Stebime pasaulį

Nešvarūs pinigai

„Ant popierinių pinigų knibždėte knibžda bakterijų“, — rašoma Kanados laikraštyje The Globe and Mail. Neseniai Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad beveik ant visų apyvartoje esančių banknotų yra streptokokų, enterobakterijų, pseudomonų ir kitokių mikroorganizmų. Visi jie, anot laikraščio, „kelia pavojų tiems, kurių imunitetas susilpnėjęs, pavyzdžiui, ligotiems senyvo amžiaus žmonėms, užsikrėtusiesiems ŽIV ar sergantiems AIDS“. Ant kai kurių banknotų esančios bakterijos dar pavojingesnės. Tyrinėtojai kalba, kad atėjo laikas „pinigus plauti“ tiesiogine prasme. Japonai jau gali gauti pinigus iš „švarių bankomatų“, kurie „išduoda jenas, iškaitintas 200°C temperatūroje; ji kaip tik tokia, kad žūtų didelė dalis bakterijų, bet pinigai nesudegtų“. Laikraštyje patariama: jei čiupinėjai pinigus, „nusiplauk rankas“.

Sūdomi keliai

Gamtos žurnale Terre sauvage pranešama, kad kiekvieną žiemą sniegui ir ledui ištirpinti Prancūzijos keliuose išbarstoma 400000—1400000 tonų druskos. „Ši druska žaloja gamtą ir tai suprantame vis aiškiau.“ Kelių druska kaupiasi dirvožemyje, užteršia šulinius, gruntinius vandenis, ežerus ir kitokius vandens telkinius. Ji pražudo augalus 50 metrų nuo kelio ruože ir nudegina medžių šaknų galus. Druska, sugerta medžio šaknų, trukdo vykti fotosintezei. Gavę jos pakartotinai, medžiai ima džiūti ir žūva. Druska ant kelių masina gyvūnus. Atėję jos laižyti jie būna partrenkiami automobilių arba nugaišta dėl iškart gauto per didelio druskos kiekio. Tam tikromis sąlygomis druska padeda susidaryti labai pavojingam plikledžiui. Kai kelias apsnigtas, vairuotojai paprastai būna atsargūs, bet daug kas atsargumą užmiršta ten, kur sniego nėra, nors kelias gali būti padengtas ledu. Žinovai pataria: „Berk druskos mažiau, bet išmintingiau.“

Ūbavimas — pelėdos sveikatos rodiklis

Iš naminių pelėdų ūbavimo galima spręsti apie jų sveikatą. Žurnale The Economist sakoma: „Britanijos ekologijos ir hidrologijos centro darbuotojas Stivenas Redpatas su kolegomis šiaurės Anglijos Kilderio miške stebėjo 22 namines pelėdas.“ Tyrinėtojai „paleisdavo nepažįstamo patino ūbavimo įrašą ir skaičiuodavo laiką iki jų tiriamos pelėdos atsakymo“. Pelėdos, kurių kraujyje buvo daugiau parazitų, atsiliepdavo vėliau. Daugiausiai parazitų turėję paukščiai užtrukdavo dvigubai ilgiau už visiškai sveikus. Be to, nesveikų pelėdų ūbavimas būdavo žemesnis. „Taip nieko nenutuokdamos pelėdos išsiduoda“, — rašoma žurnale.

Skaityti savo vaikams naudinga

„Matydami, kad mama ir tėtis noriai skaito, [vaikai] stengiasi sekti jų pavyzdžiu“, — sakoma lenkų savaitraštyje Przyjaciółka. Dabar, kai vaikai vis daugiau žiūri televizorių, pasak žurnalo, verta skaityti, rodyti paveikslėlius bei juos paaiškinti net ir dvejų metų atžaloms. Iš to, ką perskaitė, tėvai gali užduoti vaikui klausimų, kad pamatytų, ar šis viską supranta. „O jeigu vaikui pasidaro nuobodu..., pasistenkime praturtinti skaitymą rodydami gyvus gestus ir kaitydami balso toną.“ Tėvams patariama sužinoti, ką vaikas mėgsta, ir kalbėti apie tai. „Papasakok apie savo vaikystėje mėgtas knygas, paminėk įdomesnių pavadinimus... Nenustok skaityti vaikui net ir tada, kai jis išmoksta tai daryti pats. Kartais pakanka perskaityti keletą pirmųjų puslapių, ir tada susidomėjęs jau ims skaityti pats vaikas.“

Nesveiki skonio svogūnėliai

Ausų, nosies ir gerklės specialisto Hirošio Tomitos paskaičiavimu, Japonijoje skonio pojūtį praranda daugiau kaip 140000 žmonių kasmet, iš jų kaip niekad daug jaunuolių. Nors to priežastis būna ir vaistų vartojimas ar tam tikri sveikatos sutrikimai, kaip sakoma laikraštyje The Daily Yomiuri!, Tomita mano, jog apie 30 procentų atvejų kyla dėl cinko, labai svarbaus mikroelemento, trūkumo. „Cinkas, — rašoma straipsnyje, — vaidina labai svarbų vaidmenį naujų skonio svogūnėlių ląstelių gamyboje,  todėl jei jo trūksta, skonio pojūtis slopsta.“ Taip atsitinka, jei nuolat kemšamas bevertis maistas, perdirbti maisto gaminiai, jei trūksta patiekalų įvairovės. „Tokie priedai kaip fosfatai, kurių yra daugelyje maisto gaminių, išeikvoja kūno cinko išteklius ir dar kliudo jį pasisavinti.“ Tiems, kurie nejaučia skonio, Tomita pataria valgyti maistą, turintį daug cinko: austres, smulkių žuvų mėsą, kepenėles. Įvairus ir sveikas maistas skonio svogūnėliams padeda atsigauti, bet, anot Tomitos, jei nieko nedaroma daugiau kaip šešis mėnesius, tikimybė jiems atsigauti sumažėja.

Jungtinėse Valstijose mečetės dygsta kaip grybai po lietaus

Laikraštyje The New York Times pranešama, kad „Jungtinėse Valstijose per šešerius metus mečečių padaugėjo maždaug 25 procentais ir dabar jų yra per 1200“. Tai rodo, jog šalyje daugėja musulmonų. Džordžtauno universiteto Musulmonų ir krikščionių tarpusavio supratimo centro direktoriaus Džono Esposito manymu, musulmonų toje šalyje gyvena „maždaug keturi—šeši milijonai“. Bet kaip parodė neseniai atlikti tyrimai, kuriuos finansavo keturios Amerikos islamo organizacijos, šis skaičius gali būti ir didesnis. Šiaip ar taip, anot Esposito, dėl „nesibaigiančios imigracijos ir palyginti didelių musulmonų šeimų“ jis ir toliau augs. „Per kelis dešimtmečius islamas taps antra pagal dydį religija Amerikoje.“ Laikraštyje rašoma, kad mečetes daugiausia lanko vyrai. Tyrimas dar parodė, kad „apeigų lankytojai yra iš įvairių etninių grupių: trečdalis — atvykėliai iš Pietų Azijos, 30 procentų — afrikiečių kilmės amerikiečiai, 25 procentai — arabai“.

Nesveiki namai

„Melburne [Australija] kai kuriuose mažiau nei prieš metus statytuose namuose lakių organinių junginių kiekis net iki 20 kartų viršijo leistiną normą, nustatytą Valstybinės sveikatos ir medicinos tyrimų tarybos“, — rašoma žurnale New Scientist. Vienas toks junginys — formaldehidas, kuris „dirgina odą ir galbūt sukelia vėžį“. Formaldehidas į orą patenka iš grindims naudojamų lentų, baldų. Iš naujų kilimų išsiskiria stirenas, kuris, kaip manoma, taip pat yra kancerogeninė medžiaga, „be to, daugybę nuodingų junginių išskiria dažai ir tirpikliai“. Pranešime tęsiama: „Šios medžiagos daugumos žmonių sveikatai nėra labai pavojingos. Bet kai kuriems ypač jautriems asmenims jos sukelia galvos skausmus ar kitokius negalavimus.“

Pieno pramonėje pirmaujanti šalis

Laikraštyje The Hindustan Times teigiama, kad daugiausiai pieno šiuo metu pagaminama Indijoje. Pranešime sakoma: „Pasaulio stebėjimo institutas [Vašingtone, Kolumbijos apygarda, JAV], ypač daug dėmesio skiriantis gamtai, pagyrė Indijos pieno pramonės reformą... Svarbiausiu Indijos ūkio produktu pienas tapo 1994-aisiais, o 1997-aisiais šalis jau pralenkė JAV ir nuo tada pagamina daugiausiai pieno pasaulyje.“ Anot Pasaulio stebėjimo instituto pirmininko Lesterio Brauno, „visų nuostabai, to buvo pasiekta pašarui naudojant šalutinius ūkio produktus ir grūdinių kultūrų derliaus atliekas, o ne grūdus. Indijoje baltymų galvijai gauna daugiau neatimant grūdų iš žmonių“.

Išlaidauti lengva

Kaip kalbama laikraštyje Calgary Herald, pažangi technika apsipirkimą kanadiečiams pavertė visuotine pramoga, besitęsiančia ištisą savaitę ir kiaurą parą. „Internetu, Prekybos kanalu [televizijoje] pirkti įmanoma be perstojo, prekės užsisakomos iš katalogų, bet kada galima pasinaudoti kreditine kortele.“ Kurie turi korteles su ypač dideliu kreditu, linkę išlaidauti per daug. Kai kurios kortelės teikia dar ir kitokių galimybių. Kalgario universiteto finansų profesorius Laris Vudas sakė: „Žmonės, turintys pakankamai pinigų nusipirkti kokią nors prekę, verčiau sumoka už ją kreditine kortele, kad gautų visokių prizų ar nuolaidų, manydami, jog mėnesio gale kreditui apmokėti jie panaudos turimus pinigus. Bet pinigus jie išleidžia ir lieka įsiskolinę.“ Vudo nuomone, tai dar ne viskas. Anot jo, stengdamiesi gyventi kaip kiti, žmonės mieliau klimps į skolas negu sumažins išlaidas. 1999-aisiais Kanados statistikos valdyba nustatė, kad tokios kanadiečių skolos siekia jau apie 14 milijardų Kanados dolerių (35,5 milijardo litų).