Kokie žemės drebėjimai būna

„MES TIEK ĮPRATĘ GYVENTI RAMIOJE ŽEMĖJE, KAD KAI IMA DREBĖTI JI, BŪNAME PRIBLOKŠTI“ („THE VIOLENT EARTH“).

„ŽEMĖS drebėjimų jėga yra viena didžiausių gamtoje“, — rašoma leidinyje The World Book Encyclopedia. Ir neperdedama: per stipresnį drebėjimą išsiskiria 10000 kartų daugiau energijos negu išsiskyrė susprogdinus pirmąją atominę bombą. Dar baisiau tai, kad žemės drebėjimai kyla bet kokiu oru, bet kokiu metų laiku, nežiūri, ar dabar diena, ar naktis. Ir nors mokslininkai apytiksliai žino, kur žemė gali drebėti, jie nemoka nustatyti, kada drebėjimas prasidės.

Šį reiškinį sukelia arti žemės paviršiaus esančių uolienų judėjimas. Jos juda be perstojo. Dažniausiai požeminių smūgių bangos būna tokios silpnos, kad paviršiuje jų niekas, išskyrus seismografą *, nejaučia. Bet kartais uolienos suaižėja ir pasislenka taip stipriai, kad žemės paviršius sujuda kaip reikiant.

Bet kodėl žemės pluta nuolat juda? JAV Valstybinis informavimo apie žemės drebėjimus centras (NEIC) sako: „Viską paaiškina plokščių tektonika — teorija, iš pagrindų pakeitusi Žemę tiriančius mokslus... Dabar žinome, kad planetos pluta susideda iš septynių didelių plokščių, kurios sudarytos iš mažesnių... Visos jos veikia viena kitą ir pasislenka 10—130 milimetrų per metus.“ Pasak NEIC, dauguma žemės drebėjimų kyla plokščių pakraščiuose. Būtent čia įvyksta 90 procentų stipresnių drebėjimų.

Stiprumas ir padariniai

Žemės drebėjimai vertinami pagal stiprumą arba pagal padarinius. XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje Čarlzas Richteris sukūrė skalę žemės drebėjimų stiprumui apibūdinti. Daugėjant seisminių stočių atsirado ir naujų skalių, kurios remiasi sukurtąja Richterio, pavyzdžiui, momentinio  stiprumo skalė (joje vertinamas drebėjimo židinyje išsiskyrusios energijos kiekis).

Žinoma, šios skalės ne visada atspindi drebėjimo padarinius. Pavyzdžiui, per 1994-ųjų birželį šiaurės Bolivijoje įvykusį žemės drebėjimą, kurio stiprumas 8,2 balo, žuvo tik penki žmonės. O 1976-aisiais silpnesnis (8,0 balo) drebėjimas Tangšane (Kinija) nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių.

Visai kitaip yra žiūrint ne į drebėjimo stiprumą. Kai vertinami nelaimės padariniai, išaiškėja, kaip jis pakenkė žmonėms, pastatams ir gamtai. Pagal tokį vertinimą žmonės jau gali įsivaizduoti nelaimės mastą. Be to, juk patys drebėjimai žmonėms nekenkia. Jie būna sužalojami arba žūva tik dėl to, kad griūva namai, sutrūkinėja dujotiekis, elektros laidai, virsta kiti dalykai.

Viena, ko siekia seismologai, — iš anksto numatyti pavojų. Dabar kuriama skaitmeninė Pažangioji seismologinių tyrimų ir priežiūros sistema. CNN pranešė, jog turėdami tokią greitą programą ir naudodami galingą kompiuterinę įrangą specialistai „galės vos ne akimirksniu nustatyti, kur žemė drebėjo smarkiausiai“. Todėl palengvės darbas pagalbos tarnyboms.

Aišku, jei drebėjimui pavyktų pasiruošti, jis nenuniokotų tiek turto, mažiau žmonių būtų sužalota ir svarbiausia — gal niekas nežūtų. Šiaip ar taip, žemės drebėjimai nesiliauja ir per juos nukenčia daugybė žmonių. O kaip jiems padedama?

[Išnaša]

[Lentelė 5 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Žemės drebėjimų statistika

Apibūdinimas Stiprumas (balais) Vidutinis skaičius kasmet

Naikinantis 8 ir daugiau 1

Griaunantis 7—7,9 18

Stiprus 6—6,9 120

Stiprokas 5—5,9 800

Vidutinis 4—4,9 6200*

Silpnas 3—3,9 49000*

Labai silpnas <3,0 2—3 balų:

apie 1000 kasdien

1—2 balų:

apie 8000 kasdien

* Spėjama.

[Šaltinio nuoroda]

Šaltinis: JAV Valstybinis informavimo apie žemės drebėjimus centras

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 5 puslapyje]

Seismograma 4 ir 5 puslapiuose: Figure courtesy of the Berkeley Seismological Laboratory