Stebime pasaulį

Europoje daugėja ekonominių nusikaltimų

„Nuo 1998-ųjų ekonominių nusikaltimų smarkiai padaugėjo“, — sakoma Europos Tarybos parlamentarams pateiktame pranešime. Kas yra ekonominiai nusikaltimai? Ekonomikos reikalų ir jos vystymosi komiteto pranešime vardijama: „Prekyba žmonėmis, narkotikų ir kitokios kontrabandos gabenimas, dokumentų klastojimas, aplinkos niokojimas, kibernetiniai nusikaltimai, mokesčių slėpimas, pinigų plovimas, korupcija.“ Paminėjus, kad tokie nusikaltimai vis dažniau būna susiję su politika, pranešime nuogąstaujama: „Europos užsidegimas juos sustabdyti gali tuoj pat išblėsti; tada kova būtų pralaimėta.“ Pranešimą pateikusi Italijos atstovė Vera Skvarčialupi kalbėjo: „Pirmiausia sumenkės įstatymo — civilizuotos visuomenės kertinio akmens — galia.“

Per lėktuvų avarijas žūsta ne visi

„Per lėktuvų avarijas gyvi išlieka daugiau kaip 95% keleivių“, — sakoma Kanados laikraštyje National Post. Jame rašoma apie vieną JAV Valstybinės eismo saugumo tarybos tyrimą, po kurio padaryta išvada, kad dauguma keleivių išlieka gyvi net ir per dideles avarijas, kai lėktuvai nukenčia smarkiai. Kanados transporto civilinės aviacijos skyriaus generalinis direktorius Artas Laflamas aiškina: „Daugiausia avarijų įvyksta lėktuvui leidžiantis arba kylant. Jos nepatenka į pirmuosius laikraščių puslapius, nes per jas mažai kas žūsta. Štai kodėl mes labai pabrėžiame saugumo instrukcijas.“ Dažnai skrendantys žmonės saugumo taisykles ima ignoruoti. Bet, kaip sako viena avialinijų atstovė, „labai svarbu, kad žmonės jų paisytų. Nelaimės atveju nuo to priklausys jų gyvybė“.

„Techninis stresas“

Kaip sakoma Kanados laikraštyje Maclean’s, „techninį stresą“, tai yra įtampą, sukeliamą spaudimo naudoti technikos naujoves, jaučia vis daugiau žmonių. Tyrimų duomenimis, jo priežastys įvairios — tai ir „nesibaigiantis mokymasis, kaip naudotis nauja technika, ir tai, kad dėl atsiradusio elektroninio pašto galimybės peradresuoti skambučius ir mobiliųjų telefonų darbas susimaišo su asmeniniu gyvenimu“. Ką daryti? Žinovai pataria nusistatyti ribas. Nuspręskite, ar ėmus naudoti kažką nauja gyventi bus lengviau, ar sudėtingiau. Turėkite omenyje ir laiką, kurį sugaišite mokydamasis gerai naudotis ta naujove. „Kasdien nusistatykite, kada visą techniką išjungsite“, ir tuo metu imkitės tikrai svarbių darbų. „Žmonės dienos pradžioje daro esminę klaidą: užuot veikę, ką planavo, atsidaro elektroninio pašto dėžutę, — sako darbo našumą tiriantis Denas Stempas iš Vankuverio. — Pusantros valandos geriausio dienos laiko nueina šuniui ant uodegos.“

Knygas sau rašo patys vaikai

Laikraščio Zambia Daily Mail pranešimu, Zambijoje norint paskatinti vaikus skaityti patys vaikai raginami rašyti knygeles ir jas iliustruoti. „Daugumos mokyklų bibliotekų skaitiniai yra apie tai, kas Zambijos vaikams visiškai svetima, — sakoma viename vyriausybės pranešime. — Pačių vaikų parašytos knygos pranašesnės tuo, kad jos yra vaikų lygio ir apie tai, kas jiems įdomu.“ Kai kurie apsakymai tikriausiai pateks į mokyklų ar klasių bibliotekas, bus skaitomi per radiją ar publikuojami. Laikraštyje pažymima: „Tai labai pigus būdas dauginti skaitinius — tam reikia tik popieriaus ir rašiklio. Be to, taip panaudojama tai, ko apstu (mokiniai), kad būtų sukurta tai, ko trūksta ir kas brangu (knygos).“

Vaistai nuo maliarijos nebegelbsti

Laikraštyje Sunday Times of Zambia pranešama, kad chlorokvinas, dažniausiai išrašomas vaistas nuo maliarijos, nebeturi būti laikomas pagrindiniu medikamentu šiai ligai gydyti. Taip nuspręsta ištyrus,  kad „dėl atsparumo chlorokvinui netenka gyvybės 12000 iš 25000 Zambijos vaikų iki penkerių metų amžiaus, mirštančių nuo maliarijos kasmet“. Tokių pačių veiksmų imamasi ir kitose rytų bei pietų Afrikos šalyse. „Nors chlorokvinu šalyje buvo sėkmingai gydoma daugiau nei 30 metų, jis nebeveiksmingas kovoti prieš maliariją, kuri ir toliau lieka nepralenkiamu tautos žudiku“, — sakoma laikraštyje.

Nesėsk ant dviračio išgėręs

Žurnale New Scientist sakoma, kad išgėrus važiuoti dviračiu pavojinga ne mažiau nei automobiliu. „Dviratininkui alkoholis net pavojingesnis, nes jam reikia daugiau psichomotorinių gebėjimų ir geresnės judesių koordinacijos nei vairuojant automobilį“, — sako Guohua Li iš Džonso Hopkinso universiteto (Merilendo valstija, JAV). Li su kolegomis stebėjo 466 dviratininkus ir nustatė, kad išgėrus keturias penkias taureles tikimybė sunkiai susižaloti ar žūti padidėja 20 kartų. Net po vienos taurelės važiuoti dviračiu pavojingiau šešis kartus. „Blogiausia, — sakoma žurnale, — kad kuo daugiau dviratininkai išgerdavo, tuo mažiau būdavo linkę užsidėti šalmą.“

Popierius iš bananų

Nuėmus bananų derlių jų stiebai paprastai nukertami ir paliekami žemei tręšti. Bet, kaip rašoma Japonijos laikraštyje Asahi Šimbun, Nagojos universiteto profesoriui Hirošiui Morišimai pavyko iš bananų stiebų pagaminti popierių. Augalo plaušai „yra ilgi, tvirti ir panašios kokybės kaip popieriaus gamybos žaliava, gaunama iš manilinių kanapių“. Mašinos pagaminto popieriaus iš bananų kokybė panaši į įprasto kopijavimo popieriaus ir aukštesnė už perdirbto kopijavimo popieriaus. „Bananai auginami 123 pasaulio šalyse; kasmet jie duoda 58000000 tonų derliaus, taigi tai daug žadantis žaliavos šaltinis“, — sakoma laikraštyje.

Gydomoji medaus galia

Nuo seno žinoma, kad medus — ne vien skanus maistas, bet ir geras vaistas. Kaip rašoma laikraštyje The Australian, tyrinėtojų grupė iš Kvinslando ir Sidnėjaus universitetų įrodė, kad medus veiksmingai kovoja su bakterijomis. Kai su vandeniu sumaišyto medaus užtepama ant žaizdos ar nudegimo, vienas medaus fermentas reaguoja su cukrumi ir susidaro vandenilio peroksidas — namų šeimininkių plačiai naudojama balinamoji medžiaga. Jis ne tik užmuša bakterijas, pavyzdžiui, Staphylococcus aureus, bet ir padeda atsinaujinti audiniui.

Vinių amžius baigiasi

„Įprastos vinys, be jokių abejonių, jau atgyveno“, — teigiama laikraštyje The Toronto Star. Laikraštyje rašoma, kad įprastų vinių paklausa „per pastaruosius keletą metų sumažėjo beveik perpus“. Šiaurės Amerikoje tokių vinių nuperkama vis mažiau, nes imta naudoti pneumatinius vinių pistoletus. Pasak metalo dirbinių parduotuvių darbuotojų Jungtinėse Valstijose, profesionalūs statybininkai dabar retai perka įprastas vinis. Jie verčiau renkasi vis lengvėjančius vinių pistoletus. Kodėl įprastų vinių gamintojai neperėjo prie pneumatinių vinių? „Dėl tos pačios priežasties, kodėl ir geležinkelio kompanijos neperėjo prie oro transporto, — atsakoma laikraštyje. — Tai visiškai kitas dalykas.“

Moko etiketo

Pastaruosius aštuonerius metus Masačusetso technologijos institute visi studentai gali nemokamai mokytis etiketo. Kam to reikia? Žurnale New Scientist rašoma, kad Traviso Merito, buvusio dekano absolventų reikalams, nuomone, studentai paprastai yra „prastos laikysenos, nestilingi, blogų manierų“. Vienos dienos kursuose mokomasi stalo, aprangos, verslo, pokalbių mobiliaisiais telefonais etiketo, sužinoma, kaip tinkamai užmegzti pažintis. Studentai mokomi gražiai vaikščioti, deramai čiaudėti, be to, jiems primenama, kad „pokalbis yra dialogas, o ne kvota“. Dėstytoja Rozan Tomas pabrėžia, jog gavus komplimentą svarbu padėkoti. Ji sako: „Tai pagrindiniai dalykai, kurių gyvenime prireiks visur... Manau, kai kas labai nustemba supratęs, kad norint pasisekimo bendravimo įgūdžiai yra labai svarbūs.“