Stebime pasaulį

Avalynė iš žuvies odos

Kaip praneša Limos laikraštis El Comercio, Peru, Andų kalnuose, atsirado nauja pramonės šaka — apavo gamyba iš upėtakio odos. Iš žuvininkystės ūkių gautos žuvų odos nuvalomos ir natūraliai išrauginamos. Paskui ištepamos aliejumi ir dažomos natūraliais dažais, pavyzdžiui, ciberžole, košeniliu arba ačiote. Taip apdirbant nepažeidžiamas nuostabus odos rombų raštas; iš jos taip pat gaminamos „piniginės, laikrodžių apyrankės, įmautės mobiliesiems telefonams“. Gamybos inžinierė, projekto vadovė Barbara Leon, sako: „Svarbiausia, rauginimui nenaudojama dirbtinių medžiagų, pavyzdžiui, chromo. Todėl neteršiama aplinka ir upėtakio odos gaminiai yra visiškai ekologiški.“

 Juokas tebėra geriausias vaistas

„Nustatyta, jog keturias savaites kasdien gaunant humoro dozę depresijos simptomų pastebimai sumažėja, — praneša Londono laikraštis The Independent. — Dalis pacientų, kuriems buvo patarta kasdien po 30 minučių klausytis komiškų gydomųjų įrašų, išgijo, kiti pastebėjo, kad jų simptomai susilpnėjo perpus.“ Daugiau kaip šimtas Jungtinėse Valstijose atliktų tyrimų parodė, jog humoro sukeltas juokas gali būti naudingas. Tai pasitvirtino ne tik depresija sergantiems žmonėms, bet ir tiems, kuriuos kamuoja alergija, aukštas kraujospūdis, kuriems nusilpusi imuninė sistema, ir net sergantiesiems vėžiu bei reumatoidiniu artritu. Kad juokas pagerina savijautą, žinoma seniai, bet neaišku, kodėl jis turi tokį poveikį. Tačiau psichoterapeutas dr. Edas Danklblau perspėja, kad reikėtų vengti užgaulaus ir kandaus humoro ir nebūti per daug pakilios nuotaikos, mat pacientas gali pagalvoti, kad į jo problemą žiūrima nerimtai.

‘Religija — antraeilis dalykas’

Iš neseniai Brazilijoje atliktos suaugusių neturtingų miestiečių apklausos paaiškėjo, jog nors 67 procentai jų laiko save katalikais, tik 35 procentai iš tikrųjų tiki Jėzų, Mariją ir pripažįsta bažnyčios dogmas. Kas savaitę bažnyčioje lankosi dar mažiau — tik 30 procentų tikinčiųjų. Brazilijos vyskupų konferencijos užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kad daugelis nesutinka su oficialiomis pažiūromis į ikisantuokinius lytinius santykius (44 procentai), skyrybas (59 procentai), antrąją santuoką (63 procentai) ir kontraceptinių priemonių vartojimą (73 procentai). Pasak teologo Severino Visento, bažnyčia netenka atramos dėl kunigų stygiaus, mažėjančios įtakos Brazilijos švietimo sistemai ir paviršutiniško doktrinų mokymo. Jis teigia: „Nauja katalikų karta auklėjama reliatyvizmo dvasia, todėl religiją laiko antraeiliu dalyku.“

Pavojai — namuose!

Kaip praneša Londono laikraštis The Guardian, Didžiosios Britanijos prekybos ir pramonės departamento paskelbti 1999 metų ligoninių statistikos duomenys rodo, jog „kas savaitę dėl nelaimingų atsitikimų namuose žūna 76 žmonės, tai yra daugiau negu kelių avarijose“. Tarp dažniausių mirties priežasčių yra „darbo įrankiai, laiptai, kilimai ir virduliai su verdančiu vandeniu“. Į greitosios pagalbos skyrių kasmet kreipiasi per 3000 žmonių, pargriuvusių užkliuvus už skalbinių krepšio; per 10000 paguldomi į ligoninę dėl nelaimingų atsitikimų, įvykusių tempiantis puskojines arba pėdkelnes; daugiau kaip 13000 susižaloja ruošdami daržoves. Apie 100000 susižalojimų susiję su svaigalų vartojimu. Karališkosios nelaimingų atsitikimų prevencijos draugijos atstovė pareiškė: „Darbe ir kelyje laikomės taisyklių, bet namuose jų nepaisome. Stipriai susižaloti galite net užsivertę ant kojų arbatinuką, pilną karšto vandens.“

Kokius maisto konservantus naudodavo vikingai

Prieš tūkstančius metų vikingai kelionėms vandens prisipildavo iš durpingos pelkės, nes jis ilgai išlikdavo tinkamas gerti. Pagal tradiciją, skandinavų šalių gyventojai žuvį ir augalinį maistą, pavyzdžiui, morkas ir ropes, laikydavo tarp durpių. Tyrinėtojai ilgą laiką manė, jog organinės medžiagos pelkėse genda lėtai dėl ten esančių taninų arba deguonies stygiaus. Dabar, kaip praneša CNN, dr. Terensas Peinteris iš Norvegijos mokslo ir technologijos universiteto su bendradarbiais iš samanų išskyrė kompleksinį cukrų, kurį manė esant tikru konservantu. Kad parodytų jo veiksmingumą, jie kelias lašišų odeles panardino į medienos celiuliozę, o kitas apklojo durpėmis arba apšlakstė samanų ekstraktu. „Apklota durpėmis arba apšlakstyta ekstraktu žuvis po mėnesio tebebuvo šviežia, o panardinta į celiuliozę dvokė jau po dviejų dienų“, — sakoma pranešime.

Smogas padidina širdies priepuolio riziką

„Tirštas smogas, vasarą gaubiantis daug Kanados miestų, per dvi valandas gali sukelti širdies priepuolį“, — pranešama Kanados laikraštyje National Post. Smogas susidaro iš sveikatai žalingų dalelių — smulkučių, nematomų teršalų, kuriuos pirmiausiai išskiria automobiliai, elektros jėgainės ir ugniavietės. „Ligoniams, linkusiems į širdies priepuolius, pavyzdžiui, sergantiems diabetu, širdies ligomis arba pagyvenusiesiems, dvi valandas praleidus tokiame sveikatai žalingomis dalelėmis užterštame ore, širdies priepuolio tikimybė padidėja 48%, — rašoma laikraštyje, — o per 24 valandas — 62%.“ Dr. Murėjus Mitlmanas iš Harvardo universiteto medicinos fakulteto pataria išgirdus perspėjimą apie smogą „stengtis daugiau būti patalpose, ypač kondicionuojamose. Nors tos dalelytės tokios mažos, kad prasiskverbia į vidų, kondicionuojant orą jos pašalinamos“.

Pogulio galia

Kaip praneša Londono laikraštis The Times, anot miego specialisto brito Džimo Horno iš Lafboro universiteto, geriausias vaistas nuo popietės mieguistumo — „tiesiog dešimt minučių nusnūsti“. Hornas tvirtina: „Tai veikia kaip ir bet koks kitas gydymas: kuo trumpiau kenčiate, kol jums paskiriami vaistai, tuo jie veiksmingesni.“ Jungtinėse Valstijose kai kurios bendrovės savo darbuotojams yra įrengusios pogulio kambarius su lovomis, antklodėmis, pagalvėmis ir raminamais garsais bei žadintuvais; jie suskamba kas 20 minučių. Bet profesorius Hornas perspėja: snustelėję per ilgai — tarkim, 25 minutes, — atsikėlę galite jaustis blogai. „Užmigus po dešimties minučių kūnas pradeda reaguoti taip lyg jau būtų naktis ir pasineria į gilų miegą.“

Nutukimas ir vėžys

„Vakarų pasaulyje tarp nerūkančiųjų svarbiausia vėžio priežastis, kurios galima išvengti, yra nutukimas“, — praneša Londono laikraštis The Times. Penkiasdešimties metų tyrimai rodo, jog nerūkantiems žmonėms gyvensenos pakeitimai — pavyzdžiui, atsikratymas per didelio svorio, — galimybę susirgti vėžiu sumažina perpus. „Jei nerūkote, svarbiausia atkreipti dėmesį į du dalykus: per didelį svorį ir skrandžio bei gimdos kaklelio vėžį sukeliančius virusus, — sako profesorius Džulianas Pitas iš Didžiosios Britanijos vėžio tyrimo instituto. — Eksperimentai su gyvūnais, kuriems būdavo apribojamas maistas, rodo, jog taip rizika susirgti vėžiu labai sumažėja.“ Remiantis sveikatos standartais, žmogus laikomas nutukusiu, jei kūno svoris, atsižvelgiant į normą pagal amžių, lytį, ūgį bei kūno sudėjimą, didesnis daugiau nei 20 procentų.

Gyvenimas kartu prieš santuoką

„Tėvams, kurie gyveno kartu dar nesusituokę, tikimybė išsiskirti beveik padvigubėja“, — tvirtinama Kanados laikraštyje National Post. Heter Džūbi, Kanados statistikų atlikto tyrimo bendraautorė, sakė, jog tyrinėtojai tikėjosi nustatysią, kad vaikas — tai tėvų įsipareigojimo vienas kitam ženklas. „Bet, — pažymėjo ji, — poros, kurios noriau gyvena nesusituokusios, taip pat labiau linkusios į skyrybas.“ Tyrinėtojai apskaičiavo, jog iš tų tėvų, kurie gyveno kartu prieš santuoką, išsiskyrė 25,4 procento, o iš tų, kurie prieš santuoką kartu negyveno — 13,6 procento. „Žmonių, kurie prieš santuoką yra gyvenę bendrai, tarpusavio ryšiai ne tokie stiprūs, — sako Džūbi, — nes tie, kurie buvo linkę gyventi nesusituokę, matyt, mažiau vertina santuokinius įsipareigojimus.“