Maisto pramonėje vykstančios permainos

POKYČIAI maisto pramonėje nėra naujas dalykas. Per daugelį šimtmečių žmonės įgudo keisti savo maistą. Kruopščia selekcija buvo išvestos naujos kultūrinių augalų, galvijų ir avių veislės. Vieno JAV Maisto ir vaistų valdybos atstovo teigimu, „kone visas maistas, kurį jūs perkate, yra išaugintas iš selekcionuotų veislių“.

Naujų veislių kūrimas nėra vienintelis būdas modifikuoti maistą. Maisto produktams apdoroti ir perdirbti — pagerinti jų skonį, paryškinti spalvą arba visus juos sustandartinti ir užkonservuoti — maisto pramonėje yra naudojama daugybė technologijų. Žmonės įpratę valgyti maistą, kuris vienaip ar kitaip perdirbtas.

Tačiau vis daugiau žmonių nerimauja dėl to, kas yra daroma su maistu. Kas gi neduoda jiems ramybės? Kai kurie abejoja, ar sveika valgyti maistą, kuris užaugintas ir perdirbtas naudojant šiuolaikines technologijas. Ar yra tam pagrindo? Pasidomėkime trimis nerimą keliančiomis naujovėmis. *

Hormonai ir antibiotikai

Nuo praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio kai kur į naminių paukščių, kiaulių ir  galvijų maistą dedama antibiotikų. Tuo siekiama neleisti plisti ligoms, ypač fermose. O kad gyvūnai greičiau augtų, kai kuriose šalyse jiems duodama hormonų. Teigiama, jog antibiotikai ir hormonai apsaugo gyvūnus nuo infekcijų, taigi ūkininkai gauną daugiau pelno, o pirkėjai mažiau moką.

Visa tai skamba puikiai. Bet ar tokiais priedais maitinamų gyvūnų mėsa nekelia pavojaus žmonių sveikatai? Europos šalių ekonominių ir socialinių klausimų komitetas padarė išvadą, kad antibiotikai kai kurių bakterijų gali nepaveikti ir jomis užsikrės žmonės. „Nuo tokiomis bakterijomis kaip salmonelės ir Campylobacter jejuni užkrėsto maisto žmonės gali sunkiai susirgti“, — sakoma pranešime. O kas atsitiks, jei valgysime maistą, kuriame bus ne vien bakterijų, bet ir antibiotikų likučių? Baiminamasi, kad ligas sukeliantys mikrobai ilgainiui gali pasidaryti atsparūs antibiotikams.

O ką galima pasakyti apie hormonais maitintų gyvūnų mėsą? Vieno Miuncheno (Vokietija) universiteto profesorius dr. Hainrichas Karkas teigia: „Visi ekspertai sutinka, kad hormonais maitintų gyvūnų mėsa žmonių sveikatai nekenkia, jei tik ūkininkai laikosi maitinimo taisyklių.“ Vis dėlto Vokietijos savaitraštyje Die Woche teigiama, kad šiuo klausimu „vieningos nuomonės mokslininkai neprieina jau 15 metų“. O štai prancūzai yra kategoriškai nusistatę prieš hormonų naudojimą. Taigi ginčai tęsiasi.

Maisto švitinimas

Po 1916 metais Švedijoje atliktų bandymų mažiausiai 39 šalyse buvo leista nedidelėmis spindulių dozėmis apšvitinti bulves, kukurūzus, vaisius, mėsą ir kitus maisto produktus. Kam to reikia? Teigiama, kad radiacija užmuša didumą bakterijų, vabzdžių ir parazitų, todėl tikimybė apsinuodyti per maistą plintančiomis ligomis sumažėja. Be to, apšvitintas maistas ilgiau negenda.

Žinoma, anot ekspertų, geriausia valgyti švarius ir šviežius maisto produktus. Tačiau kas gi turi laiko nuolatos ruošti valgį iš šviežių produktų? „Dešimt minučių pusryčiams, po penkiolika minučių pietums ir vakarienei“ — vidutiniškai tiek laiko žmonės skiria valgymui, — sakoma žurnale Test. Todėl nieko nuostabaus, kad daugelis renkasi jau paruoštą valgyti ir ilgai negendantį maistą. Bet ar apšvitintas maistas nekenkia sveikatai?

1999 metais Pasaulinė sveikatos organizacija išspausdino mokslinį darbą, parengtą keleto šalių ekspertų grupės. Jie padarė išvadą, kad apšvitintas maistas „sveikatai nekenkia ir nepraranda maistinės vertės“. Pritariantys tam maisto apšvitinimą prilygina tvarsčio sterilizavimui (šiai procedūrai irgi naudojama radiacija) arba bagažo patikrinimui elektroniniu skleistuvu oro uoste. Tačiau kiti tvirtina, kad apšvitintas maistas praranda dalį naudingųjų medžiagų ir gali pakenkti mums dar nežinomu būdu.

 Genetiškai modifikuotas maistas

Jau kurį laiką genetikai sugeba išskirti augalo ar gyvūno DNR geną ir perkelti jį į kitą tos pačios rūšies DNR. Tačiau dabar jie gali padaryti dar daugiau. Pavyzdžiui, jau yra braškių ir pomidorų, kurių vienas genas buvo pakeistas žuvies genu ir dėl to šie augalai pasidarė atsparesni šalčiui.

Apie genetiškai modifikuotą maistą išsakyta daug nuomonių — tiek už, tiek prieš. * Šio metodo šalininkai sako, kad biotechnologijos rezultatus nuspėti ir valdyti lengviau nei tradicinės augalų selekcijos, be to, tai padėsią pagerinti derlių ir pamaitinti daugiau badaujančių. Tačiau ar valgyti genetiškai modifikuotą maistą sveika?

Šiam klausimui išsiaiškinti buvo sudaryta grupė mokslininkų iš Anglijos, Jungtinių Valstijų, Brazilijos, Kinijos, Indijos, Meksikos ir kitų šalių mokslo akademijų. 2000-ųjų liepą išspausdintame pranešime sakoma: „Genetiškai pakeisti kultūriniai augalai auginami jau daugiau nei 30 milijonų hektarų plote ir kol kas dar nenustatyta, kad maitinantis genetiškai modifikuotais augalais ar jų produktais būtų kilę kokių sveikatos sutrikimų.“ Kai kurių šalių gyventojai mano, kad šitaip pakeistas maistas yra toks pat sveikas kaip ir įprasti maisto produktai.

Tačiau kitose šalyse daug kas tuo abejoja. Austrijoje, Britanijoje ir Prancūzijoje į genetiškai modifikuotą maistą neretai žiūrima su nepasitikėjimu. Apie tokius maisto produktus vienas Nyderlandų politikas pasakė: „Tam tikros rūšies maisto mes tiesiog nemėgstame.“ Genetiškai modifikuoto maisto priešininkai dar iškelia etikos klausimus ir nurodo galimus pavojus aplinkai.

Kai kurių mokslininkų nuomone, genetiškai modifikuotas maistas yra palyginti naujas dalykas, todėl norint ištirti, kaip jis gali pakenkti vartotojams, dar reikia atlikti nemažai bandymų. Štai Britanijos medicinos asociacija pažymi, kad nors genetinė inžinerija žada atnešti visuomenei daug naudos, kai kurie nerimą keliantys dalykai, tokie kaip alergija genetiškai modifikuotam maistui, rodo, kad tai „reikia ištirti nuodugniau“.

Būkime nuosaikūs

Kai kuriose šalyse perdirbti produktai sudaro 80 procentų viso maisto. Produktų spalvai, skoniui pagerinti ir vartojimo laikui prailginti į juos dedama įvairių priedų. Viename žinyne sakoma, kad „daugelį šiuolaikinių produktų, tokių kaip nekaloringas maistas, užkandžiai ir pusgaminiai, nepavyktų  pagaminti be maisto priedų“. Į tokio maisto sudėtį taip pat kur kas dažniau įeina genetiškai modifikuoti produktai.

Jau daugybę metų viso pasaulio ūkininkai naudoja priemones, kurias daugelis laiko žalingomis. Purškimas pesticidais — tik vienas pavyzdys. Be to, kurį laiką maisto pramonėje buvo naudojami alergiją sukeliantys priedai. Ar naujausios maisto pramonės technologijos nekelia dar didesnio pavojaus nei minėtieji dalykai? Šiuo klausimu nesutaria net specialistai. Mokslininkai pateikia svarių argumentų, palaikančių tiek vieną, tiek kitą pusę, todėl žmonių nuomonės skiriasi.

Kai kurie žmonės naujų technologijų naudojimą laiko neišvengiamu arba ne tokiu svarbiu dalyku ir nesuka dėl to galvos. Tačiau kiti sunerimę. Ką daryti, jei abejojate maisto, perdirbto sudėtinga modernia technologija, kokybe? Kitame straipsnyje rasite naudingų patarimų šiuo klausimu. Bet pirmiausia būtų išmintinga susidaryti nuosaikų požiūrį į tokio maisto vartojimą.

Maitintis sveikai — taip pat nelengva, kaip ir išlaikyti gerą sveikatą. Kol kas neįmanoma pasiekti tobulybės. Kaip teigiama Vokietijos žurnale natur & kosmos, net ir patys išrankiausieji negali būti niekuo tikri. Kas vienam sveika, kitam gali pakenkti. Užtat geriausia būti nuosaikiems ir vengti kraštutinumų.

Suprantama, Biblijoje nėra nurodymų, ar vartoti šiuolaikinės maisto pramonės produktus. Tačiau joje esame skatinami ugdytis savybę, kuri padės apsispręsti teisingai. Filipiečiams 4:5 (NW) sakoma: „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems.“ Supratingumas padės mums nepulti į kraštutinumus. Turėdami šią savybę nenurodinėsime kitiems, ką valgyti, o ko ne. Ji saugos mus ir nuo beprasmiškų nesantaiką kurstančių debatų su kitaip manančiais.

Vis dėlto reikia pasakyti, kad daugelis su maistu susijusių pavojų abejonių nekelia. Kokie tai pavojai ir kokių atsargumo priemonių galime imtis?

[Išnašos]

[Iliustracija 4 puslapyje]

Ar žmonėms nekenkia hormonais ir antibiotikais šertų gyvulių mėsa?

[Iliustracija 6 puslapyje]

Išmintinga atidžiai perskaityti maisto produktų etiketes

[Iliustracija 7 puslapyje]

Geriausia visada pirkti šviežią maistą