

Viena moteris, manydama, kad darbininkai yra seniai žadėta vietos valdžios pagalba, atėjo skųstis, kad iki šiol niekas jai nepadeda pašalinti griuvėsių. Kaimynų vaikai paaiškino: „Ne, teta, jie ne nuo valdžios. Jie nuo Karalystės!“ Kitas neliudytojas, vardu Moisesas Antonijus Dijasas, kalbėjo: „Nuostabu stebėti, kaip Jehovos liudytojai padeda nukentėjusiems. Jų organizacija labai vieninga. Dėkui Dievui, jie mielai padeda mums, nelaimingiesiems. Dirbau su jais iki šiol, ketinu dirbti ir toliau.“

Viena sesuo, kuriai buvo pastatytas laikinas namas, pro ašaras ištarė: „Mes su vyru nerandam pakankamai žodžių išsakyti dėkingumui. Labiausiai esame dėkingi Jehovai, bet taip pat ir šiems broliams, kurie atskubėjo į pagalbą mūsų nė nepažinodami.“

Iki balandžio vidurio nukentėjusiesiems nuo žemės drebėjimų liudytojai pastatė 567 laikinus būstus, o dar beveik 100 šeimų gavo statybinių medžiagų namams susiremontuoti. Kai tik visi buvo aprūpinti saugia pastoge, liudytojai jėgas sutelkė 92 Karalystės salėms remontuoti ar atstatyti.

Gyvenimas negriūna

Daug kas buvo dėkingi ne tik už atgautus namus, bet ir už dvasinę bei emocinę paramą.

„Drebėjimai tęsėsi, todėl mano nervai kartais neišlaikydavo. Bet brolija buvo nuolatinis šilumos ir padrąsinimo šaltinis, — sako anksčiau minėta Mirijam. — Ką mes darytume be jos?!“

Jehovos meilė ir rūpestingumas, parodyti per susirinkimą, liudytojus, nukentėjusius per žemės drebėjimus, paskatino imtis nuostabių veiksmų. Komasagvoje, kur per pirmąjį drebėjimą buvo sugriauti ar bent apgadinti kone visi namai, 12 iš 17 liudytojų balandį ir gegužę visą savo laiką skyrė Jehovos tarnybai. 2 iš jų nuo tada tapo nuolatiniais visalaikiais tarnais.

Kuskatlano — vieno iš labiausiai nuniokotų departamentų per antrąjį drebėjimą — susirinkimai kovo mėnesį dalyvavo specialiojoje vienadienėje asamblėjoje. Dalyvių skaičius buvo kaip niekad didelis — 1535, pasikrikštijo 22. Nors daug kas buvo ką tik netekę namų, organizatorių nuostabai, Asamblėjų salei paaukota nemaža suma.

Vienas liudytojas iš San Visentės kalbėjo: „Leidiniuose buvau skaitęs, kaip organizacija padeda per įvairias nelaimes, bet dabar pats tai pamačiau. Pajutau brolijos paramą. Matėme, kokia veiksminga krikščioniška meilė. Kaip nuostabu priklausyti šiai vieningai tautai!“ Šiems žodžiams tikriausiai pritartų daug kas.

[Iliustracija 23 puslapyje]

Dėl žemės drebėjimo užgriuvusi nuošliauža Las Kolinase palaidojo per 300 namų

[Šaltinio nuoroda]

23—25 puslapių apačioje: Courtesy El Diario de Hoy

[Iliustracija 24 puslapyje]

Žmonėms gelbėti buvo naudojami kirtikliai, kastuvai ir kibirai

[Šaltinio nuoroda]

Courtesy of La Prensa Gráfica (photograph by Milton Flores/Alberto Morales/Félix Amaya)

[Iliustracija 25 puslapyje]

Tepekojo Karalystės salės griuvėsiai

[Iliustracija 26 puslapyje]

Tepekojuje broliai nedelsdami paruošė pastogę sueigoms

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Liudytojai greitai atstatė Karalystės sales ir pastatė daugiau kaip 500 laikinų būstų

[Iliustracija 26 puslapyje]

Kupina dėkingumo vieniša mama su dukra stebi, kaip remontuojamas jų namas