Vestuvių diena — džiugi, bet įtempta

BIBLIJA atskleidžia, jog pirmąją porą sutuokė Jehova Dievas, kuris žmones pažįsta geriau nei bet kas kitas. Santuoką jis įkūrė kaip visuomenės pagrindą. (Pradžios 2:18-24) Dievo įkvėptame Žodyje, Biblijoje, randame daug principų, kuriais rengiantis vestuvėms naudinga vadovautis.

Pavyzdžiui, Jėzus pasakė, kad krikščionys turi ‘atiduoti, kas ciesoriaus, ciesoriui’. (Mato 22:21) Todėl besituokiantieji privalo tvirtai laikytis savo šalies įstatymų. Santuoka, atitinkanti juridinius reikalavimus, apsaugo sutuoktinių teises daugeliu atžvilgių. Pavyzdžiui, ji įpareigoja laikytis įstatymų dėl paveldėjimo ir atsakomybės už vaikus (įskaitant išlaikymą ir auklėjimą). Taip pat yra įstatymų, skirtų apginti šeimos narius nuo prievartos ir išnaudojimo. *

Pasirengimas vestuvėms

Kokius dalykus reikėtų apsvarstyti, kai pora yra nusprendusi tuoktis prisilaikydama Biblijos principų ir savo šalies įstatymų? Vieni iš jų — kada jungtuvės įvyks ir kokia turėtų būti jų ceremonija.

„Gali pasitaikyti, kad būsimų sutuoktinių norai nevisiškai sutampa su tėvų ir jie neapsisprendžia, ar viską rengti, kaip nori patys, ar laikytis šeimos tradicijų“, — rašoma vienoje knygoje. Ką daryti? „Pasirinkti nelengva; geriausia išklausyti kitus, apsitarti ir surasti aukso vidurį. Tai metas, kai kiekvienas kupinas emocijų, todėl apgalvoti veiksmai ir supratingumas labai palengvintų pasirengimą“ (The Complete Wedding Organiser and Record).

Nors mylintys tėvai prie vestuvių sėkmės gali nemažai prisidėti, jiems derėtų atsispirti pagundai primesti savo norus. Antra vertus, nors galutinį sprendimą priims jaunieji, jiems reikėtų įsiklausyti į geranoriškus tėvų patarimus. Spręsdama, kuriuos pasiūlymus priimti, pora turėtų prisiminti Biblijos žodžius: „‘Viskas valia!’ Bet ne viskas naudinga! ‘Viskas valia!’ Bet ne viskas ugdo! Niekas teneieško, kaip jam geriau, bet kaip kitam.“ (1 Korintiečiams 10:23, 24)

 Pasirengimas — tai daugybė rūpesčių pradedant kvietimų išsiuntinėjimu ir baigiant svečių priėmimo organizavimu. „Kuo nuoseklesnis šis pasirengimas, daugiau numatoma iš anksto ir planuojama, tuo mažiau bus nuovargio ir įtampos, — rašo H. Boumanas savo knygoje Marriage for Moderns. — Net pačiu sklandžiausiu atveju, — perspėja jis, — pajusite šiokį tokį nuovargį, todėl protinga stengtis kiek įmanoma jį sumažinti.“

Reikės vaišinti svečius, bus ir kitų rūpesčių. Galėtų padėti draugai arba šeimos nariai? Gal darbus, kuriuos nebūtinai turi padaryti patys jaunieji, galima pavesti kitiems patikimiems asmenims?

Išlaidos

Svarbu paskaičiuoti, kiek kas atsieis. Būtų nesupratinga ir nemeilinga iš jaunavedžių arba jų tėvų laukti, kad jie lįstų į skolą ir keltų vestuves ne pagal savo išgales. Daug žmonių, kurie ir pajėgia surengti prašmatnesnes vestuves, vis dėlto nusprendžia jas atšvęsti kukliai. Šiaip ar taip, kai kurioms poroms pasirodė naudinga susidaryti planuojamų ir faktinių išlaidų sąrašą. Be to, gali praversti sąrašas, iki kada ką suruošti, nes stengiantis viską prisiminti atsiranda didžiulė įtampa.

Kiek kainuos iškelti vestuves? Kainos skiriasi, nelygu vieta, bet kad ir kur gyventumėte, būtų išmintinga apsvarstyti štai ką: ar įstengsime įsigyti visa, ką esame užplanavę? ar visa tai tikrai būtina? Tina, neseniai ištekėjusi moteris, pasakė: „Kai kurie tuokart, mūsų manymu, būtini dalykai galiausiai pasirodė nereikalingi.“ Apsvarstykite, ką patarė Jėzus: „Kas iš jūsų, norėdamas pastatyti bokštą, pirmiau atsisėdęs neskaičiuoja išlaidų, kad įsitikintų, ar turės iš ko užbaigti?“ (Luko 14:28) Jei nepajėgiate įsigyti visų norimų dalykų, kai ko atsisakykite. Net jei ir įstengiate, vis tiek galite nuspręsti išsiversti su mažiau išlaidų.

Italijoje, vienoje parodoje, kurioje buvo reklamuojamos vestuvinės paslaugos bei prekės, buvo pateikti duomenys, kiek pinigų apytikriai išleidžia italų nuotaka. Makiažui ir šukuosenai — 450 (JAV) dolerių, prabangaus automobilio nuomai — 300, vaizdajuostėms — 600, vestuvių albumui (neįskaitant nuotraukų) — 125—500, gėlėms — nuo 600, kviestiniams pietums — 45—90 kiekvienam asmeniui; vestuvinei suknelei — per 1200. Atsižvelgiant į įvykio svarbą, noras jį surengti ypatingai suprantamas. Bet kad ir kas būtų nuspręsta, visa turėtų būti daroma nuosaikiai.

Kai kurie išleidžia daugybę pinigų, o kiti nori būti taupūs arba taip elgiasi todėl, kad neturi kito pasirinkimo. „Mes abu buvome pionieriai [visalaikiai tarnai] ir neturėjome pinigų, bet tai nebuvo svarbu, — pasakė viena nuotaka. — Anyta nupirko audinį, o viena draugė iš jo pasiuvo suknelę; tai buvo jos vestuvinė dovana. Kvietimus mano vyras parašė ranka, o automobilį paskolino vienas draugas, krikščionis. Nupirkome tik būtiniausių vaišių, kažkas padovanojo vyno. Nebuvo jokios prabangos, bet  visko užteko.“ Anot vieno jaunikio, kai paremia šeima ir draugai, „išlaidų gerokai sumažėja“.

Kad ir kokia būtų krikščionių porų finansinė padėtis, jos turėtų stengtis vengti bet kokio nesaikingumo, materializmo arba puikavimosi. (1 Jono 2:15-17) Kaip būtų liūdna, jei toks džiaugsmingas įvykis kaip vestuvės ką nors pastūmėtų pažeisti Rašto principą dėl susivaldymo; juk perspėjama nepersivalgyti, nepersigerti ar nedaryti to, kas sukliudytų kurį nors asmenį laikyti nepeiktinu! (Patarlių 23:20, 21; 1 Timotiejui 3:2)

Nesistenkite iškelti vestuvių, didesnių ir geresnių nei kiti. Pavyzdžiui, vienos nuotakos nuometas buvo 13 metrų skersmens ir svėrė apie 220 kilogramų, kitos — 300 metrų ilgio, todėl jam nešti prireikė 100 pamergių. Ar pamėgdžiodami tokius spektaklius laikytumės Biblijos patarimo būti nuosaikiems? (Filipiečiams 4:5, NW)

Ar reikėtų laikytis tradicijų?

Vestuvių tradicijos kiekvienoje šalyje labai skiriasi, todėl jų visų aptarti neįmanoma. Prieš nuspręsdama, ar laikytis tam tikro papročio, pora turėtų apsvarstyti: ką jis reiškia? gal tai susiję su prietarais, kad nuo tam tikrų veiksmų priklauso šeimos laimė, vaisingumas (pavyzdžiui, ryžių bėrimas ant jaunavedžių)? ar turi jis ką bendra su klaidinga religija arba kitais Biblijoje smerkiamais dalykais? o gal taip elgtis nenuosaiku ir nemeilinga? gal tai sutrikdys arba paskatins suklupti kitus? o gal kils abejonių dėl poros motyvų? ar toks paprotys padorus? Jei dėl bent vieno iš šių klausimų atsiranda dvejonių, tokio papročio reikėtų vengti ir, jei būtina, apie savo sprendimą svečiams pranešti iš anksto.

Džiaugsmas ir jaudulys

Emocijos tą įspūdingą dieną gali svyruoti nuo euforijos iki ašarų. „Aš taip džiaugiausi — išsipildė mano svajonė“, — sako viena jaunamartė. Tačiau jos vyras prisimena: „Tai buvo geriausia, bet ir blogiausia mano gyvenimo diena. Uošviai raudojo, nes aš atėmiau iš jų pirmagimę dukrą, žmona verkė matydama ašarojančius tėvus, galiausiai nebepajėgdamas susivaldyti apsipyliau ašaromis ir aš.“

Taip reaguoti normalu, juk šitiek įtampos. Neturėtų stebinti, kad kartais net tarp jaunavedžių santykiai būna kiek įtempti. „Juk galbūt jie pirmą kartą planuoja bendrą svarbų renginį ir jaudulys tikriausiai kažkaip juos veikia, — rašoma leidinyje The Complete Wedding Organiser and Record. — Jei sielosimės, kad ne viskas vyksta kaip tikėjomės, nuo to geriau nebus; tokiu atveju naudingiausia ieškoti patarimo ir paramos.“

Vienas jaunikis guodėsi: „Ko man labiausiai trūko ir dėl ko visada apgailestavau, yra tai, kad neturėjau patarėjo, kuriuo būčiau galėjęs pasikliauti ir pasidalinti savo jausmais.“ Kas geriau tiktų tokiam vaidmeniui už subrendusį draugą, giminaitį ar kitą patyrusį asmenį iš krikščionių susirinkimo?

Matydami, kad vaikas palieka šeimos lizdą, tėvai vienu metu gali patirti daugybę jausmų: džiaugsmą, pasididžiavimą, ilgesį ir nerimą. Tačiau jie neturėtų būti egoistai, bet suvokti, kad jų vaikui atėjo metas ‘palikti tėvą ir motiną’, glaustis prie savo sutuoktinio ir ‘tapti vienu kūnu’, kaip yra numatęs Kūrėjas. (Pradžios 2:24) Viena motina apie savo reakciją į pirmagimio sūnaus santuoką pasakoja: „Verkiau, bet ne tik iš liūdesio; tai buvo ir džiaugsmo ašaros, kad turėsiu tikrai mylimą marčią.“

Kad ši proga būtų maloni ir ugdanti, tėvai — kaip ir jaunieji — turi rodyti krikščioniškas savybes: stengtis padėti, būti romūs, nesavanaudiški ir tolerantiški. (1 Korintiečiams 13:4-8; Galatams 5:22-24; Filipiečiams 2:2-4)

Kai kurios nuotakos baiminasi, kad jų vestuvių dieną atsitiks kokia baisi nesėkmė:  nuleis automobilio padangą ir jie pavėluos į ceremoniją, pasitaikys bjaurus oras arba paskutinę akimirką bus nepataisomai sugadinta vestuvių suknelė. Tikriausiai nieko baisaus neįvyks. Tačiau būkite realistai. Juk ne visada viskas vyksta sklandžiai. Taigi su kliūtimis reikia susitaikyti. (Mokytojo 9:11) Iškilus sunkumams stenkitės neprarasti humoro jausmo ir išlaikykite optimistišką požiūrį. Jei kas nors ir ne taip, prisiminkite, kad metams bėgant pasakodami apie tai jūs galėsite skaniai pasijuokti. Neleiskite menkoms nesėkmėms sugadinti jungtuvių džiaugsmo.

[Išnaša]

 [Anotacija 7 puslapyje]

„Kai kurie tuokart, mūsų nuomone, būtini dalykai galiausiai pasirodė nereikalingi.“ TINA, NESENIAI IŠTEKĖJUSI MOTERIS

[Rėmelis/iliustracijos 7 puslapyje]

PASIRENGIMO DARBŲ SĄRAŠO PAVYZDYS *

prieš 6 mėnesius ar daugiau

❑ Aptarkite planus su būsimu sutuoktiniu ir abiejų tėvais

❑ Nuspręskite, kokios bus vestuvės

❑ Paskaičiuokite, kiek kas atsieis

❑ Pasitikslinkite, kokie yra teisiniai reikalavimai

❑ Užsakykite šventei vietą

❑ Susitarkite su fotografu

prieš 4 mėnesius

❑ Išsirinkite iš esamų, nusipirkite arba pasisiūdinkite vestuvių drabužius

❑ Užsisakykite gėlių

❑ Užsisakykite kvietimus

prieš 2 mėnesius

❑ Išsiuntinėkite kvietimus

❑ Nusipirkite žiedus

❑ Gaukite reikalingus dokumentus

prieš mėnesį

❑ Prisimatuokite vestuvių drabužius

❑ Patvirtinkite užsakymus ir susitarimus

❑ Parašykite padėkos laiškus už jau gautas dovanas

prieš 2 savaites

❑ Pradėkite į naują būstą kraustyti daiktus

prieš savaitę

❑ Pasitikslinkite, ar visi pagalbininkai žino savo pareigas

❑ Pasirūpinkite, kad būtų grąžinti išsinuomoti ar pasiskolinti daiktai

❑ Visa, kas įmanoma, paveskite padaryti kitiems

[Išnaša]

[Iliustracija 8 puslapyje]

„Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“