Kodėl jie tapo mokytojais?

„Dauguma mokytojų pasirinko šią profesiją dėl to, kad taip gali padėti žmonėms. [Mokymas — tai] pasiaukojimas kreipti vaikus teisinga linkme.“ (Teachers, Schools, and Society)

NORS kai kuriems mokytojams tai daryti, atrodo, sekasi lengvai, mokymas gali tapti maratonu su kliūtimis: perpildytomis klasėmis, nepabaigiamu rašomųjų darbų tikrinimu, biurokratizmu, moksleivių abejingumu ir to triūso neatitinkančia alga. Pedras, mokytojas iš Madrido (Ispanija), savo darbą apibūdina taip: „Būti mokytoju tikrai nelengva. Šis darbas reikalauja didelio pasiaukojimo. Vis dėlto, manau, jog tai teikia didesnį pasitenkinimą nei darbas verslo pasaulyje.“

Daugelio šalių didmiesčių mokyklose dirbti yra nepaprastai sunku. Mokyklos atmosferai ir drausmei labai didelę įtaką daro narkotikai, nusikalstamumas, amoralus elgesys, o kartais ir tėvų abejingumas. Su maištautojais čia susiduriama kasdien. Tad kodėl tiek daug išsilavinusių žmonių dirba mokytojais?

Limeriz ir Diana mokytojauja Niujorke. Abi moka tiek anglų, tiek ispanų kalbą ir daugiausiai dirba su penkerių—dešimties metų ispaniškai kalbančiais vaikais. Mūsų klausimas buvo...

Kas paskatino tapti mokytoju?

Limeriz sakė: „Kas mane paskatino? Meilė vaikams. Žinau, jog kai kuriems iš jų esu vienintelė pagalbininkė.“

Diana pasakojo: „Ėmiausi mokyti savo aštuonerių metų sūnėną, kuriam mokykloje sunkiai sekėsi, ypač skaityti. Matydama, kaip jis ir kiti šio to išmoksta, jaučiau labai didelį pasitenkinimą. Todėl nusprendžiau, jog noriu mokytojauti ir atsisakiau darbo banke.“

Atsibuskite! tą patį klausimą uždavė mokytojams keliose kitose šalyse. Toliau pateikiame kai kurių atsakymus.

Džulianas, italas, kuriam per 40, paaiškino: „Šią profesiją pasirinkau todėl, kad ja žavėjausi dar pats būdamas mokinys (dešinėje). Laikiau ją kūrybinga ir turinčia daug galimybių įkvėpti kitus. Mano turėtas entuziazmas padėjo įveikti sunkumus, kuriuos patyriau tik pradėjęs dirbti.“

 Nikas iš Naujojo Pietų Velso valstijos (Australija) sakė: „Perspektyvų dirbti manojoje chemijos mokslinių tyrimų srityje buvo nedaug, o galimybių mokytojauti kiek nori. Nuo tada supratau, jog man tai patinka, o ir moksleiviai mano mokymu, atrodo, patenkinti.“

Dažnai pasirinkti mokytojo profesiją paskatina tėvų pavyzdys. Viljamas iš Kenijos į mūsų klausimą atsakė taip: „Mano troškimui mokytojauti didžiausios įtakos turėjo tėtis, kuris 1952-aisiais dirbo mokytoju. Suvokimas, kad formuoju jaunų žmonių mąstyseną, yra paskata toliau dirbti šį darbą.“

Rozmeri, taip pat iš Kenijos, mums papasakojo: „Visada troškau padėti kitiems. Svarsčiau, kuo būti: slaugytoja ar mokytoja. Pirmiau pasitaikė proga mokytojauti. Meilę šiai profesijai dar labiau sustiprino tai, kad pati esu mama.“

Bertoldas iš Diūreno (Vokietija) tapo mokytoju dėl kitokių paskatų: „Žmona mane įtikino, jog būčiau geras mokytojas.“ Pasirodo, ji buvo teisi. Bertoldas pridūrė: „Dabar mano profesija man teikia daug džiaugsmo. Jei nesi įsitikinęs mokymo vertingumu ir nesidomi jaunimu, tapti geru, veiksmingu ir patenkintu mokytoju neįmanoma.“

Japonas Masahiras iš Nakacu miesto sakė: „Mane tapti mokytoju paskatino tai, kad pagrindinėje mokykloje pirmais metais turėjau vieną puikų mokytoją. Jis mokė mus su tikru atsidavimu. Svarbiausia priežastis, dėl kurios tebedirbu šį darbą, ir man yra meilė vaikams.“

Jošija, kuriam dabar 54, taip pat iš Japonijos, turėjo gerai apmokamą darbą fabrike, bet tiek pats darbas, tiek nuolatinis važinėjimas į jį Jošijai buvo tikra kančia. „Kartą pamąsčiau: ‘Kiek aš dar taip gyvensiu?’ Nusprendžiau ieškotis darbo, kur galėčiau daugiau laiko skirti žmonėms. Mokymui neprilygsta niekas kitas. Padedi jaunimui. Dirbi su žmonėmis.“

Valentina iš Rusijos, Sankt Peterburgo, irgi vertina tą mokytojo darbo aspektą. Ji sakė: „Mokytojo profesiją pasirinkau pati. Pradinėje mokykloje dirbu jau 37 metus. Man patinka dirbti su vaikais, ypač mažesniais. Aš mėgstu savo darbą, todėl vis dar neinu į pensiją.“

Viljamas Ejersas, pats irgi mokytojas, rašė: „Žmonės turi pašaukimą mokytojauti todėl, kad myli vaikus ir jaunimą arba mėgsta su jais būti, stebėti, kaip jaunuoliai atsiskleidžia,  auga, ugdosi gabumus, įgyja pasaulyje daugiau galios ir kitų pasitikėjimo... Mokyti žmones... tai tarsi dovanoti save kitiems. Aš mokau vildamasis pasaulį padaryti geresnį.“

Taip, nepaisant sunkumų ir minusų, mokytojo profesija traukia tūkstančius pasiaukojusių moterų bei vyrų. O kokių kai kurių didesnių išbandymų jiems tenka patirti? Kitas straipsnis kaip tik apie tai.

[Rėmelis 6 puslapyje]

Patarimai mokytojams, kaip bendrauti su moksleivių tėvais

✔ Susipažinkite su tėvais. Tai ne bereikalingas laiko eikvojimas, o abipusė nauda, palanki proga užmegzti ryšius su tais, kurie gali būti geriausi jūsų pagalbininkai.

✔ Kalbėkite su tėvais kaip su sau lygiais — nesielkite globėjiškai. Venkite mokytojų žargono.

✔ Kalbėdami apie vaiką, pabrėžkite jo teigiamas savybes. Girti veiksmingiau nei peikti. Paaiškinkite, kaip tėvai galėtų prisidėti prie vaiko gerovės.

✔ Leiskite tėvams išsikalbėti ir atidžiai juos išklausykite.

✔ Pasistenkite suprasti, kokiomis sąlygomis vaikas auga. Jei įmanoma, apsilankykite jų namuose.

✔ Susitarkite dėl kito susitikimo. Svarbu palaikyti ryšius. Tai rodo, kad jūsų domėjimasis nuoširdus. (Parengta pagal leidinį Teaching in America)

[Iliustracija 6 puslapyje]

‘Mano tėvas irgi buvo mokytojas.’ (VILJAMAS, KENIJA)

[Iliustracija 7 puslapyje]

„Man patinka dirbti su vaikais.“ (VALENTINA, RUSIJA)

[Iliustracijos 7 puslapyje]

„Mokymui neprilygsta niekas kitas. Padedi jaunimui.“ (JOŠIJA, JAPONIJA)