Stebime pasaulį

Megztukai pingvinams

Savanoriai iš viso pasaulio numezgė ir nusiuntė į Tasmaniją (Australija) daugiau nei 1000 megztukų. Kas juos dėvės? Ogi vos kilogramą sveriantys mažieji pingvinai. Jų gyvenamosios vietovės dažnai užteršiamos nafta. ‘Valydamiesi prie plunksnų prilipusią naftą, — sakoma Kanados laikraštyje National Post, — pingvinai ją praryja. Savanoriai ant nafta permirkusių paukščių užvelka megztukus, kad šie neprisirytų naftos, kol bus nuvalyti.’ Be to, kaip sakoma laikraštyje, šis apdaras neleidžia pingvinams sušalti. Džou Kasl, Tasmanijos gamtos apsaugos tarnybos atstovė, papasakojo, kad tokiais megztukais buvo aprengti šiaurės pusrutulio jūros paukščiai, tačiau modelis buvo „pakeistas, kad tiktų pietų pusrutulio mažiesiems pingvinams“.

 Nesutarimai dėl srėbimo

Srėbti ar nesrėbti — štai klausimas. Toks klausimas iškyla populiarių Japonijos restoranų, kuriuose verdamos lakštinių sriubos, lankytojams. Daugelis vidutinio ir vyresnio amžiaus japonų mano, kad ilgi lakštiniai kur kas skanesni karšti, ir kai srebiami kartu su skysčiu. Jų nuomone, garsiai srėbti yra normalu — tuo išreiškiamas gardžiavimasis patiekalu. Tačiau jaunesnės kartos japonai mano kitaip. Laikraštyje The Japan Times sakoma: „Jaunesni japonai labiau susirūpinę, kad sriuba neužtikštų ant jų šilkinių kaklaraiščių ar [dizainerių sumodeliuotų] drabužių. Srėbimas juos erzina, nes jie išmokyti vakarietiškų manierų ir labiau įpratę valgyti vakarietišką maistą.“ Ginčai dėl srėbimo yra vienas iš kartų konfliktų, dėl kurių pagyvenę japonai drovisi viešumoje garsiai srėbti lakštinių sriubą. Viename didžiausių Japonijos laikraščių, palaikančiame vyresniąją kartą, sakoma: „Jei nebesigirdės srėbimo, tvyros niūri tyla.“

Alkoholio keliami pavojai

„Europoje per kelis pastaruosius metus gerokai pagausėjo alkoholį vartojančių jaunuolių sužalojimų, suluošinimų ir mirčių“, — praneša Britanijos medicininis žurnalas The Lancet. Daugiausia alkoholio yra suvartojama Europoje, ir kiekvienais metais dėl to čia miršta 55000 jaunuolių. Trečdalis apklausoje dalyvavusių Airijos, Britanijos, Danijos, Grenlandijos ir Suomijos moksleivių sakėsi per pastarąjį mėnesį pasigėrę bent tris kartus. Apklausus 100000 15—16 metų moksleivių iš 30 Europos šalių paaiškėjo, kad daugiausiai alkoholio suvartoja jaunuoliai iš Lenkijos, Lietuvos, Slovakijos ir Slovėnijos. Kaip teigiama Londono laikraštyje Independent, Britanijos karališkoji gydytojų kolegija pareiškė, kad „kepenų ciroze, kuria paprastai suserga piktnaudžiaujantys alkoholiu 40—60 metų vyrai“, dabar serga vos į trečią dešimtmetį perkopusios moterys. Pasak gydytojų kolegijos, „pasigėrimas — viena daugiausiai atsieinančių Britanijos visuomenės sveikatos problemų“.

Valtele per Ramųjį vandenyną

Vienas žmogus be burių ir be variklio nedidele dalinai uždengta irkline valtimi perplaukė Ramųjį vandenyną. Kaip sakoma Limos laikraštyje El Comercio, britas Džimas Šekdaras išplaukė iš Peru 2000-ųjų birželį. Nuotykių ieškotojas pasiėmė vandens gėlintuvą, radiją, keturis palydovinio ryšio aparatus ir saulės bateriją, kad visi šie prietaisai galėtų veikti. Po devynių mėnesių, 2001-ųjų kovą, nuplaukęs 15000 kilometrų vyriškis, kai kurių pramintas „pakvaišusiu jūreiviu“, priplaukė Australijos krantus. Kelionės metu jam teko dešimt kartų gintis nuo ryklių, o sykį vos nesusidūrė su tanklaiviu. Beveik pasiekus finišą jo laukė paskutinis išbandymas — kai bangos apvertė valtį, šis vyras turėjo nuplaukti 100 metrų, likusius iki kranto, kur išskėstomis rankomis laukė šeimyniškiai.

Malonus elgesys su pacientais

„Draugiškas, padrąsinantis gydytojas, maloniai besielgiantis su pacientais, pasiekia geresnių rezultatų“, — teigiama Londono laikraštyje The Times. Po 25 tyrimų analizės Anglijos miestų Jorko, Ekseterio ir Lidso universitetų mokslininkai padarė štai tokią išvadą: „Gydytojai, kurie stengėsi palaikyti šiltus draugiškus santykius su pacientais ir patikindavo, kad netrukus šie pasijus geriau, pasiekė geresnių rezultatų nei tie, kurie konsultuodavo neatsižvelgdami į asmenį, formaliai ar dvejodami.“ Vienas Švedijoje atliktas tyrimas parodė, kad pacientai „pasveikdavo greičiau ir būdavo geriau nusiteikę, jei jų gydytojas sakydavo, kad netrukus šie pasijus geriau, skatindavo nesidrovėti klausti ir skirdavo jiems keletą papildomų minučių“.

Svarbu mankštintis reguliariai

Daugelis žmonių, norėdami atsikratyti antsvorio, apsisaugoti nuo vainikinių arterijų ligų ir kitų sveikatos sutrikimų, atsirandančių dėl sėdimo darbo, kartkartėmis energingai pasimankština. Tačiau kaip teigiama Vokietijos laikraštyje Süddeutsche Zeitung, po neseniai atlikto tyrimo paaiškėjo, kad dažnai mankštintis po truputį yra geriau negu intensyviai, tačiau retsykiais. Olandų mokslininkas dr. Klasas Vesterterpas kurį laiką stebėjo 30 savanorių energijos sunaudojimą. Rezultatai parodė, kad užuot stengusis „nejudrumo tarpsnius atpirkti energingos veiklos protrūkiais“, kur kas veiksmingiau daugiau fizinės veiklos įtraukti į kasdieninį gyvenimą. Tame pranešime patariama: „Jei daug sėdite ar stovite, kuo dažniau pajudėkite, pavyzdžiui, pavaikštinėkite ar pavažinėkite dviračiu.“

Greitieji Prancūzijos traukiniai

1867 metais kelionė traukiniu iš Paryžiaus į Marselį trukdavo ilgiau nei 16 valandų. Praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje ši kelionė užtrukdavo septynias su puse valandos. Tačiau 2001-ųjų birželį tarp šių dviejų miestų pradėjo važinėti naujas greitasis „Prancūzijos geležinkelių“ traukinys. Naujasis traukinys pasiekia didesnį nei 300 kilometrų per valandą greitį ir tą 740 kilometrų atstumą įveikia vos per tris valandas. 250 kilometrų kelio ruože į pietus nuo Liono traukinys pravažiuoja daugiau nei 500 tiltų, 17 kilometrų pralekia viadukais, o 8 kilometrus — tuneliu. Prancūzijos dienraštyje Le Monde teigiama, kad prireikus, „visiškai saugiai abiem kryptimis per valandą gali važinėti 20 traukinių“, tai yra vienas traukinys kas tris minutes.

Vaikai patiria įtampą

„Vaikystė — jau nebe kiemo žaidimų, poilsiavimo ir ramybės metas“, — praneša Meksiko laikraštis El Universal. Mokslininkai padarė išvadą, kad šiandien 10-metis vaikas susiduria su įtampa, kokią 1950-aisiais patirdavo 25 metų suaugusieji. Daugiausiai įtampos sukelia pamokos ir kita veikla, kuri, tėvų manymu, padės vaikams užsitikrinti geresnę ateitį. Tačiau laikraštyje pažymima, kad dėl didesnio užimtumo „pablogėja jų sveikata, sumažėja poilsio, netgi sutrinka vystymasis“. Tame pranešime tėvams patariama sumažinti vaikų krūvį, kad jie galėtų daugiau laiko pabūti namuose. Bet „svarbiausia, kad jie žaistų su vaikais lauke, bėgiotų, važinėtų dviračiu, spręstų galvosūkius ar pieštų“, o ne dykinėtų arba visą laiką po pamokų prasėdėtų prie televizoriaus ar kompiuterio.

Šylantis vanduo atsiliepia gamtai

Neseniai apsilankę atokioje Herdo saloje, esančioje 4600 kilometrų į pietvakarius nuo Australijos, mokslininkai pastebėjo ryškų vietinių augalų ir gyvūnų populiacijų pasikeitimą. „Pagausėjo karališkųjų pingvinų, kotikų ir kormoranų, o vietovėse, kurios anksčiau buvo apledėjusios, dabar veša augalai“, — praneša laikraštis The West Australian. Biologo Eriko Vėlerio teigimu, 1957 metais šioje saloje buvo aptiktos vos trys karališkųjų pingvinų poros. „Dabar, — sako jis, — jų yra daugiau nei 25000.“ Ponas Vėleris sakė, kad per pastaruosius 50 metų vandenyno paviršiaus temperatūra pakilo maždaug 0,75 laipsnio Celsijaus. Jis pridūrė: „Nors atrodo, kad toks pasikeitimas visai nežymus, to visiškai pakanka, kad įvyktų štai tokie pokyčiai.“ Erikas Vėleris mano, kad salos klimatas gali tapti per šiltas kai kuriems augalams ir gyvūnams.