Ne viskas taip paprasta

Pagal cheminių elementų evoliucijos teoriją, dėl čia vykusių savaiminių cheminių reakcijų gyvybė žemėje atsirado prieš milijardus metų.

Tačiau nėra tvirtinama, kad negyva materija atsitiktinai transformavosi į paukščius, roplius ar kitas sudėtingas gyvybės formas; veikiau aiškinama, kad dėl daugybės savaiminių cheminių reakcijų ilgainiui atsirado labai paprastos gyvybės formos, pavyzdžiui, dumbliai arba kokie kiti vienaląsčiai organizmai.

Bet ar iš to, kas dabar žinoma apie šiuos vienaląsčius organizmus, yra protinga manyti, kad jie yra tokie paprasti, jog galėjo atsirasti savaime? Pavyzdžiui, kiek paprastas vienaląstis dumblis? Patyrinėkime vieną jų rūšį — Dunaliella genties vienaląstį žaliąjį dumblį.

Unikalus vienaląstis dumblis

Kiaušinio pavidalo Dunaliella genties dumblių ląstelės yra labai mažos — maždaug dešimties mikrometrų ilgio. Sudėjus galais vieną prie kitos, centimetro ilgio juostelei prireiktų maždaug 1000 tokių ląstelių. Kiekviena ląstelė viename gale turi du siūliškus žiuželius; jie reikalingi plaukimui. Dunaliella ląstelės, panašiai kaip augalai, energija apsirūpina per fotosintezę. Jos gaminasi maistą iš absorbuoto anglies dioksido, mineralinių ir kitokių maisto medžiagų. Dauginasi dumblis dalydamasis.

Dunaliella išgyvena net druskos prisotintame vandenyje. Tai vienas iš nedaugelio organizmų, gyvenančių ir besidauginančių Negyvojoje jūroje, kurioje druskos koncentracija yra maždaug aštuonis kartus didesnė negu jūros vandenyje apskritai. Be to, šis paprastu laikomas organizmas gali išgyventi ir tada, kai jo terpėje druskos koncentracija staiga pasikeičia.

Patyrinėkime, pavyzdžiui, druskingose Sinajaus dykumos pelkėse gyvenantį Dunaliella bardawil. Čia, užėjus liūtims, druskos koncentracija vandenyje staiga gali pasidaryti labai maža, o dykumos kaitrai išgarinus vandenį, likti tik druska. Šis smulkutis dumblis tokius didžiulius pokyčius iš dalies pakelia būtent dėl savo sugebėjimo gaminti ir sukaupti reikiamą glicerino kiekį. Dunaliella bardawil sintetinti gliceriną geba labai sparčiai ir tas procesas prasideda vos pradėjus keistis druskos koncentracijai vandenyje; atsižvelgiant į tai, ko reikia dumbliui prisitaikyti prie aplinkos, glicerinas kaupiamas arba pašalinamas. Tai svarbu, nes kai kuriuose arealuose druskos koncentracija pasikeičia per kelias valandas.

Sekliose dykumos pelkėse Dunaliella bardawil yra kepinama stiprios saulės. Jei ląstelė nebūtų apsaugota pigmentiniu  sluoksniu, tai jai pakenktų. Palankiomis sąlygomis, kai gausu azoto, Dunaliella genties dumbliai būna ryškiai žali, nes jų apsauginį sluoksnį sudaro žalias chlorofilo pigmentas. Esant azoto stygiui, didelei druskos koncentracijai, aukštai temperatūrai ir ryškiai šviesai, šių dumblių spalva iš žalios keičiasi į oranžinę arba raudoną. Kodėl? Tokiomis sunkiomis sąlygomis prasideda sudėtingi biocheminiai procesai. Chlorofilo beveik nebelieka, o vietoje jo gaminasi kitas pigmentas — beta karotinas. Jei ląstelė neturėtų unikalaus sugebėjimo gaminti šį pigmentą, ji žūtų. Šiomis sąlygomis spalvos pasikeitimas paaiškinamas dideliu — daugiau kaip 10 procentų sauso dumblio svorio — beta karotino kiekiu.

Jungtinėse Valstijose ir Australijoje dideliuose vandens telkiniuose Dunaliella genties dumbliai auginami komercijos tikslais. Iš jų išgaunamas natūralus beta karotinas yra vartojamas maistui. Pavyzdžiui, pietų ir vakarų Australijoje pastatyti didžiuliai jo gavybos įrenginiai. Beta karotiną galima ir sintetinti. Tačiau labai brangius ir sudėtingus daug produkcijos gaminti pajėgiančius biochemijos įrenginius turi tik dvi kompanijos. Tai, dėl ko žmogui reikia dešimtmečių ir didžiulių investicijų mokslo tiriamajam darbui, gamybos įrenginiams bei pasirengimui juos eksploatuoti, Dunaliella atlieka labai lengvai. Šis paprastas dumblis tai daro miniatiūriniame plika akimi nematomame fabrike, staiga reaguodamas į besikeičiančias aplinkos sąlygas.

Kitas unikalus Dunaliella genties dumblis yra Dunaliella acidophila. 1963-iaisiais jis pirmą kartą buvo išskirtas iš natūralių versmių ir dirvožemio, kuriame buvo daug sieros rūgščių. Tokiai terpei būdinga didelė sulfato rūgšties koncentracija. Laboratorijoje ši Dunaliella genties dumblių rūšis auga sulfato rūgšties tirpale, maždaug 100 kartų rūgštesniame už citrinos sultis. Be to, Dunaliella bardawil sugeba išgyventi ir šarminėje terpėje. Tai rodo, koks platus Dunaliella genties dumblių ekologinio prisitaikymo diapazonas.

Klausimai, kuriuos verta apsvarstyti

Dunaliella gebėjimai tikrai nepaprasti. Tačiau tai tik menka dalis daugybės stulbinančių savybių, kurios padeda vienaląsčiam organizmui išgyventi ir tarpti besikeičiančioje, o kartais net labai nepalankioje aplinkoje. Šios savybės leidžia Dunaliella reaguoti į augimo poreikius, atsirinkti maistą, pašalinti kenksmingas medžiagas, atliekas, išvengti ligų arba jas įveikti, pabėgti nuo plėšrūnų, daugintis ir panašiai. Žmogui panašioms užduotims atlikti reikia maždaug 100 trilijonų ląstelių!

Ar protinga tvirtinti, kad šis vienaląstis dumblis — primityvi gyvybės forma, atsiradusi atsitiktinai iš kelių amino rūgščių organinėje „sriuboje“? Ar logiška šiuos gamtos stebuklus priskirti grynam atsitiktinumui? Kaip daug išmintingiau garbę už gyvų būtybių egzistavimą atiduoti išmintingam Konstruktoriui, kuris gyvybę sukūrė tikslingai. Tik tokiu mums absoliučiai nesuvokiamu intelektu ir meistriškumu įmanoma paaiškinti labai sudėtingą gyvų organizmų prigimtį ir jų tarpusavio ryšius.

Teikiančius pasitenkinimą atsakymus į klausimus apie gyvybės kilmę duoda tik kruopštus Biblijos tyrinėjimas atmetant religijos arba mokslo dogmas. Milijonai žmonių, net ir išsimokslinusių, tokiais tyrinėjimais praturtino savo gyvenimą. *

[Išnaša]

[Iliustracijos 26 puslapyje]

Iš kairės pirmas: „Dunaliella“ dumbliai auginami karotino gavybai

Antras: Oranžinė padidintų „Dunaliella“ ląstelių spalva rodo didelį beta karotino kiekį

[Šaltinio nuoroda]

© AquaCarotene Limited (www.aquacarotene.com)

[Iliustracija 26 puslapyje]

Dunaliella

[Šaltinio nuoroda]

© F. J. Post/Visuals Unlimited

[Iliustracija 27 puslapyje]

Per elektroninį mikroskopą matomo vaizdo skleistinė: branduolys (B), chlorofilas (C) ir Goldžio kompleksas (G)

[Šaltinio nuoroda]

Image from www.cimc.cornell.edu/Pages/ dunaLTSEM.htm. Used with permission