Ar valgome sveiką maistą?
Ar valgome sveiką maistą?
AR VALGOTE triskart per dieną? Jei taip, sulaukę 70 metų būsite valgę per 75000 kartų. Europietis per tą laiką suvalgys vidutiniškai 10000 kiaušinių, 5000 kepalų duonos, 100 maišų bulvių, 6 šonines jautienos, 2 avis ir daugybę kitų maisto produktų. Ar sunku sudoroti tiek maisto? Visiškai ne! Mums labai malonu išgirsti palinkėjimą „Skanaus“ ar „Gero apetito“. Vienos virėjų mokyklos direktorė netgi pasakė: „Maistas yra svarbiausias dalykas gyvenime.“
Dažniausiai net nesuabejojame, ar maistas, kurį valgome, yra geras ir sveikas. Tačiau jei bent vienas iš maisto produktų būtų užkrėstas, galėtume sunkiai susirgti. Tad ar galime būti tikri, kad valgome sveiką maistą? Šis klausimas šiandien neduoda ramybės vis daugiau žmonių. Kai kuriose šalyse tai tapo vienu didžiausių rūpesčių. Kodėl?
Kas verčia nerimauti
Kasmet apie 15 procentų Europos gyventojų apsinuodija maistu ar suserga kitomis per maistą plintančiomis ligomis. Pavyzdžiui, praeito amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje nuo toksiško kepimo aliejaus Ispanijoje mirė per 1000 žmonių, o dar 20000 sunkiai susirgo. 1999 metais Belgijos gyventojus pribloškė žinia, kad tokie maisto produktai kaip kiaušiniai, paukštiena, sūris bei sviestas gali būti apnuodyti dioksinu. Visai neseniai Britanijoje vartotojus sukrėtė ir didžiulius nuostolius galvijų augintojams atnešė galvijų smegenų kempinligės epidemija. Vėliau sąmyšį sukėlė snukio ir nagų ligos protrūkis, dėl kurios reikėjo išskersti ir sunaikinti milijonus karvių, avių, kiaulių bei ožkų.
Tokios ligos kelia nemažą pavojų, tačiau žmonėms nerimą kelia ir kiti su maistu susiję dalykai. Visuomenė susirūpinusi dėl naujų technologijų, dabar naudojamų maisto pramonėje. 1998 metais Europos komisija pranešė: „Tokios naujovės kaip maisto apšvitinimas ir kultūrinių veislių genų inžinerija sukėlė daug ginčų.“ Ar tokios šiuolaikinės technologijos pagerino maisto kokybę? Ką daryti, kad mūsų maistas būtų kuo sveikesnis?