Stebime pasaulį

Antivirusinė arbata

Kaip praneša agentūra „Reuters Health Information“, preliminarūs laboratoriniai tyrimai rodo, kad „didelė dalis įprastinių arbatų sulaiko arba visai užmuša virusus“. Buvo tiriamas kai kurių žaliosios arba juodosios arbatos (tiek karštos, tiek ataušintos) rūšių poveikis gyvūnų audiniams, užkrėstiems I ir II tipo paprastosios pūslelinės, I tipo (bakteriniais) ir kitokiais virusais. Anot tyrinėtojo dr. Miltono Šifenbauerio iš Niujorko Peisų universiteto, „šalta arba karšta arbata sunaikina ar bent nuslopina [pūslelinės] virusą per kelias minutes“. Panašių rezultatų sulaukta ir su I tipo virusais. Dar nėra aišku, kuo arbata jiems pakenkia. Tyrinėtojai nustatė, kad arbata veiksminga net gerokai ją praskiedus. Be to, juodoji kiek veiksmingesnė už žaliąją.

 Skambučiai į skolą

Laikraštyje The Sunday Telegraph rašoma, kad australai „būdami 18 metų jau patiria bankrotą dėl didelių sąskaitų už pokalbius mobiliuoju telefonu“. Paveikti aktyvios reklamos kai kurie jaunuoliai skambina į skolą ir gauna tūkstančių dolerių sąskaitas. Kalbėdamas apie šią tendenciją Australijos teisingosios prekybos ministras Džonas Votkinsas pasakė: „Kai kurie jaunuoliai baigia mokyklą įklimpę į skolas, nekreditingi. Tai labai prasta gyvenimo pradžia.“ Laikraštyje patariama, kaip išvengti tokių spąstų: neužmiršk, kad pokalbiai telefonu kainuoja; kad neįsiskolintum, gali naudotis iš anksto apmokamu mobiliuoju telefonu; kad pokalbiai kainuotų mažiau, stenkis skambinti ne piko valandomis.

Slaptas pavojus Prancūzijoje

Laikraščio Le Figaro duomenimis, Prancūzijoje po žeme glūdi maždaug 1,3 milijono tonų mirtį nešančių ginklų, likusių nuo I ir II pasaulinių karų. Buvęs kovų frontas užterštas senomis bombomis ir cheminiais sviediniais, kurie tebekelia pavojų žmonėms ir aplinkai. Kadangi daugelyje seniau neapgyvendintų vietovių dabar jau įsikūrę žmonės arba pramonės įmonės, sprogmenis šalinančios grupės kasmet gauna tūkstančius iškvietimų. Bet vis dar įvyksta šimtai nelaimių. 1945—1985 metais žuvo ir per 600 sprogmenis šalinusių specialistų. Pasak žinovų, jei bus dirbama tokiu greičiu kaip dabar, šiam arsenalui pašalinti gali prireikti 700 metų!

Vanduo skirtas turistams?

„Daug kurortų visame pasaulyje stengiasi atlaikyti nesiliaujantį turistų antplūdį. Tam prireikia vis daugiau baseinų ir golfo aikščių, o visa tai eikvoja vandens atsargas“, — rašoma Londono laikraštyje The Guardian. „Tai didžiulė pasaulinė problema, — sako Triša Barnet iš organizacijos ‛Tourism Concern’. — Kai kuriuose [Afrikos] kaimuose yra vienas vienintelis čiaupas, o štai visuose viešbučiuose čiaupai ir dušai įrengti kiekviename kambaryje.“ Vienos pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos paskaičiavimu, lankydamasis Ispanijoje turistas kasdien išnaudoja 880 litrų vandens, o vietinis gyventojas — tik 250 litrų. 18 duobučių golfo aikštei sausringoje šalyje reikia tiek vandens, kiek miestui su 10000 gyventojų. Pasak Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, vandens, per 55 dienas sunaudojamo 100 turistų, užtektų priauginti tiek ryžių, kiek reikėtų norint 15 metų išmaitinti 100 kaimiečių.

Rūkymo keliamas pavojus

„Vienam iš aštuonių mirusiųjų nuo plaučių vėžio jį buvo sukėlęs pasyvusis rūkymas“, — pareiškė Naohitas Jamagučis iš Japonijos Valstybinio vėžio centro Tyrimų instituto. Tokią išvadą mokslininkai padarė ištyrę 52000 nuo plaučių vėžio mirusių žmonių. Be to, anot laikraščio Asahi Šimbun, „jau seniai aišku, kad nuodingo anglies monoksido ir kancerogeninių medžiagų daugiau yra išpučiamuose, o ne įkvepiamuose dūmuose“. Iš 1999-aisiais Japonijos vyriausybės atliktų tyrimų su 14000 žmonių paaiškėjo, kad 35 procentams japonų tenka kvėpuoti kitų išpučiamais dūmais darbe arba mokykloje, 28 procentams — namuose. „Rūkytojams reikėtų suprasti, kad jie žaloja kitų sveikatą taip smarkiai, jog šias dvi grupes tikrai derėtų vieną nuo kitos atskirti“, — sako Jamagučis.

Šių laikų prekyba vergais

Londono laikraštyje The Independent kalbama, kad, „vieno britų profesoriaus teigimu, [dabar] vergija visame pasaulyje paplitusi labiau negu bet kada žmonijos istorijoje“. Rohamptone įsikūrusio Sario universiteto sociologijos profesorius Kevinas Beilzas „apskaičiavo, kad dabar vergauja 27 milijonai žmonių — daugiau nei Romos imperijoje ar transatlantinės vergų prekybos klestėjimo metais“. Beilzas kalba, kad nors šiandieninė vergija skiriasi nuo gyvavusios prieš 150 metų, milijonai žmonių „išnaudojami vartojant smurtą bei bauginimus ir visiškai nieko jiems nemokant“. Dažniausia šių dienų vergijos rūšis yra vergija per sutartį. Už tam tikrą sumą organizuotos nusikaltėlių grupės siūlo gerai apmokamą darbą užsienyje. Kai tuo susiviliojęs žmogus nelegaliai persikelia į kitą šalį, patenka į išnaudotojų, reikalaujančių sumokėti skolą, rankas. Jam tenka dirbti vergišką darbą.

Mankšta mažina depresiją

„Kai kuriems sergantiesiems depresija mankšta yra efektyvesnė priemonė ją įveikti nei įprasti vaistai“, — sakoma informaciniame biuletenyje The Harvard Mental Health Letter. Jame aprašomas Jungtinių Valstijų Diuko universiteto Gydymo centre atliktas tyrimas. Trys grupės po 50 žmonių, sergančių sunkiąja depresija, buvo skirtingai gydomos keturis mėnesius. Vieni gėrė antidepresantus, kiti vien mankštinosi, o treti gydėsi abiem būdais. Pasak minėto leidinio, po keturių mėnesių 60—70 procentų asmenų iš visų trijų grupių depresija nebesirgo. Vis dėlto po dar šešių mėnesių tų, kuriems paskirta mankštintis, „tiek emocinė, tiek fizinė būklė buvo geresnė; iš jų vėl susirgo tik aštuoni procentai“. Verta dėmesio, kad iš naujo susirgo 38 procentai gėrusiųjų vaistus ir 31 procentas besigydžiusiųjų abejaip.

Jamaikos rifai atsigauna?

Laikraštyje The Dallas Morning News pranešama, kad prie Jamaikos šiaurinio kranto pargrįžta jūrų ežiai. Be to, „mokslininkai atrado daug kartu su jūrų ežiais klestinčių jaunų ištvermingų koralų, taip pat tų, kurie sudaro rifus“. Kai 1983—1984 metais netikėtai išnyko jūrų ežių rūšis Diadema antillarum, rifams buvo iškilęs pavojus. Kai kurios jūrų ežių rūšys reguliuoja jūros dumblių augimą, o jei šie paliekami be priežiūros, gali nuniokoti koralų rifus. Bet dabar, kaip pranešama laikraštyje, „nauji tyrimai rodo, kad Diadema vėl pasirodė, o kartu sugrįžo ir koralai“. Jūrų biologė Nansi Noulton sako, kad tai yra „geriausia žinia iš Karibų jūros rifų per keletą dešimtmečių“.

Jūrų gyvūniją nuodija plastmasės rutuliukai

„Viso žemės rutulio jūrų gyvūniją nuodija vandenyne plaukiojantys plastmasės rutuliukai“, — sakoma žurnale New Scientist. Visame pasaulyje chemijos pramonės įmonės polimerus mažų rutuliukų pavidalu laivais gabena į gamyklas, kur jie išlydomi ir perdirbami į plastmasės gaminius. Bet tūkstančiai tonų rutuliukų su gamyklos arba miesto atliekomis tyčia ir netyčia laivų pametamais kroviniais patenka į jūrą. Tyrinėtojai iš Tokijo žemės ūkio ir technologijos universiteto nustatė, kad rutuliukuose būna didelė koncentracija iš jūros sugertų cheminių medžiagų, žalojančių gyvūnų imuninę, dauginimosi ir hormoninę sistemą. Paukščiai, žuvys ir vėžliai praryja juos, manydami, kad tai žuvų ikrai ar kažkas panašaus. Tai kenkia ir tolesnėje mitybos grandinėje esantiems individams.