Ką daryti, kad mūsų maistas būtų sveikesnis

AR VALGYTI pavojinga? Kai kurių mokslininkų pateikiami duomenys gali versti manyti, kad taip. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, jai priklausančiose Europos šalyse kasmet apie 130 milijonų žmonių suserga per maistą plintančiomis ligomis. 1998 metais vien Jungtinėje Karalystėje maistu apsinuodijo daugiau nei 100000 žmonių, o 200 iš jų mirė. Jungtinėse Valstijose, kaip rodo paskaičiavimai, per maistą plintančiomis ligomis kasmet suserga maždaug 76 milijonai žmonių; 325000 jų tenka gydytis ligoninėje, o 5000 miršta.

 Kur kas sudėtingiau sužinoti, kas dedasi visame pasaulyje. Vis dėlto PSO teigia, kad 1998 metais apytikriai 2,2 milijono žmonių — iš jų 1,8 milijono vaikų — mirė nuo viduriavimo. Pranešime sakoma, kad „didžioji jų dalis susirgo nuo užteršto maisto ir vandens“.

Šie skaičiai kelia nerimą. Tačiau ar dėl to reikia pulti į paniką ir pernelyg susirūpinti maisto sveikumu? Tikriausiai neverta. Apsvarstyk kitą pavyzdį. Australijoje nuo netinkamo maisto kasmet suserga maždaug 4,2 milijono žmonių, arba 11500 per vieną dieną! Iš pirmo žvilgsnio, skaičius atrodo didelis. Bet paanalizuokime tai kitu požiūriu. Per metus australai valgo 20 milijardų kartų, o ligą sukeliantis užkratas pasitaiko mažiau nei penkiasdešimtoje nuošimčio dalyje. Kitaip sakant, galimybė susirgti nuo maisto yra labai maža.

Vis dėlto pavojus yra ir į jį negalima žiūrėti pro pirštus. Kaip maiste atsiranda ligos sukėlėjų ir kaip užkrato išvengti?

Kaip užsikrečiama

Kaip teigiama žurnale Emerging Infectious Diseases, nuo maisto galima susirgti  daugiau nei 200 ligų. Tačiau šių ligų sukėlėjų nėra tiek jau daug. Anot dr. Iano Svadlingo, dirbančio Tarptautinėje maisto informacijos tarnyboje, apie 90 procentų per maistą plintančių ligų sukelia „tik apie pora dešimčių“ mikroorganizmų rūšių. Kaip įvairūs ligų sukėlėjai — virusai, bakterijos, parazitai, nuodai ir kita — patenka į maistą?

Dr. Svadlingas išvardijo penkis dažniausiai pasitaikančius maisto užkrėtimo būdus: „Kai užteršiami žali maisto produktai; kai maistą gamina užsikrėtęs ar sergantis žmogus; kai maisto produktai laikomi netinkamomis sąlygomis ir paruoštas maistas valgomas tik po kelių valandų; kai gaminant valgį liečiami užkrėsti maisto produktai; kai maistas nepakankamai gerai iškeptas, išvirtas ar pašildytas.“ Nors šis sąrašas gali bauginti, tačiau džiugina tai, kad daugelio paminėtų pavojų galima nesunkiai išvengti. 8 ir 9 puslapiuose esančiame rėmelyje yra išvardintos priemonės, padedančios apsaugoti maistą nuo užkrato.

Turėkite nuosaikų požiūrį

Dėl įvairių su maistu susijusių pavojų ir abejonių kai kurie žmonės nusprendžia pirkti, gaminti ir valgyti kuo šviežesnius maisto produktus. Jei panorėsite taip daryti, susiieškokite parduotuvę ar turgų, kur parduodami švieži, neapdoroti maisto produktai. Viename žinyne sakoma: „Daugelis stengiasi pirkti maistą iš ‛pirmų rankų’ savaitiniuose turguose [kuriuose parduodami švieži produktai] arba iš pačių augintojų. Taip galima ne tik įsigyti  šviežių produktų, bet ir pamatyti, kaip jie gaminami ir iš ko.“ Tai ypač patartina perkant mėsos produktus.

Taip pat geriausia pirkti vietinių ūkininkų sezono metu išaugintą maistą, nes jis sveikesnis. Tiesa, tada neturėsite didelio vaisių ir daržovių pasirinkimo ištisus metus.

Ar reikėtų valgyti tik natūraliai išaugintą maistą? Tai spręsti jums. Daug kas užsidegę pirkti tokį maistą; kai kurie, be jokios abejonės, taip daro nepasitikėdami naujomis maisto pramonės technologijomis. Vis dėlto ne visi sutinka, kad natūraliai išaugintas maistas yra sveikesnis.

Kad ir kokį maistą perkate, būkite atidūs. „Pirkdami maistą, — sako viena ekspertė savaitraštyje Die Zeit, — žmonės žiūri vien į kainą.“ Taupyti yra gerai, bet pasidomėkite ir produkto sudėtimi. Vakarų šalyse atlikti skaičiavimai parodė, kad beveik pusė pirkėjų nežiūri etiketėse nurodytos maistinės vertės. Tiesa, kai kuriose šalyse pateikiama ne visai išsami informacija apie produktų sudėtį. Bet jei norite nusipirkti sveiko maisto, pasistenkite išsiaiškinti, iš ko jis pagamintas.

Kad ir kokį maistą nuspręstumėte valgyti, kartais jums galbūt reikės būti lankstiems ir rinktis iš to, kas prieinama jūsų šalyje. Dabar daugeliui tiesiog neįmanoma valgyti maistą, kuris visais atžvilgiais sveikas, — tam reiktų skirti daug lėšų, laiko ir pastangų.

Gal tokia padėtis jus nuvilia? Deja, taip jau yra. Vis dėlto džiugu, kad netrukus viskas pasisuks į gerąją pusę.

[Rėmelis/iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

Saugumo priemonės

▪ Plaukite. Prieš pradėdami gaminti maistą būtinai nusiplaukite rankas. Jas nusiplaukite ir pasinaudoję tualetu, pakeitę kūdikiui sauskelnes, nušluostę vaikui nosį ar prisilietę prie kokio gyvūno, net ir laikomo namuose. Virtuvės įrankius, kuriais naudojotės gamindami maistą, pjaustymo lenteles ir stalą nuplaukite karštu muilinu vandeniu, ypač jei ruošėte žalią mėsą, paukštieną ar jūros produktus. „Vaisius ir daržoves plaukite drungnu vandeniu“, — pataria žurnalas Test, kad būtų nuplauti vabzdžiai ir pesticidų likučiai. Geriausi būdai padaryti maistą tinkamą valgyti — nulupti, nuskusti, išvirti. Nuimkite ir išmeskite viršutinius salotų bei kopūstų lapus.

▪ Gerai iškepkite ar išvirkite. Kai verdamas ar kepamas maistas sušyla iki didesnės nei 70 laipsnių Celsijaus temperatūros, beveik visos bakterijos, virusai ir parazitai žūva gana greitai; paukštienai reikia kiek didesnės temperatūros — 80 laipsnių, o šildant maistą — 75 laipsnių (jis turi garuoti). Nevalgykite paukštienos, kuri viduje dar rausva, kiaušinių su skystu tryniu ar baltymu, nepakankamai iškeptos ar išvirtos žuvies, kuri sunkiai gnaibosi šakute.

▪ Maisto produktus laikykite atskirai. Visada — tiek apsipirkdami, tiek padėję į šaldytuvą, tiek gamindami — žalią mėsą, paukštieną ir jūros produktus laikykite atskirai. Saugokite, kad jų skysčiai nenutekėtų ar neužlašėtų ant kitų maisto produktų. Taip pat niekada nedėkite pagaminto maisto į indą, kuriame buvo laikoma žalia mėsa, žuvis ar paukštiena, nebent jis buvo gerai išplautas karštu muilinu vandeniu.

▪ Tinkamai laikykite ir šaldykite. Šaldytuvas gali sustabdyti pavojingų bakterijų dauginimąsi, tačiau temperatūra jame privalo būti ne aukštesnė kaip 4 laipsniai Celsijaus, o šaldiklyje — 17 laipsnių šalčio. Greitai gendančių maisto produktų nelaikykite ne šaldytuve ilgiau nei dvi valandas. Kai prieš valgydami padedate maistą ant stalo, visus indus uždenkite nuo musių.

▪ Būkite atsargūs, kai valgote ne namuose. Nustatyta, kad kai kuriose išsivysčiusiose šalyse 60—80 procentų žmonių, susergančių per maistą plintančiomis ligomis, užsikrečia nuo maisto, pagaminto ne namuose. Kai einate į restoraną, įsitikinkite, ar ten laikomasi jūsų šalyje nustatytų reikalavimų. Mėsą užsisakykite tik gerai iškeptą. Jei perkate karštą patiekalą išsinešti, suvalgykite jį per dvi valandas. Praėjus daugiau laiko, pašildykite iki 75 laipsnių Celsijaus.

▪ Įtartiną maistą išmeskite. Jei abejojate, ar tam tikras maisto produktas dar tinkamas valgyti, geriau pasisaugokite ir išmeskite jį. Nors išmesti brangų produktą atrodo neišmintinga, apsinuodijus sugedusiu maistu gali tekti sumokėti kur kas didesnę kainą.

[Šaltinio nuoroda]

(Didžioji dalis informacijos paimta iš tinklalapio Food Safety Tips, kurį sudarė Jungtinių Valstijų Maisto priežiūros taryba.)