Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

O jeigu sutiksiu ką nors iš mokyklos?

O jeigu sutiksiu ką nors iš mokyklos?

Jaunimas klausia:

O jeigu sutiksiu ką nors iš mokyklos?

„Pirmadienį eiti į mokyklą buvo tikra kančia. Jei kas iš draugų mane matė, būčiau jam ką nors sukūręs, pavyzdžiui, kad rinkau pinigus Darbo partijai“ (Džeimsas, Anglija).

„Tie, kuriuos buvau sutikusi, mokykloje iš manęs juokėsi. Buvo labai sunku“ (Debora, Brazilija).

KODĖL jie taip bijojo susitikti draugus? Gal darė ką nors, kas draudžiama? Priešingai — šie jaunuoliai dirbo patį kilniausią ir svarbiausią darbą žemėje. Jie klausė Jėzaus įsakymo: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, ... mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (Mato 28:19, 20)

Pagal JAV Galupo instituto atliktą apklausą, Dievą tiki per 90 procentų 13—19 metų jaunuolių. Maždaug pusė tokio jaunimo kas savaitę eina į bažnyčią. Be to, daug kas dalyvauja bažnytinėje veikloje, pavyzdžiui, gieda chore. Vis dėlto retas kuris apie Dievą kalbasi su bendramoksliais. Bet Jehovos liudytojai yra kitokie: jie visame pasaulyje garsūs savo tarnyba po namus. Tarp šių skelbėjų yra tūkstančiai jaunuolių.

Jei ir tu esi liudytojas, aišku, taip pat dirbi tokį darbą. Bet tau tikriausiai nėra lengva. Gal kaip ir minėti jaunuoliai nekaip pasijauti, įsivaizduodamas, kaip duris atidaro kas nors iš mokyklos. „Vienas baisiausių dalykų buvo tai, — sako britė Dženi, — kad bendramoksliai pamatė mane pasipuošusią, su sijonu, nešančią portfelį. Mokykloje atrodau visai kitaip.“

Kai kurie jauni krikščionys taip bijo susitikti ką nors iš draugų, kad imasi gudrybių. Leonas sako: „Pažįstu vaikiną, kuris tarnyboje visada nešioja striukę su gobtuvu, kad pamatęs mokyklos draugą galėtų jį užsismaukti ir paslėpti veidą.“ Kiti jaunuoliai tiesiog vengia skelbti tam tikrose vietose. „Atsimenu, kaip meldžiausi, kad neitume į vieną gatvę, — pasakoja Simonas, — nes žinojau, kad joje pilna mano bendramokslių.“

Normalu šiek tiek nerimauti, kad skelbdamas gerąją naujieną susidursi su pažįstamu. Bet jei leisiesi baimės užvaldomas, tik pakenksi sau. „Aš turėjau labai blogą požiūrį į tarnybą, — sutinka jauna vokietė Alisija, — ir jis kenkė mano dvasingumui.“

Bet kodėl apskritai tu privalai liudyti, ypač jei tau tai sunku? Kad atsakytume, pažiūrėkime, kodėl Dievas įpareigoja tave tai daryti. Tada aptarsime, kaip įmanoma sutramdyti baimę.

Liudyti — pareiga

Iš pradžių tau bus naudinga prisiminti, kad pasakoti apie savo tikėjimą kitiems — nieko nauja ar keista. Dievobaimingi žmonės tai daro nuo seniausių laikų. Štai Nojų visi žino kaip didžiulio laivo statytoją. (Pradžios 6:14-16) Bet 2 Petro 2:5 (Vl) rašoma, kad jis dar buvo ir „teisybės skelbėjas“. Nojus jautė pareigą perspėti kitus apie jiems gresiantį sunaikinimą. (Mato 24:37-39)

Vėliau, nors žydams nebuvo liepta skelbti savo tikėjimo nežydams, daug jų tą darė. Būtent taip apie Jehovą sužinojo svetimtautė Rūta. Jausdama dėkingumą savo anytai žydei Noomei ji pasakė: „Tavo tauta bus mano tauta, o tavo Dievas — mano Dievas!“ (Rūtos 1:16) Dar vėliau karalius Saliamonas kalbėjo, kad daug nežydų išgirdę apie didį Jehovos vardą ateis garbinti Dievo į jo šventyklą. (1 Karalių 8:41, 42)

Jeigu kitiems kalbėjo šie senovėje gyvenę Dievo tarnai, kuriems tai nebuvo įsakyta, argi neturėtų tokios pareigos jausti šių dienų krikščionys? Be to, juk mums tiesiai liepta skelbti „šią karalystės Evangeliją“. (Mato 24:14) Kaip ir apaštalui Pauliui, nešti gerąją naujieną — mūsų prievolė. (1 Korintiečiams 9:16) Nuo to priklauso, ar būsime išgelbėti. Romiečiams 10:9, 10 (Jr) sakoma: „Jei išpažinsi savo burna Jėzų esant Viešpatį..., būsi išgelbėtas. Nes širdimi tikima, ir taip įgyjamas teisumas; o burna išpažįstama, ir taip įgyjamas išgelbėjimas.“

Kur galima išpažinti, ką žinai? Nors svarbu ir liudyti neformaliai, vis dėlto vienas svarbiausių būdų sutikti žmones — eiti po namus. (Apaštalų darbų 5:42, Brb; 20:20) O gal tu esi nuo to atleistas, nes esi jaunas? Tikrai ne. Psalmyno 148:12, 13 skelbiamas toks įsakymas: „Vaikinai ir merginos, ir seni žmonės kartu su vaikais! Tešlovina visi Viešpaties vardą.“

Liudyti bendraamžiams nelengva

Žinoma, nelabai smagu tarnyboje susitikti ką nors iš savo mokyklos. Natūralu norėti kitų palankumo. Niekam nepatinka erzinimai, patyčios, užgauliojimai. Jaunuolė Tania sako: „Vaikai mokykloje kartais būna tokie žiaurūs!“ Turbūt svarstai: jei bendramoksliai pamatys mane gražiai apsirengusį, laikantį rankoje Bibliją, kaip jie reaguos? Deja, tikriausiai pasijuoks. „Mano name gyveno vienas bendraklasis, — prisimena brazilas Filipė. — Jis šaipydavosi: ‘A, ir vėl tu su ta Biblija! Na, ir ką gi ten turi portfelyje?’“

Visai nelinksma, kai tave taip erzina. Biblijoje pasakojama, kad iš Abraomo sūnaus Izaoko piktai šaipėsi brolis Izmaelis. (Pradžios 21:9, Brb) Apaštalas Paulius nemanė, kad tai nieko rimta. Galatams 4:29 jis tinkamai pavadino tokį poelgį persekiojimu.

Jėzus savo sekėjus perspėjo, kad kai kurie žmonės bus jiems priešiški. Jis kalbėjo: „Jei pasaulis jūsų nekenčia, tai žinokite — jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų. Jei jūs būtumėte pasaulio, jis mylėtų jus kaip savuosius. Kadangi jūs — ne pasaulio, bet aš jus iš pasaulio išskyriau, todėl jis jūsų nekenčia.“ (Jono 15:18, 19)

Kadangi esi krikščionis, turi tikėtis vienokio ar kitokio persekiojimo. (2 Timotiejui 3:12) Net jeigu bendraamžiams apie Bibliją nesakai nė žodžio, kai kas spaus tave tiesiog dėl to, kad laikaisi aukštų elgesio normų ir neprisidedi prie jų nešvarių darbų. (1 Petro 4:4) Bet štai kaip mus guodžia Jėzus: „Palaiminti [„Laimingi“, NW] jūs, kai dėl manęs esate niekinami ir persekiojami bei meluojant visaip šmeižiami.“ (Mato 5:11) Kodėl erzinami, apjuokiami galime būti laimingi? Nes žinome, kad džiuginame Jehovos širdį. (Patarlių 27:11) O tie, kas Dievui patinka, gaus amžinojo gyvenimo dovaną. (Luko 10:25-28)

Bet nenusimink: nemažai tavo bendramokslių, gal net dauguma, sutikti tarnyboje nebus priešiški. Mergina iš Didžiosios Britanijos, vardu Andžela, primena: „Kai duris atidaro mokyklos draugas, jis tikriausiai nusigąsta labiau nei tu.“ Be to, kai kuriems turbūt bus smalsu, ką tu nori pasakyti. Kad ir kas atsitiktų, daug jaunų krikščionių liudydami savo bendramoksliams pasiekia gerų rezultatų. O kaip tai daryti? Į šį klausimą atsakysime vėliau.

[Iliustracija 21 puslapyje]

Daug jaunuolių bijo tarnyboje susitikti bendramokslį

[Iliustracija 23 puslapyje]

Erzinamas niekada nesigėdyk savo tikėjimo