Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Mama ir dešimt dukterų

Mama ir dešimt dukterų

Mama ir dešimt dukterų

PAPASAKOJO ESTERA LOSANO

MŪSŲ mama ir tėtis gimė Turkijoje, Bitliso miestelio armėnų šeimose. Praėjusio amžiaus pradžioje, kai daug kur vyko armėnų žudynės, tėvelis iš Turkijos išvyko į Jungtines Valstijas. Jam buvo apie 25 metus. Mūsų mama, Sofija, išvyko truputį vėliau, sulaukusi 12 metų.

Pasiųsti mamą į Jungtines Valstijas ir ištekinti už mūsų tėčio, Aramo Vartaniano, atrodo, susitarė abiejų šeimų tėvai. Sofija atvykusi į Fresną (Kalifornija) buvo per jauna tekėti, todėl iki pilnametystės gyveno pas savo būsimą anytą.

1914-ųjų rugpjūčio 6-ąją mūsų tėvai susilaukė pirmagimio, vardu Andranigas (jis persivadino Barnėju). Paskui viena po kitos jiems gimė dešimt dukrų. 1924 metais, kai Šildas Tutdžianas aplankė Fresną ir armėnams pasakė kalbą, tėtis tapo Biblijos tyrinėtoju (taip anuomet vadinosi Jehovos liudytojai). Krikščionių sueigas ėmė lankyti visa mūsų šeima.

1931 metais persikėlėme į Oklandą (Kalifornija) ir bendravome su to miesto susirinkimu. Barnėjas ištikimai tarnavo Jehovai Napoje (Kalifornija) iki mirties 1941 metais. Aš buvau trečia po Barnėjo gimusi dukra ir pasiaukojau Jehovai 1935-aisiais. Mūsų sesuo Agnesė lankė sueigas maždaug 75 metus ir tik neseniai pasikrikštijo! Ta proga susirinkome visos dešimt seserų ir labai džiaugėmės, kad pasikrikštijo paskutinioji iš mūsų dešimtuko.

Deja, mamos su mumis nebuvo. Ji mirė metais anksčiau, išgyvenusi 100 metų ir 2 dienas. Apie jos mirtį pranešė Kalifornijos laikraštis Hayward News (1996 metų gegužės 14 dienos numeris). Čia buvo rašoma, kad „ji, kaip Jehovos liudytoja, savanoriškai tarnavo visuomenei 54 metus mokydama besidominčius žmones Biblijos tiesų“. Straipsnyje taip pat cituojami mūsų sesers Elžbietos žodžiai: „Jos namai visada buvo atviri ir ji visada rasdavo svečiui vietos prie pietų stalo... Mama sakydavo: ‛Užeikite išgerti kaubojų kavos’, o jei pataikydavai užsukti, kai ji iškepusi savo garsųjį pyragą su riešutais ir medumi, tai būdavo tikra laimė.“

Mūsų vyriausiajai seseriai Gleidis yra 85 metai, jauniausiajai — 66. Visos esame aktyvios liudytojos. Trys iš mūsų baigėme Sargybos bokšto biblinę Gileado mokyklą ir tarnavome misionierėmis. Elžbieta, dabar gyvenanti Kalifornijoje, Niuport Byče, baigė 13-ąją mokyklos laidą ir penkerius metus tarnavo Kaljao, Peru. Rūta mokėsi 35-oje laidoje. Ji su vyru Alvinu Stauferiu penkerius metus tarnavo misionieriais Australijoje. Aš baigiau 4-ąją Gileado laidą ir 1947 metais buvau paskirta į Meksiką, o 1955-aisiais ten ištekėjau už Rodolfo Losano. * Mudu iki šiol tarnaujame Meksikoje.

Mes, dešimt seserų, džiaugiamės, kad esame dar gana sveikos ir kad galime tarnauti Jehovai visu protu, širdimi ir jėgomis tol, kol jis norės, — dabar ir per amžius jo naujajame pasaulyje.

[Išnaša]

^ pstr. 8 Jo pasakojimas išspausdintas Sargybos bokšto 2001 m. sausio 1 d. numeryje.

[Iliustracija 20 puslapyje]

1997-ieji, Agnesės krikštas

[Iliustracija 20, 21 puslapiuose]

Elžbieta 1949-aisiais, Gileado mokyklos išleistuvių dieną

[Iliustracija 21 puslapyje]

Estera (dešinėje) Meksikos filiale 1950-aisiais

[Iliustracija 21 puslapyje]

Rūta ir Alvinas Stauferiai, pagal tarptautinę programą tarnaujantys Meksikos filiale 1987-aisiais