Mokymas: pasitenkinimas ir džiaugsmas

„Kas mane skatina tęsti mokytojos darbą? Nors mokyti vaikus galbūt nelengva ir tai sekina, kai matau juos pasinėrusius į mokslą ir jų daromą pažangą, man norisi darbuotis ir toliau.“ (Limeriz, mokytoja iš Niujorko)

NEPAISYDAMI visų sunkumų, nesėkmių ir nusivylimų, milijonai mokytojų pasaulyje ištvermingai dirba pagal pasirinktą profesiją. O kas skatina siekti mokytojo kvalifikacijos tūkstančius studentų, žinančių, jog galbūt nebus tinkamai įvertinti? Kas jiems padeda nenuleisti rankų?

Ina, mokytoja iš Rusijos, paaiškino: „Nuostabu matyti savo buvusius mokinius suaugusius, išgirsti iš jų, jog tai, ką iš tavęs išmoko, pasirodė esą vertinga. Labai padrąsina, kai sužinai, kad jiems malonu prisiminti su tavimi praleistus metus.“

Ankstesniuose straipsniuose cituotas Džulianas sakė: „Bene didžiausias pasitenkinimas — suvokti, kad tau pavyko vaikus sudominti kokiu nors dalyku. Pavyzdžiui, kartą, kai baigiau aiškinti vieną istorijos klausimą, keletas moksleivių paprašė: ‘Papasakokite daugiau!’ Tokie spontaniški pasisakymai praskaidrina niūrų rytą mokykloje, nes supranti sužadinęs jaunuoliams naujas emocijas. Džiugu matyti, kaip sužiba moksleivių akys, kai jie perpranta kokį nors dalyką.“

Elena, dirbanti mokytoja Italijoje, teigė: „Manau, jog pasitenkinimą dažniausiai teikia maži kasdieniai dalykai, nedideli moksleivių pasiekimai, o ne reikšmingi rezultatai, kurių pasitaiko retai.“

Koni, australė, kuriai per 30, pasakė: „Didžiausias atpildas yra, kai mokinys, su kuriuo gerai sutarei, randa laiko parašyti laišką ir padėkoti už tavo pastangas.“

Oskaras iš Mendosos (Argentina) tam pritarė: „Pajuntu, jog mano triūsas nenuėjo veltui, kai sutikti gatvėje ar kur kitur mano moksleiviai padėkoja už tai, ko juos mokiau.“ Anchalas iš Madrido (Ispanija) sakė: „Man, dalį gyvenimo paaukojusiam šiai nuostabiai, bet nelengvai profesijai, be abejo, didžiausias džiaugsmas matyti, kad jaunuoliai, kuriuos mokiau, tampa dorais vyrais ir moterimis, ir tai iš dalies yra mano pastangų rezultatas.“

Jau minėta Limeriz tvirtino: „Tikrai manau, kad mokytojai yra ypatingi žmonės. Esame ir kiek keistoki, nes imamės nepaprastai  didelės atsakomybės. Bet jei padarei matomą poveikį dešimčiai arba bent vienam vaikui, atlikai savo darbą, ir tai yra puikiausias jausmas. Tuomet dirbi su džiaugsmu.“

Ar padėkojote savo mokytojui?

Ar jūs, moksleiviai arba tėvai, kada nors padėkojote kuriam nors mokytojui už laiką, pastangas ir parodytą dėmesį? O gal net nusiuntėte padėkos laišką? Arturas iš Nairobio (Kenija) paminėjo vieną aktualų dalyką: „Mokytojams irgi malonu, kai juos giria. Vyriausybė, tėvai ir moksleiviai turėtų didžiai gerbti juos ir jų darbą.“

Rašytoja ir mokytoja Luan Džonson rašė: „Kiekvienam mano gautam laiškui, kuriame mokytojai kritikuojami, tenka šimtas jiems skirtų padėkos laiškų; tai tik dar tvirčiau mane įtikina, kad gerų mokytojų yra daugiau negu blogų.“ Įdomu, kad nemažai žmonių net pasamdo seklį, kad „išsiaiškintų, kur gyvena kuris nors jų buvęs mokytojas. Jie nori susirasti savo mokytojus ir jiems padėkoti“.

Mokytojai deda svarbiausią pagrindą asmens išsimokslinimui. Net geriausi prestižinių universitetų profesoriai yra dėkingi mokytojams, kurie skyrė laiko ir stengėsi sužadinti bei ugdyti jų troškimą mokytis, pažinti ir suprasti. Arturas iš Nairobio sako: „Kiekvieną aukštą valstybės ar privataus sektoriaus pareigūną kažkuriuo jo gyvenimo momentu mokė koks nors mokytojas.“

Kokie dėkingi turime būti tiems vyrams ir moterims, kurie sužadino mūsų smalsumą, pabudino protą ir širdį, parodė mums, kaip patenkinti savo žinių ir supratimo troškimą!

Kaip dar dėkingesni turime būti Didžiausiajam Ugdytojui, Jehovai Dievui, įkvėpusiam žodžius, užrašytus Patarlių 2:1-6 (Brb): „Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą. Nes Viešpats teikia išmintį, iš Jo burnos ateina pažinimas ir supratimas.“

Atkreipkite dėmesį į sąlygą žymintį jungtuką „jei“, kuris šiame skatinančiame susimąstyti tekste paminėtas keturis kartus. Tik pagalvokite, jei noriai priimame šį raginimą, galime ‘rasti Dievo pažinimą’. O tai, be abejo, yra pats aukščiausias išsimokslinimas.

[Rėmelis 13 puslapyje]

Laiminga motina

Šį laišką gavo vienas Niujorko mokytojas:

„Norėčiau kuo nuoširdžiausiai padėkoti jums už tai, ką esate padaręs dėl mano vaikų. Jūsų rūpestingumas, gerumas ir įgūdžiai padėjo jiems pasiekti puikių laimėjimų, kurių, mano įsitikinimu, be jūsų jie niekada nebūtų pasiekę. Jūsų dėka aš labai didžiuojuosi savo vaikais ir patiriu tai, ko niekada nepamiršiu. Nuoširdžiai dėkinga S. B.“

Ar pažįstate kokį nors mokytoją, kurį galėtumėte padrąsinti?

[Iliustracija 12 puslapyje]

„Džiugu matyti, kaip sužiba moksleivių akys, kai jie perpranta kokį nors dalyką.“ (DŽULIANAS, ITALIJA)

[Iliustracijos 13 puslapyje]

‘Didžiausias atpildas yra, kai koks nors mokinys randa laiko parašyti padėkos laišką.’ (KONI, AUSTRALIJA)