Rašo mūsų skaitytojai

Vanduo. Straipsnių serija „Ar kada nors bus pakankamai vandens?“ (2001 m. birželio 22 d.) buvo labai informatyvi. Tačiau atkreipiau dėmesį į vieną jūsų teiginį, kad „tonai plieno išlydyti gali prireikti 280000 litrų vandens“. Gal čia įsivėlė kokia klaida. Būdamas konsultantas vandens klausimais žinau, kad kai kuriose Indijos plieno liejyklose tam mes jo suvartojame tik 20000—23000 litrų.

N. K. K., Indija

„Atsibuskite!“ atsakymas. Iš tikrųjų paminėti skaičiai nurodo, kiek vandens reikia plieno gamybai apskritai — ne kiek jo „suvartojama“. Tai reiškia, jog didžioji dalis vandens ne suvartojama, bet naudojama pakartotinai. Apgailestaujame dėl įvykusio nesusipratimo.

Dalmatino Biblija. Skaitydamas straipsnį „Reta, bet neužmiršta Dalmatino Biblija“ (2001 m. birželio 22 d.) buvau nustebintas vienos 15 puslapyje išsakytos minties: „Tikriausiai jis [Dalmatinas] vertė iš originalo kalbų, bet daug naudojosi ir Martyno Liuterio vokišku lotyniškosios Vulgatos vertimu.“ Maniau, kad Liuteris Bibliją vertė iš originalo kalbų.

R. S., Vokietija

„Atsibuskite!“ atsakymas. Mes nenorėjome pasakyti, kad versdamas Hebrajiškuosius raštus Liuteris naudojosi tik Vulgata. Nors visų detalių apie Liuterio vokišką vertimą nežino niekas, apskritai yra pripažįstama, jog Vulgata buvo vienas iš šaltinių, Liuteriui padėjusių suprasti tekstus originalo kalbomis. Be abejo, jis naudojosi ir kitais tais laikais prieinamais šaltiniais, pavyzdžiui, graikiškuoju vertimu, vadinamu Septuaginta.

Navahai. Noriu padėkoti už puikų, pastiprinantį straipsnį „Dievo vardas pakeitė mano gyvenimą!“ (2001 m. liepos 8 d.), parengtą pagal navahės Sandi Jasi Dzosi pasakojimą. Jos žodžiai sujaudino mane iki ašarų. Tai, kaip ji ieškojo meilės bei laimės ir įveikė depresiją, suteikė man vilties. Tikrai suprantu, kaip Jehova myli mus visus!

A. S., Jungtinės Valstijos

Neapsakomai skaudi tragedija. Maniau, kad tokie dalykai atsitinka tik filmuose. Todėl skaitydama apie įvykį, aprašytą straipsnyje „Mes išgyvenome neapsakomai skaudžią tragediją“ (2001 m. liepos 22 d.), buvau baisiai sukrėsta. Vos baigusi skaityti pasimeldžiau ir paprašiau Jehovos sustiprinti Džonataną, Oskarą ir Oskaro senelius. Tokie įvykiai skatina, kol nepatyrėme dėl „laiko ir atsitiktinumo“ pasitaikančių negandų, duoti Jehovai, ką turime geriausia. (Mokytojo 9:11, Brb)

E. P., Italija

Šiurpus pasakojimas apie Teresą ir jos šeimą ištikusią tragediją sukrėtė mane iki širdies gelmių. Noriu pasakyti Teresos šeimai, kad aš irgi trokštu ją apkabinti naujajame Jehovos pažadėtame pasaulyje.

L. T., Italija

Krikštą atidėliojau šešerius metus. Man vis neužteko ryžto kai ką pakeisti. Bet tai, kas atsitiko Teresai, privertė susimąstyti. Padariau išvadą, kad negaliu gyventi be Jehovos, ir išliejau jam savo širdį. Nors Teresos šeima iškentė tragediją, man šis straipsnis padėjo.

M. L. Čekija

Buvau nustebinta, kad tokio nusikaltimo auka — Jehovos liudytoja, bet straipsnis padėjo suprasti, kad Jehova nesaugo mūsų kaip nors stebuklingai. Nežinau, galbūt kada teks patirti tragediją man pačiai, bet stiprus Teresos šeimos tikėjimas esant tokioms aplinkybėms suteikė ryžto per bet kokį išbandymą likti tvirtai.

S. O., Japonija