Turizmas — pasaulinis verslas

Iš Atsibuskite! bendradarbio Bahamose

KADA paskutinį kartą tarei sau: „Man reikia atostogų“? Tada tikriausiai buvo labai nusibodę visi kasdieniai rūpesčiai. Ar esi atostogavęs kur nors toli toli? Įdomu, kad vos prieš šimtą metų beveik niekas neturėdavo reguliarių atostogų. Be to, dauguma per visą gyvenimą nenukeliaudavo toliau kaip kelis šimtus kilometrų nuo gimtos vietos. Važiuoti kur nors vien iš malonumo ar žinių troškimo galėjo tik mažytė grupelė drąsių, turtingų žmonių. O dabar šimtų tūkstančių niekas nevaržo skersai išilgai apkeliauti savo šalį ar net visą žemės rutulį. Kodėl taip viskas pasikeitė?

Po pramonės perversmo milijonai žmonių ėmė dirbti pramonės ir paslaugų sferose. Jie pradėjo gauti didesnius atlyginimus. Kadangi labai patobulėjo technika, nemažai sunkaus rankų darbo perėmė mašinos. Daug kam atsirado laisvo laiko. XX amžiaus viduryje dar suklestėjo ir masinis transportas. Visa tai atvėrė kelią turizmui. Norą keliauti dar labiau pakurstė žiniasklaida tiesiog žmonių namuose rodydama gražiausius vaizdus iš visų pasaulio kraštų.

Dėl to pasaulinis turizmo verslas iškerojo labai sparčiai. Pasaulinė turizmo organizacija (PTO) prognozuoja, kad keliaujančiųjų į kitas šalis nuo 613 milijonų 1997-aisiais pagausės iki 1,6 milijardo 2020-aisiais, o vėliau tikriausiai ir dar daugiau. Augant paklausai daugėja ir išskėstomis rankomis turistų laukiančių firmų, viešbučių, valstybių.

Turizmo verslo imasi daugelis šalių

Pagal idėją, turizmas abiem pusėms turėtų teikti naudą. Atostogaujantysis pabėga nuo rutinos, pasilepina, pasilinksmina ar įgyja naujų žinių. O kokia nauda paslaugų teikėjams? Dėl tarptautinio turizmo šalyje atsiranda užsienio valiutos. Daugumai šalių jos reikia užsimokėti už įsivežamas prekes ir iš kitur gaunamas paslaugas.

„Tarptautinis turizmas visame pasaulyje atneša daugiausia užsienio valiutos ir vaidina svarbų vaidmenį daugelio valstybių biudžetui. Užsienio valiutos įplaukos iš tarptautinio turizmo 1996-aisiais siekė 423 milijardus JAV dolerių — daugiau nei gautos eksportuojant naftos  produktus, automobilius, telekomunikacijos įrangą, tekstilę ar ką kita“, — sakoma PTO pranešime. Ten pat sakoma, kad „turizmas yra greičiausiai augantis verslas pasaulyje“ ir tais metais sudarė „iki 10 procentų pasaulio bendrojo vidaus produkto“. Taigi nenuostabu, jog dauguma šalių, dabar ir buvusiosios Tarybų Sąjungos sudėtyje, tarptautinį turizmo verslą plėtoja arba bent jau skuba jo imtis.

Iš turizmo gautas lėšas valstybės skiria infrastruktūrai, švietimui gerinti ar dar kokioms kitoms reikmėms. Visos vyriausybės nori, kad jų valstybės piliečiai turėtų darbo. Čia vėl pagelbsti turizmas — jis sukuria nemažai darbo vietų.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip turizmas paveikia šalies ekonomiką, paimkime pavyzdžiu Bahamas — mažą valstybę salose, pabirusiose netoli Meksikos įlankos, tarp Floridos valstijos (JAV) ir Kubos salos. Bahamose žemės ūkis nėra labai išvystytas, jose ir nedaug žaliavos ką nors gaminti. Bet šiose salose vyrauja šiltas atogrąžų klimatas, yra daug švarių paplūdimių, gyvena maždaug ketvirtis milijono draugiškų žmonių, be to, jos — visai šalia Jungtinių Valstijų. Visai aišku, kodėl turizmas ten klesti. Bet ko reikia, kad turistai atostogas praleistų maloniai ir saugiai?

Šių dienų turistų poreikiai

Kai tarptautinis turizmas tik radosi, daugeliui pakakdavo vien iškeliauti į užsienį, ir užmiršę kelionės vargus jie jau būdavo patenkinti. Bet šiandien daug kas tolimiausias šalis pamato per televiziją, net neišėję iš savo patogių namų. Todėl jei viešbučiai ir poilsiavietės atvykėliams nori palikti neišdildomą įspūdį, juose privalo būti patogu kaip namie arba net dar geriau. O kadangi daug turistų keliauja labai dažnai, tenka konkuruoti su visu pasauliu.

Taip atsirado įdomiausių atrakcijų ir ištaigingiausių viešbučių. Vieno labai didelio ir prabangaus Bahamų viešbučio tvarkos vystymui vadovaujanti Beverli Sonders sako: „Viskas čia daroma, kad stulbintų klientus. Bet to nepakanka. Siekiame, kad juos apstulbintų ir bendravimas su vietiniais.“ Kaip tokiems viešbučiams pavyksta įsiteikti svečiams?

Viešbučio užkulisiai

„Kai mūsų 2300 kambarių viešbutis pilnas, tenka rūpintis 7500—8000 svečių, — sako Beverli. — Viską planuoti ir vykdyti — milžiniškas darbas. Rūpintis visų šių svečių reikmėmis yra sudėtingiau negu vadovauti mažam miesteliui. Privalome pasirūpinti tokiu maistu, prie kokio svečiai pripratę. Bet jei norime, kad apsilankymas pas mus jiems įstrigtų ilgam laikui, turime pasiūlyti ir egzotiškų patiekalų bei įvairių pramogų. Daugelyje viešbučių bent 50 procentų patarnaujančiojo personalo rūpinasi maistu ir gėrimais.“

Vis dėlto, kaip rašo I. K. Pradhanas savo esė „Socialinis ir kultūrinis turizmo poveikis Nepale“, „iš visų dalykų, teikiančių keliautojams tikrą malonumą ir džiaugsmą, nėra kitų tokių svarbių kaip geras vietinių žmonių elgesys su svečiais ir saugumo jausmas“.

Kaip viso pasaulio turistų viešbučiai to pasiekia? „Personalą mokome,  skatiname elgtis maloniai, instruktuojame, taisome — taip nuolat stengiamės, kad mūsų paslaugos būtų kuo aukštesnio lygio, — atsakė didžiausio Bahamų viešbučio darbuotojų mokymo prižiūrėtoja. — Dauguma bahamiečių geraširdžiai iš prigimties. Bet labai sunku išlikti draugiškam, maloniam, išlaikyti šypseną visą darbo dieną. Štai kodėl stengiamės visus be išimties darbuotojus išmokyti bendraujant rodyti profesionalumą, kokį rodo gydytojai, advokatai ar draudimo agentai. Taikome griežtus tarptautinius standartus kiekvienam smulkiam darbui, nes tik taip turistas bus visiškai patenkintas. Kuo labiau stengsimės siekti šių standartų, tuo sklandžiau ir kokybiškiau atliksime savo darbą.“

Lazda turi du galus

Jei mėgsti keliauti, ar teko pastebėti, kad nors ir viską kruopščiai suplanuoji, dažnai tavo piniginė nukenčia tiek, kiek nesitikėjai? Teikiantieji turizmo paslaugas irgi nenumatytai nukenčia.

„Turizmas mūsų augančiai visuomenei yra labai naudingas“, — teigia jau cituotasis Pradhanas. Vis dėlto, pasak jo, nesiimant reikiamų veiksmų „gali iškilti nepašalinamų socialinių problemų“. Jis priduria: „[Mums] reikia gerai pasiruošti ir žinoti, kokį šių laikų turizmas gali padaryti poveikį.“ Apie ką jis kalbėjo?

„Beveik visose valstybėse, pritraukiančiose ypač daug turistų, nepastebimai nyksta senosios gyvenimo tradicijos. Kai kur vietinė kultūra jau apskritai išnyko“, — taip aukštas Bahamų Turizmo ministerijos pareigūnas Kordelis Tompsonas pasakoja, kaip turizmas pakenkia ne vienam kraštui. Jis didžiuojasi, kad jo šaliai turizmas duoda labai daug naudos. Vis dėlto Tompsonas pripažįsta, kad ten, kur turistų privažiuoja daugiau negu vietos gyventojų, pastarieji nukenčia ir dar kitaip.

Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms, aptarnaujantiems turistus, ilgainiui susidaro įspūdis, kad kiti nuolat atostogauja. Tada jie irgi mėgina taip gyventi. Kitus paveikia ne tai. Didžiąją dalį savo laisvalaikio būdami apsupti turistų kai kurie užmiršta, prie ko buvo pripratę. Kartais tai, kas pastatyta turistams, taip patinka liaudžiai, kad vietinės kultūros centrai ima nykti, o kai kur ir visai sužlunga.

Todėl daugeliui turistų pamėgtų vietovių iškyla dilema. Visiems patinka gausybės turistų atsivežami pinigai. Bet dėl verslo sričių, sukurtų pataikaujant nuodėmingiems turistų troškimams, užgriūva lavina socialinių problemų.

Subalansuotasis turizmas

Nors turizmas naudingas, jis padaro ir žalos. Visa tai gali pražudyti jį patį. Todėl vis dažniau girdimos kalbos apie „subalansuotąjį turizmą“. Iš to aišku, kad kai kas jau suvokia, jog siekti iš turizmo kuo daugiau trumpalaikės naudos — tolygu pjauti žąsį, dedančią auksinius kiaušinius. Jei šį verslą norima išlaikyti ilgai, teks imtis sudėtingų veiksmų.

Reikės subalansuoti turizmo poveikį aplinkai, vietinėms kultūroms, suderinti pelno siekiančių viešbučių ir valstybių, kuriose jie įsikūrę, interesus. Pastaraisiais mėnesiais žmonės ypač susirūpino saugumu, o tai sudavė smūgį keliones organizuojančioms firmoms. Dėl to irgi reikės kažką daryti. Laikas parodys, kaip tokie sunkumai pakeis turizmo ateitį.

Dabar kai užsimanysite nuo visko pabėgti ir nuspręsite atsipūsti kokiame nors viešbutyje už jūrų marių, tikriausiai prisiminsite, koks painus dalykas yra nacionalinis ir tarptautinis turizmas.

 [Iliustracija per visą 15-ą puslapį]