Anglikonų bažnyčioje nėra vienybės

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE

PRIEŠ 900 metų pastatytos Kenterberio katedros pašonėje 1998-aisiais įvyko Anglikonų bažnyčios 13-oji Lambeto konferencija. Kreipdamasis į konferencijos dalyvius vyskupas Viljamas Svingas iškalbingai pareiškė: „Religija turi liautis kursčiusi nesantaiką ir imtis sprendimų. Taikos tarp tautų niekada nebus tol, kol jos nebus tarp religijų.“

Vienybės nėra ne tik tarp atskirų religijų, bet ir tarp tos pačios religijos parapijiečių ir dvasininkijos. Vienas vyskupas atsisakė dalyvauti šioje nuo 1948-ųjų kas dešimtmetį rengiamoje konferencijoje dėl to, kad joje dalyvavo vyskupės. Kai kurie konferencijos dalyviai atsisakė su jomis diskutuoti Biblijos temomis.

1988-ųjų konferencijos darbotvarkėje dominavo moterų įšventinimo klausimas, o 1998-aisiais pagrindinė diskusijų tema buvo homoseksualizmas. Galiausiai vyskupai padarė išvadą, jog homoseksualizmas „nesuderinamas su Šventuoju Raštu“. Kas paskatino priimti tokį sprendimą?

Vienas veiksnys galbūt buvo anglikonų troškimas pagerinti santykius su Romos katalikų bažnyčia. Jie suprato, kad jei toliau toleruos „homoseksualų dvasininkų elgesį“, abiejų religijų dialogo nėra ko tikėtis. Kita svarbi tokio sprendimo priežastis galėjo būti islamo baimė. Kaip teigia Afrikos vyskupai, priimti rezoliuciją toleruoti kunigų homoseksualizmą reikštų „evangelizacijos žlugimą“ islamo šalyse.

Laikraštis The Sunday Telegraph rašė ir apie kitą konferencijoje svarstytą nesutarimus sukėlusį klausimą: „Kai kuriose Afrikos vietovėse misionieriams daugiausia rūpesčių kelia poligamija.“ Kalbėdamas apie tai vienas vyskupas paklausė: „Ką jie [vyskupai] daro, jei kas nors turi daugiau negu vieną žmoną, bet dosniai aukoja bažnyčiai?“ Atkreipdamas dėmesį į diskusijų šiuo klausimu rezultatą, kurį jau iš anksto buvo galima nuspėti, Londono laikraštis The Times pareiškė: „Anglikonų vyskupai apie poligamiją nutylės.“

Konferencijoje anglikonų vyskupai pirmą kartą aptarė savo santykius su islamu. „Nigerijoje neapykantos šaknys tarp krikščionių ir musulmonų yra labai gilios“, — kalbėjo Kadūnos (Nigerija) vyskupas ir pareiškė, jog jo šalyje religiniai konfliktai nusinešė per 10000 gyvybių. Buvo pasakyta, jog šventojo karo Afrikoje galima išvengti tiktai stengiantis geriau perprasti islamo tikėjimą.

Ko gali tikėtis 70 milijonų pasaulio žmonių, kurie, pagal vieną abejotiną tvirtinimą, yra anglikonų bažnyčios nariai? * Nieko gero. The Times pranešė: „Konferencija daugelį stebėtojų ir dalyvių tiesiog stulbino, nes kartais labiau priminė ne krikščionių maldininkų, o kokios nors politinės partijos susirinkimą.“

Nenuostabu, kad The Sunday Times straipsnį užbaigė teiginiu, jog ‛pasitarime vyravo pagieža ir priešiškumas’.

[Išnaša]

[Iliustracija 24 puslapyje]

Kenterberio katedrai 900 metų