Žemės ekosistema nepaprastai sudėtinga

„Gyvosios gamtos įvairovė yra mūsų saugumo garantas. Nuo jos priklauso mūsų pragyvenimas ir gyvybė“ (IŠ JUNGTINIŲ TAUTŲ APLINKOS PROGRAMOS).

ŽEMĖJE apstu pačių įvairiausių gyvybės formų. Sąvoka „biologinė įvairovė“ aprėpia visas gyvūnų ir augalų rūšis nuo mažiausių bakterijų iki milžiniškų sekvojų, nuo sliekų iki erelių.

Visos gyvybės formos žemėje susijusios glaudžiais tarpusavio ryšiais ir sudaro sistemą, į kurią įeina ir negyvoji materija. Gyvoji gamta priklauso nuo tokių negyvosios materijos elementų kaip atmosfera, vandenynai, gėlas vanduo, uolienos ir dirvožemis. Ši bendrija vadinama biosfera, o žmonės yra neatsiejama jos dalis.

Į biologinę įvairovę įeina bakterijos ir kiti mikrobai. Daugelis jų atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas, palaikančias ekosistemų veiklą. Žalieji augalai, fotosintezės būdu gaminantys deguonį, taip pat įeina į žemės ekosistemą. Jie sugeria saulės energiją ir kaupia ją cukrų pavidalu, o šie yra pagrindinis kitų gyvybės formų energijos šaltinis.

Įvairovė nyksta

Gyvybės formos yra labai įvairios ir gražios, deja, daugybė mokslininkų sako, kad dėl žmonių veiklos rūšys nyksta nerimą keliančiu tempu. Kodėl taip yra?

▪ Natūralios aplinkos naikinimas — pagrindinė rūšių nykimo priežastis. Žalą daro miško ruoša, kasyba, miškų kirtimas ganykloms plėsti, užtvankų statymas ir kelių tiesimas per žmonių nepaliestas vietoves. Ekosistemoms mažėjant gyvūnai ir augalai netenka išteklių, būtinų išlikti. Natūrali aplinka skaidoma į mažesnius plotelius ir naikinama. Užkertami migracijos keliai. Mažėja genetinė įvairovė. Populiacijos pasidaro neatsparios ligoms ir kitokioms negandoms. Užtat rūšys ir nyksta viena po kitos.

 Kai kurių rūšių išnykimas gali sukelti grandininę reakciją, nes kai sugriaunama viena ekosistemos dalis, dėl to gali nukentėti ir kitos. Pavyzdžiui, apdulkintojų išnykimas gali atsiliepti tūkstančiams kitų rūšių.

▪ Įvežtos rūšys. Iš svetur atvežti augalai ar gyvūnai gali užimti kitų rūšių arealus. Atvežtos rūšys gali taip paveikti ekosistemą, kad vietinės rūšys, nors ir netiesiogiai, bus išstumtos, arba jos gali būti užkrėstos ligomis, kurioms vietinės rūšys neatsparios. Vietiniai gyvūnai ar augalai gali nepajėgti prisitaikyti ir išlikti, ypač salose, kurios ilgą laiką buvo izoliuotos ir į jas nepatekdavo rūšių iš kitur.

Tipiškas pavyzdys — dumblis „žudikas“ Caulerpa taxifolia, naikinantis kitus Viduržemio jūros augalus. Atsitiktinai patekęs prie Monako krantų, jis ėmė daugintis jūros dugne. Šis augalas yra nuodingas ir kol kas nerasta jokių jo priešų. „Tai gali būti ekologinės katastrofos pradžia“, — sako Nicos (Prancūzija) universiteto jūrų biologijos profesorius Aleksandras Menežas.

▪ Besaikė medžioklė. Šitaip keletas rūšių jau išnaikinta. Visiems žinomas liūdnas karvelio keleivio likimas. XIX amžiaus pradžioje Šiaurės Amerikoje šių paukščių populiacija buvo pati gausiausia. Kai karveliai keleiviai būriais po milijardą ar daugiau migruodavo, keletą dienų būdavo užtemęs dangus. Tačiau iki XIX amžiaus pabaigos jie buvo beveik visai išmedžioti, o paskutinis karvelis keleivis nugaišo 1914 metų rugsėjį Sinsinačio zoologijos sode. Panašiai buvo išmedžioti ir kone visi Amerikos Didžiųjų lygumų bizonai.

▪ Žmonių gausėjimas. XIX amžiaus viduryje žemėje gyveno milijardas žmonių. Po pusantro šimto metų, kai gyventojų padaugėjo iki šešių milijardų, imame nerimauti, ar ilgam dar užteks žemės išteklių. Žmonių skaičiui vis augant, rūšys nyksta labai greitai.

▪ Pasaulinio atšilimo grėsmė. Kaip pareiškė Tarpvyriausybinė komisija klimato pokyčių klausimais, iki šio amžiaus pabaigos žemės temperatūra gali pakilti 3,5 laipsnio Celsijaus. Prie tokio staigaus pasikeitimo kai kurios rūšys gali nespėti prisitaikyti. Mokslininkai teigia, kad viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žūva koraliniai rifai (pagrindinis daugelio jūrų gyvių prieglobstis), yra šylantis vanduo.

Anot mokslininkų, jei jūros lygis pakils vieną metrą, bus užlietas nemažas plotas viso pasaulio pakrantės žemumų, kuriose veisiasi daugybė gyvūnų ir augalų. Kai kurių specialistų nuomone, dėl pasaulinio atšilimo gali pradėti tirpti Grenlandijos ir Antarktidos ledynai, o tai sukeltų aplinkos katastrofą.

 Masiškas rūšių nykimas

Kokiais tempais nyksta augalų ir gyvūnų rūšys? Atsakymai į šį klausimą yra labai įvairūs. Apie daugumą baigiančių išnykti rūšių mokslininkai neturi jokių žinių. Pirmiausia jiems reikia nustatyti, kiek rūšių yra iš viso. Pasak JAV Berklio universiteto ekologo Džono Harto, „žemėje yra apie pusantro milijono įvardintų rūšių, tačiau dar daug jų neįvardinta. Iš viso yra gal nuo 5 iki 15 milijonų rūšių“. Kiti mano, kad šis skaičius siekia 50 milijonų ar dar daugiau. Pasak mokslininko Antonio Džanetoso, nustatyti tikslų augalų ir gyvūnų rūšių skaičių yra tiesiog neįmanoma, nes „daugelis rūšių išnyks dar nespėjus jų įvardinti ir aprašyti“.

Šiuolaikinis mokslas tik neseniai pradėjo suvokti painius ekosistemų veikimo mechanizmus, dėl kurių biologinės bendrijos puikiai sąveikauja. Jei mokslininkai nežino, kiek yra rūšių, ką jie gali suprasti apie žemės ekosistemą ir biologinės įvairovės mažėjimo poveikį jai? Argi jie gali pasakyti, kaip tam tikros rūšies išnykimas paveiks mūsų gyvybę palaikančią sistemą?

Mokslininkai bando nustatyti rūšių nykimo tempus, ir jų paskaičiavimai, nors esti gana skirtingi, nežada nieko gero. „Per šimtą metų gali išnykti apie 50 procentų viso pasaulio floros ir faunos“, — teigia viena rašytoja. Džono Harto prognozė dar niūresnė: „Biologų paskaičiavimu, dėl atogrąžų miškų kirtimo per ateinančius 75 metus išnyks pusė ar daugiau dabar esančių rūšių.“

Žurnale National Geographic remiantis Tenesio universiteto mokslininko Stiuarto Pimo skaičiavimais sakoma, kad „iš beveik 10000 viso pasaulio paukščių rūšių 11 procentų, arba 1100, yra prie išnykimo ribos ir kažin ar dauguma iš tų 1100 rūšių išliks iki [XXI amžiaus] pabaigos“. Tame pačiame žurnale dar rašoma: „Gerbiamų botanikų grupė neseniai paskelbė, kad išnykimas gresia vienam iš aštuonių augalų. ‛Pavojuje yra ne vien salų ar atogrąžų miškų gyvoji gamta ir ne vien paukščiai ar didžiuliai žavūs žinduoliai, — teigia Pimas. — Tai liečia viską ir visur... Rūšys masiškai nyksta visame pasaulyje.’“

Ar mums reikia tiek daug rūšių?

Ar verta nerimauti dėl biologinės įvairovės nykimo? Ar mums išties reikia tokios rūšių įvairovės? Daugybė gerbiamų ekspertų atkakliai tvirtina, kad reikia. Įvairiausi gyvūnai ir augalai teikia žmonėms maistą, naudingas chemines medžiagas, daugybę kitų produktų bei kitokios naudos. Taip pat pagalvokime, kaip ateityje galėtų praversti dar neatrastos rūšys. Pavyzdžiui, buvo apskaičiuota, kad Jungtinėse Valstijose iš 150 pagal receptą parduodamų vaistų 120 yra pagaminti iš gamtinių žaliavų. Todėl nykstant žemės florai žmonija praranda galimybę atrasti naujų vaistų ir cheminių preparatų. „Kai tik prarandame vieną rūšį, atimame  dar vieną galimybę iš savo ateities“, — teigia Giljanas Pransas, Londono Kju botanikos sodo direktorius. „Mes netenkame galimybės atrasti vaistus nuo AIDS ar išvesti virusams atsparias veisles. Todėl turime rasti būdą sustabdyti rūšių nykimą ne vien dėl mūsų planetos, bet ir dėl mūsų pačių... poreikių ir naudos.“

Mes taip pat neapsieitume be ekosistemose vykstančių procesų, nuo kurių priklauso visos gyvos būtybės. Deguonies gamyba, vandens valymas, teršalų filtravimas, dirvos erozijos stabdymas, — visas šias gyvybiškai svarbias funkcijas atlieka nepažeistos ekosistemos.

Štai vabzdžiai apdulkina augalus. Varlės, žuvys ir paukščiai minta parazitais; dvigeldžiai moliuskai  ir kiti jūrų gyviai valo mūsų vandenis; augalai ir mikroorganizmai formuoja dirvožemį. Šių „patarnavimų“ ekonominė vertė yra be galo didelė. Apytikriais paskaičiavimais, visų pasaulio gyvūnų ir augalų per metus atnešamą naudą galima įvertinti maždaug 12000 milijardų litų (pagal 1995 metų kainas).

Mes priklausomi nuo gyvosios gamtos įvairovės, tačiau visame pasaulyje rūšys masiškai nyksta ir sudėtinga žemės ekosistema žalojama. Dabar, kai imame suprasti, kodėl biologinė įvairovė yra nepaprastai svarbi, dėl žmonių veiklos žūva daugiau rūšių nei kada anksčiau. Tačiau ar žmonija pajėgi išspręsti šią problemą? Ar gyvūnų ir augalų įvairovė išliks?

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Kokia gyvosios gamtos vertė?

Iš svarstymų apie biologinės įvairovės vertę gali atrodyti, kad turėtume rūpintis tik mums naudingomis gyvybės formomis. Tačiau kai kas mano, kad toks požiūris yra neišmintingas. Paleontologo Nailso Eldredžo teigimu, vertinga apskritai visa gamta: „Mus supančią gyvąją gamtą — nepaprastai gražias gyvybės formas, žavius nepaliestus plotus — branginame dar ir estetiniu požiūriu. Savo viduje jaučiame ryšį su gamta ir pabuvę joje patiriame ramybę bei pasitenkinimą.“

 [Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

Raudonoji knyga

Raudonąją knygą išleido Tarptautinė gamtos ir jos išteklių apsaugos sąjunga, įvertinanti nykstančių rūšių būklę. Štai keletas iš 2000 metais į Raudonąją knygą įtrauktų gyvūnų ir augalų rūšių:

Klajojantysis albatrosas (Diomedea exulans)

Tai viena iš šešiolikos albatrosų rūšių, kurioms gresia išnykimas. Sakoma, kad daugybė šių paukščių nuskęsta prariję žvejybinių laivų išmestų ūdų masalą su kabliu.

[Šaltinio nuoroda]

Photo by Tony Palliser

Nemejinis grakštusis langūras (Pygathrix nemaeus)

Ši simpatiška colobinae pošeimio beždžionė gyvena pietinėje ir centrinėje Vietnamo dalyje bei kai kuriose Laoso vietovėse. Beždžionės nyksta dėl jų gyvenamųjų teritorijų naikinimo bei medžioklės. Jos medžiojamos maistui ir dėl kūno dalių, naudojamų medicinoje.

[Šaltinio nuoroda]

Beždžionė 7 ir 32 puslapiuose: Photo by Bill Konstant

Korsikos sraigė (Helix ceratina)

Šios itin pavojingoje padėtyje atsidūrusios sraigės gyvena vos 7 hektarų plote, pietvakariniame Korsikos krante įsikūrusio Ajačo miesto apylinkėse. Ypač didelę grėsmę joms kelia statybos projektas, į kurį įeina oro uosto statymas ir kelių tiesimas paplūdimio link.

[Šaltinio nuoroda]

Photo by G. Falkner

Auksuotoji mimeta (Mimetes chrysanthus)

Ši graži gėlė buvo atrasta 1987 metais Vakarų Kapo provincijoje (Pietų Afrikos Respublika). Auksuotajai mimetai grėsmę kelia dažni gaisrai ir gajos rūšys, kurių anksčiau nebuvo šios gėlės paplitimo srityse.

[Šaltinio nuoroda]

Photo by Craig Hilton-Taylor

Gėlavandenė pjūklažuvė (Pristis microdon)

Ši nykstanti žuvis veisiasi Indijos vandenyne ir Ramiojo vandenyno vakaruose, taip pat gretimose įlankose, upėse ir jų žiotyse. Ją nepaprastai lengvai pagauna žvejai, todėl jų sparčiai mažėja. Dar viena nykimo priežastis — natūraliosios aplinkos naikinimas bei vandens užterštumas.

[Šaltinio nuoroda]

Photo courtesy of Sun International Resorts, Inc.

[Rėmelis/iliustracija 8 puslapyje]

Jūrų gėrybės niokojamos

Vandenynų ištekliai, kurie kadaise atrodė neišsemiami, ėmė mažėti. Paleontologas Nailsas Eldredžas žurnale Natural History apie žmogaus veiklos jūrose mastus rašė: „Jūrų žvejyba modernia technika pasidarė tokia naši, jog didžiuliai vandenyno dugno plotai atrodo panašiai kaip iškirstas miškas. Naudojant šią techniką po kiekvieno tinklo užmetimo ar tralo patempimo žūva jūrų vėžliai, ruoniai bei daugybė parduoti netinkamų rūšių žuvų ir bestuburių.“

Viename žurnalo National Geographic straipsnyje krevečių gaudymas vadinamas beatodairišku ir teigiama, kad ‛Meksikos įlankoje palei [Teksaso valstijos (JAV)] krantą dėl vieno svaro krevečių yra išgaišinama tuzinas svarų kitų jūros gyvių, daugiausia mailiaus’. Tokios nenoromis sugaunamos žuvys ir moliuskai vadinami nepageidaujamu laimikiu. Vienas Jungtinių Valstijų biologas apgailestaudamas pasakė, kad „nepageidaujami gyviai sudaro vidutiniškai 80 procentų viso laimikio“. Todėl nieko nuostabaus, kad vandenynai tapo daugelio nykstančių rūšių kapavietėmis!

[Rėmelis/iliustracija 9 puslapyje]

Kokius turtus slepia miškai

Pasaulio miškuose knibždėte knibžda pačių įvairiausių gyvybės formų ir anaiptol ne visos jos yra žinomos. Ekologas Džonas Hartas sako: „Nors drėgnieji atogrąžų miškai užima vos du procentus viso žemės ploto, vien juose veisiasi bent 50, o gal net ir 90 procentų visų gyvūnų ir augalų rūšių. Didesnis skaičius nurodomas dėl to, kad ateityje daugiausia naujų rūšių tikriausiai bus atrasta būtent atogrąžų miškuose, nes kol kas jie ištirti gan menkai. Kiti gyvūnų ir augalų arealai taip pat nedaug teištirti, ir, be jokių abejonių, juose irgi veisiasi begalės šiandien mokslininkams dar nežinomų rūšių. Vienas toks pavyzdys — vidutinio klimato miškai, tokie kaip esantieji Jungtinių Valstijų šiaurės vakaruose.“

Kas žino, kokie netikėtumai laukia žmonijos, jei tik pavyks ištirti miškų gyvūniją ir augmeniją?

[Iliustracija 5 puslapyje]

Karvelis keleivis (jau išnykęs)

[Šaltinio nuoroda]

U.S. Fish & Wildlife Service, Washington, D.C./Luther C. Goldman