„Kartais atrodo, jog sapnuoju!“

Lurdes, pirštais prisidengusi virpančias lūpas, žvelgia pro kambario langą, kur atsiveria miesto panorama. Ji — Lotynų Amerikos gyventoja, daugiau kaip 20 metų kentėjusi nuo savo žiauraus vyro Alfredo. Jis pasikeitė, tačiau Lurdes vis dar sunku kalbėti apie iškęstą fizinį ir emocinį skausmą.

„Tai prasidėjo praėjus vos dviem savaitėms po mūsų vestuvių, — sako Lurdes tyliu balsu. — Kartą jis man išmušė du dantis. Kitą sykį smūgio vos išsilenkiau — jo kumštis atsitrenkė į drabužių spintą. Tačiau dar skaudžiau žeidė niekinantys žodžiai. Jis vadino mane šiukšle ir elgėsi taip, tarsi būčiau visiška kvailė. Norėjau pabėgti, bet kaip tai padaryti su trim vaikais?“

Alfredas švelniai paliečia Lurdes petį. „Aš — aukštos kvalifikacijos specialistas, — sako jis, — pasijutau pažemintas, kai gavau kvietimą į teismą ir man buvo įteikta apsauginė teismo nutartis. Bandžiau keistis, bet netrukus vėl elgiausi kaip anksčiau.“

Tad kaip jis vis dėlto pasikeitė? „Parduotuvėje ties gatvės kampu dirba viena ponia, kuri yra Jehovos liudytoja, — aiškina, regis, laisviau pasijutusi Lurdes. — Ji pasisiūlė padėti man suprasti Bibliją. Aš sužinojau, kad Jehova vertina moteris. Pradėjau lankyti Jehovos liudytojų sueigas, nors iš pradžių tai sukėlė Alfredo įtūžį. Bendrauti su žmonėmis Karalystės salėje buvo kažkas nauja. Nustebau, kad galiu turėti savo įsitikinimus, laisvai juos reikšti ir netgi mokyti jų kitus. Supratau, kad Dievas mane vertina. Tai suteikė drąsos.

Niekada nepamiršiu vienos svarbios permainos. Alfredas kiekvieną sekmadienį vis dar eidavo klausytis katalikų mišių ir reiškė nepasitenkinimą, kad bendrauju su Jehovos liudytojais. Aš pažvelgiau tiesiai jam į akis ir ramiai, bet tvirtai pasakiau: ‛Alfredai, aš manau kitaip nei tu.’ Jis man nesmogė! Netrukus pasikrikštijau ir nuo to laiko per penkerius metus jis man nė karto nebesudavė.“

Bet laukė dar didesni pokyčiai. Alfredas pasakoja: „Praėjus maždaug trejiems metams nuo Lurdes krikšto vienas kolega, irgi Jehovos liudytojas, pasikvietė mane į namus ir paaiškino nepaprastai įdomių dalykų iš Biblijos. Nieko nesakydamas žmonai pradėjau studijuoti su juo Bibliją. Netrukus drauge su Lurdes ėmiau lankyti sueigas. Čia girdėjau daug kalbų apie šeimos gyvenimą ir neretai pasijusdavau nesmagiai.“

Alfredui padarė įspūdį tai, kad susirinkimo nariai, tarp jų ir vyrai, po sueigų valo grindis. Apsilankęs jų namuose jis matė, kad vyrai padeda žmonoms plauti indus. Šie nedideli epizodai Alfredui parodė, kaip pasireiškia tikra meilė.

Netrukus Alfredas pasikrikštijo ir dabar jiedu su žmona tarnauja visalaikiais skelbėjais. „Jis dažnai man padeda pakloti lovas, o po valgio nudengti stalą, — sako Lurdes. — Pagiria mano patiekalą ir leidžia pasirinkti, kokios muzikos norėčiau klausytis arba ką pirksime. Anksčiau tai buvo neįsivaizduojama! Neseniai jis pirmą kartą nupirko man puokštę gėlių. Kartais atrodo, jog sapnuoju!“

 [Iliustracija 10 puslapyje]

„Supratau, kad Dievas mane vertina. Tai suteikė man drąsos“

[Iliustracija 10 puslapyje]

Alfredui padarė įspūdį tai, kad susirinkimo nariai, tarp jų ir vyrai, po sueigų valo grindis

[Iliustracija 10 puslapyje]

Jis matė, kad vyrai padeda savo žmonoms plauti indus

[Iliustracija 10 puslapyje]

„Neseniai jis pirmą kartą nupirko man puokštę gėlių“