Žemę dalija nematoma linija

KELIAUTI LAIKE — DAR KARTĄ PATIRTI, KAS buvo praeityje arba išvysti ateitį — sena žmogaus svajonė. Tad ar nustebtumėte sužinojęs, jog tam tikra prasme žmonės keliauja laike kiekvieną dieną? Tarkim, verslininkas iš Tokijo skrenda į susitikimą Niujorke. Lėktuvas, išskridęs vidurdienį ir be nutūpimo apskriejęs kone pusę Žemės rutulio, Niujorke nusileis tos pačios dienos rytą, atrodytų, anksčiau negu pakilo.

Ar tikrai įmanoma taip ilgai keliauti ir atvykti anksčiau negu išvykai? Žinoma, ne. Tačiau šie toli vienas nuo kito esantys miestai yra skirtingose laiko juostose. Iš tikrųjų peržengti per Žemės rutulį einančią nematomą tarptautinę datos keitimosi liniją reiškia peržengti sutartą ribą, už kurios yra kita kalendorinė diena. Tikrai nelengva tai suvokti! Taigi akimirksniu galite laimėti arba prarasti vieną dieną, — žiūrint, kuria kryptimi keliaujate.

Sakykime, iš Niujorko atgal į Tokiją verslininkas išskrenda vėlų antradienio vakarą. Po maždaug 14 valandų, jam išlipus iš lėktuvo, Japonijoje jau bus ketvirtadienis. Kaip keista peršokti visą parą! Štai patyrusi keliautoja prisimindama savo pirmąją kelionę už datos keitimosi linijos prisipažino: „Negalėjau suprasti, kur dingo viena diena. Tai buvo taip keista.“

Kadangi tokie datos pokyčiai keliautojus trikdo, galbūt kai kas domisi, kodėl gi datos keitimosi linija buvo išgalvota.

Jūrininkų atradimas

Kad suprastume, jog datos keitimosi linija yra būtina, nusikelkime į 1522 metus, kai Ferdinando Magelano įgula pirmąkart apiplaukė Žemę. Po trejų metų plaukiojimo, rugsėjo 7-ąją, sekmadienį, keliautojai pasiekė Ispaniją. Tačiau pagal jų laivo žurnalą buvo šeštadienis, rugsėjo 6-oji. Iš kur toks nesutapimas? Plaukdami aplink Žemę pasauliui̇̃, jie matė vienu saulėtekiu mažiau nei žmonės Ispanijoje.

Rašytojas Žiulis Vernas romane Aplink žemę per 80 dienų skaitytoją suintriguoja analogiška, tik atvirkščia, situacija. Susilažinęs iš didžiulės pinigų sumos, pagrindinis knygos veikėjas turėjo  apkeliauti Žemę per 80 dienų. Avantiūros pabaigoje jis pasiekė namus nusivylęs, nes pavėlavo viena diena. Bent jau taip jam atrodė. Kaip herojus apstulbsta sužinojęs, jog iš tikrųjų grįžo pačiu laiku! Knygoje aiškinama: „Fogas, pats nejusdamas, laimėjo vieną dieną dėl to, kad jis važiavo aplink Žemę nuo vakarų į rytus.“

Nors gali pasirodyti, kad Verno herojaus sėkmę nulėmė datos keitimosi linija, 1873-iaisiais, kai garsusis rašytojas išleido šį romaną, ji dar nebuvo nustatyta. Tais laikais laivų kapitonai perplaukę Ramųjį vandenyną paprastai padarydavo vienos kalendorinės dienos pataisą, bet dabartinės datos keitimosi linijos jų žemėlapiuose nebuvo. Taip buvo daroma iki tol, kol buvo priimta visuotinė laiko juostų sistema. Todėl Rusijai valdant Aliaską, tiek čia, tiek Maskvoje kalendorinės dienos sutapo. Bet 1867-aisiais, kai Aliaskos teritorija perėjo Jungtinėms Valstijoms, joje įsigaliojo šios šalies kalendorinė data.

Kaip datos keitimosi linija buvo nustatyta

Dėl tokios painiavos 1884-aisiais 25 šalių atstovai susirinko į Tarptautinę pradinio dienovidinio konferenciją Vašingtone. Jie nustatė pasaulinę 24 laiko juostų sistemą ir susitarė dėl pradinio dienovidinio — linijos, einančios per Grinvičą (Anglija). * Nuo jos Žemės rutulyje buvo pradėta nustatinėti rytų ir vakarų ilguma.

Keliaujant aplink Žemės rutulį, pusiaukelė nuo Grinvičo — 12 laiko juostų tiek rytų, tiek vakarų kryptimi, — atrodo, kaip tik yra puiki vieta datos keitimosi linijai. Nors 1884-ųjų konferencijoje toks sprendimas oficialiai nebuvo priimtas, 180 laipsnių dienovidinis pripažintas tam ypač tinkamu, nes jo padėtis garantuoja, kad laiko keitimosi linija neis per jokį žemyną. Ar galite įsivaizduoti, kokia būtų painiava, jei vienoje šalies, kurioje gyvenate, pusėje būtų sekmadienis, o kitoje — pirmadienis?

Pažvelgę į pasaulio žemėlapį ar gaublį, 180 laipsnių dienovidinį rasite šiek tiek į vakarus nuo Havajų. Tuoj pat pastebėsite, kad tarptautinė datos keitimosi linija tiksliai su dienovidiniu nesutampa. Kad visiškai aplenktų sausumą, ji eina per Ramųjį vandenyną ir yra vingiuota. Kadangi datos keitimosi linija buvo nustatyta ne tarptautine sutartimi, o paprastu susitarimu, jos pataisų gali pageidauti bet kuri šalis. Pavyzdžiui, 1995-aisiais Kiribatis pareiškė, jog tarptautinė datos keitimosi linija, einanti per jam priklausančių salų grandinę, nuo šiol turėtų daryti lankstą aplink labiausiai į rytus nutolusią šalies salą. Todėl naujausiuose žemėlapiuose visos Kiribačio salos paliktos toje pačioje datos keitimosi linijos pusėje. Taip visoje šalyje yra ta pati kalendorinė diena.

Kaip pasikeičia data

Kad suprastumėte, kaip kertant datos keitimosi liniją dingsta arba prisideda viena diena, įsivaizduokite, jog plaukiate aplink pasaulį. Tarkim, keliaujate į rytus. Galbūt net nežinote, jog perplaukus kiekvieną laiko juostą prisideda po vieną valandą. Kai baigsite kelionę, būsite perplaukę 24 laiko juostas. Jei nebūtų datos keitimosi linijos, jūs atvyktumėte pralenkę vietos laiką viena para. Tarptautinė datos keitimosi linija tą neatitikimą pakoreguoja. Šiek tiek painu, ar ne? Tad nesistebėkite, kad tiek Magelano įgula, tiek pramanytasis Filijas Fogas skaičiuodami savo kelionės aplink pasaulį pabaigos datą apsiriko!

Taip, tie, kuriems teko peržengti datos keitimosi liniją, pažįsta keistą jausmą, kai staiga prarandama arba prisideda viena diena. Bet, jei tokios linijos nebūtų, keliauti po pasaulį būtų kur kas painiau.

[Išnaša]

[Schema/žemėlapis 13 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Kovas | Kovas

2 | 1

[Iliustracijos 14 puslapyje]

Viršuje: Grinvičo karališkoji observatorija

Dešinėje: šie akmenys žymi pradinį dienovidinį