Daržininkavimas be chemikalų

PASEMKITE savo darže saują žemių. Ar ji taip prisotinta herbicidais, insekticidais, rodenticidais ir fungicidais, kad ten neliko jokio gyvio? O gal jūsų žemėje knibždėte knibžda sliekų, vabzdžių ir visokiausių mikroorganizmų? Jei taip, tai tikriausiai jūs auginate daržoves natūraliai, nors apie tai gal niekada ir nesusimąstėte.

Ūkininkaujant be chemikalų dirvožemį dažniausiai reikia pagerinti organinėmis trąšomis. Vienas tokio žemdirbystės būdo taikymo tikslų — sukurti ekosistemą, kurioje augalai būtų pajėgūs atsispirti kenkėjams ir ligoms. Šalyse, kuriose beveik visi žemdirbiai naudoja chemikalus, susidomėjimas natūraliu ūkininkavimu auga. Kodėl? Taip yra dėl kelių priežasčių.

 Visų pirma pesticidų likučiai ant vaisių ir daržovių kartais sukelia rimtų sveikatos sutrikimų. Knygoje Pesticide Alert pateiktas to pavyzdys: „1985 metų vasarą keliose vakarinėse [JAV] valstijose ir Kanadoje arbūzuose likusiu pesticidu ‘Temik’ apsinuodijo netoli 1000 žmonių.“

Be to, daugybė žmonių atsisako chemikalų norėdami apsaugoti aplinką. Naudojant tuos pačius pesticidus kai kurie kenkėjai pasidaro atsparūs jiems, tad mokslininkams tenka kurti dar pavojingesnius nuodus. Šie nuodai patenka į gruntinius vandenis ir taip užteršia vertingas vandens atsargas.

Natūralus ūkininkavimas pranašesnis dar ir tuo, kad taip į sąvartynus patenka mažiau šiukšlių. Kaip tai įmanoma? Nemažą dalį šiukšlių sudaro maisto likučiai ir daržo atliekos. Tokias atliekas galima sukrauti į vieną vietą ir leisti, kad susidarytų trąšus pūdinys, vadinamas kompostu. Gal jums nemalonu nė pagalvoti apie tokias puvenas, tačiau augalams tai tikras gardumėlis!

Ir galiausiai kai kurie natūralų ūkininkavimą laiko geru būdu pasimankštinti, pasimėgauti saule, padirbėti su žeme ir stebėti, kaip iš mažyčių sėklų išauga gražūs augalai. Ar toks ūkininkavimas jus traukia? Jei taip, nieko nelaukdami imkitės darbo! Bet pirmiausia pažvelkime į jūsų dirvą.

Kaip augalai auga?

Dirva dažnai būna molinga arba smėlinga. Smėlingoje dirvoje yra stambių dalelių, todėl vanduo ir maisto medžiagos nuteka greičiau nei jas spėja pasisavinti augalai. Molinga dirva susideda iš plonyčių sluoksnelių, kurie taip glaudžiai susiję, kad vanduo negali prasiskverbti gilyn ir nuteka į šalį, arba įsiskverbęs į dirvą vanduo ima kauptis ir neleidžia šaknims kvėpuoti.

Augalai puikiai auga dirvoje, kuri sulaiko pakankamai drėgmės, kad šaknys neišdžiūtų, o perteklių sugeria. Žemdirbiai tokią žemę vadina juodžemiu. Joje netrūksta oro, todėl mikroorganizmai gali atlikti savo darbą — praturtinti žemę maisto medžiagomis.

Norint palaikyti dirvos struktūros pusiausvyrą, tiek į smėlingą, tiek į molingą žemę reikia įmaišyti nemažai organinių trąšų — pūdinio. Įkastas į žemę pūdinys dirvą pagerina. Jis gerai sulaiko drėgmę,  todėl nebereikia tiek daug laistyti. Pūdinyje yra milijonai naudingų bakterijų, skaidančių puvenas į maisto medžiagas, kurių reikia vešliam augimui. Pūdinys taip pat padeda palaikyti dirvoje ne per daug rūgščią ir ne per daug šarminę terpę.

Apželdinus dirvą ilgašakne žole, tokia kaip dobilai ar liucernos, ir paskui ją sukasus, žemė pasidaro puresnė bei trąšesnė. Pavyzdžiui, mulčias — ant dirvos paberta  susmulkinta žolė ar pjuvenos — taip pat pagerina dirvos struktūrą.

Jūsų dirvai nepaprastai naudingi sliekai. Jie įsirausia giliai į žemę — net į 4 metrų gylį — ir taip ją vėdina, išneša į paviršių įvairių mineralų bei pagerina vandens įsigėrimą. Besirausiančių sliekų išmatose, kaip teigiama knygoje Step by Step Organic Vegetable Gardening, yra „penkiskart daugiau azoto, fosforo ir kalio negu pačioje dirvoje“.

Rupūžės, paukščiai ir vabzdžiai — jūsų padėjėjai

„O kaip dėl kenkėjų? — paklausite. — Kaip juos sunaikinti be pesticidų?“ Nepamirškite, kad pesticidai sunaikina ir naudingus vabzdžius. Jie taip pat pražūtingi tokiems naudingiems organizmams kaip sliekai ir grybeliai. Be to, atminkite, kad rupūžės irgi geri padėjėjai. Rupūžė per tris mėnesius gali praryti daugiau nei 10000 kenksmingų vabzdžių. Rupūžės neišrankios. Jos maitinasi tokiais augalų kenkėjais kaip svirpliai, moliūginės blakės, verpikų vikšrai, vienataškiai pievinukai, neporiniai verpikai, pjūklelio lervos, šliužai.

Kenkėjus taip pat sėkmingai naikina paukščiai. Kaip teigiama knygoje Gardening Without Poisons, pastebėta, kad viena karetaitė „per vasaros popietę savo jaunikliams sulesino 500 vorų ir vikšrų“. Jei norite prisivilioti pas save keletą karetaičių ar kitų vabzdžiais mintančių paukščių, gerai matomoje vietoje pakabinkite šiek tiek lesalo ar padėkite žaliavos lizdui sukti. Galbūt netrukus pamatysite, kad jūsų „kvietimas“ priimtas. O kaip dėl vabzdžių? Daugelis naudingų vabzdžių minta kenkėjais. Jei nusipirksite boružių ir paleisite jas darže, jos tuoj ims ieškoti savo mėgstamiausio maisto — amarų. Ten taip pat galima padėti ir maldininko kiaušinėlių. Išsiritę maldininkai suris kone kiekvieną jų kelyje pasitaikiusį vabzdį.

Kenkėjus atbaidantys augalai

Kad darže sumažėtų kenkėjų, galite pasodinti tam tikrų augalų. Kenkėjų nemėgstamus augalus, pasodinkite šalia tų, kuriuos norite apsaugoti. Pavyzdžiui, daugybės augalų šaknis apninkantys ir juos silpninantys nematodai laikosi atokiau nuo serenčių. O ropinius baltukus atbaido šalia kopūstų pasodinti rozmarinai, šalavijai ir čiobreliai. Vis dėlto reikia perspėti, kad kai kurie augalai kenkėjus privilioja.

Sumažinti kenkėjų ir išvengti ligų veiksmingai padeda sėjomaina. Užuot kasmet tam tikroje vietoje sodinę tas pačias kultūras, auginkite vis kitas. Tokiu būdu užkirsite kelią ligoms ir kenkėjų antplūdžiui.

Daržininkauti be chemikalų nėra lengva. Tai gali pareikalauti daug laiko ir kantrybės. Dirvos struktūros gerinimas organinėmis trąšomis gali užtrukti ne vieną mėnesį. Bet jei kas nepasisektų ir tada kiltų pagunda griebtis cheminio purškalo, neskubėkite ir pagalvokite apie ilgalaikę naudą nenaudojant chemikalų. O jei būsite kantrus, po kurio laiko savo darže užsiauginsite skanių natūraliai išaugintų daržovių, kurios atsparesnės kenkėjams ir ligoms. Žinoma, tai nereiškia, kad neiškils jokių sunkumų, tačiau rezultatai jus pradžiugins. Tad jei jums patinka daržininkauti, kodėl neužsiveisus savo natūralaus daržo?

[Iliustracija 17 puslapyje]

Molinga žemė

[Iliustracija 17 puslapyje]

Smėlinga žemė

[Iliustracija 17 puslapyje]

Juodžemis

[Iliustracijos 18 puslapyje]

Daržininko padėjėjai

Per tris mėnesius rupūžė gali praryti daugiau nei 10000 kenksmingų vabzdžių

Pastebėta, kad viena karetaitė „per vasaros popietę savo jaunikliams sulesino 500 vorų bei vikšrų“

Sliekai vėdina dirvą ir iškelia į paviršių įvairių mineralų

Mėgstamiausias boružės maistas — žalingieji amarai

[Iliustracija 18 puslapyje]

Į žemę įmaišytas pūdinys pagerina dirvą