Jaunuolis, kuris didžiuojasi savo religija

KAI Endriu buvo 13 metų, jis mokykloje gavo užduotį parengti temą apie kultūrinį paveldą. „Iš pradžių, — sako jis, — maniau, parašysiu apie savo senelį, bet paskiau pagalvojau: ‘Palauk! Esu Jehovos liudytojas. Tai puiki proga atvirai pakalbėti apie savo tikėjimą!’

Užduočiai pasirinkau temą ‘Būkime tvirti’. Pakabinau didžiulį plakatą. Jame atsispindėjo žiaurumai persekiojimo, kurį Jehovos liudytojai patyrė nacistinėje Vokietijoje. Tarp vaizdinių priemonių buvo tiksli uniformos su violetiniu trikampiu kopija, įvairios Kuserovų šeimos nuotraukos bei laiškai. * Padalomoji medžiaga buvo Vokietijos vyriausybei Jehovos liudytojų siųsto laiško kopijos. Jame laikantis politinio neutralumo, tačiau tvirtai buvo viešai pasmerkti neteisėti veiksmai, nukreipti prieš Jehovos liudytojus. Kartu nepertraukiamai buvo rodoma vaizdajuostė Jehovos liudytojai atlaiko nacių puolimą. Be to, eksponavau Biblijas, brošiūras ir traktatus.

Pirmiausia medžiaga buvo pateikta mokyklos salėje susirinkusiems moksleiviams ir personalui. Kitą vakarą buvo pakviesti moksleivių šeimos nariai ir draugai. Daug kas man uždavė klausimų, nes nežinojo, kad naciai persekiojo Jehovos liudytojus.“

Endriu prisipažįsta, jog kalbėti apie savo tikėjimą reikėjo drąsos. „Žinojau, kad kai kurie žmonės mane pašieps, — sako jis, — tačiau jausčiausi nekaip, jei apie tai nebūčiau kalbėjęs. Savo temoje sutelkiau dėmesį į tuos, kurie prarado gyvybę, kad apgintų tikėjimą Jehova, todėl nusprendžiau, jog bent jau šiek tiek kritikos galiu iškęsti ir aš.“

Galiausiai Endriu džiaugėsi pasinaudojęs šia proga liudyti. „Turėjau galimybę su daug kuo pasikalbėti apie tai, kodėl mes neiname kariauti, o tiems, kurie susidomėjo, daviau Biblijų, knygų ir traktatų, — sako jis. — Neprisimenu jokio kito atvejo, kai labiau didžiavausi, kad esu Jehovos liudytojas.“

[Išnaša]