Sušalusios vynuogės virsta auksaspalviu gėrimu

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO KANADOJE

Nors pučia žvarbus vėjas, šalta žiemos diena Kanadoje, Niagaros regione, daugybę užsigrūdinusių darbininkų išvilioja į vynuogynus. Dėl vėjo atrodo, kad temperatūra nukritusi iki kokių -40°C. Tad kodėl tie derliaus nuėmėjai tokiu atšiauriu oru taip mielai eina rinkti sušalusių, susiraukšlėjusių, kietų kaip akmuo vynuogių? Todėl, kad iš šių suvytusių uogų daromas labai saldus auksaspalvis vadinamasis ledo vynas.

Tinkamas laikas ir temperatūra

Tą neplanuotą įvykį amerikiečių rašytojas Markas Tvenas pavadino „pačiu didžiausiu atradimu“. Tai atsitiko 1794-aisiais Frankonijoje (Vokietija). Po vienos lijundros vynininkai išspaudė sultis iš sušalusių vynuogių. Iš tų sulčių padarytame vyne buvo nepaprastai didelė cukraus koncentracija, tačiau dėl stiprios rūgšties jis neatrodė pernelyg saldus. Vis dėlto kasmetinis ledo vyno gaminimas yra susijęs su tam tikrais sunkumais. Kad sultys būtų tinkamai sušalusios, temperatūra kelias dienas turi būti žemesnė kaip -7°C. Jei užklumpa staigus atodrėkis, jos netenka dalies saldumo. O jei per šalta, spaudžiant stipriai sušalusias vynuoges išsiskiria labai mažai sulčių. „Išgauti norimą vyną nelengva, — sako vienas Niagaros regiono vyndarys. — Tam būtina tinkama temperatūra.“

Kanados pietuose, ypač Niagaros regione, ledo vyno gamybai klimatas yra idealus. Nuo lapkričio iki vasario temperatūra kartais, kaip ir tikimasi, nukrenta žemiau -7°C. Ledo vynui tinkamiausiomis laikomos „Riesling“ ir „Vidal“ veislių vynuogės, bet yra naudojamos ir kitų atmainų. Nors ledo vyną daro ir kitos šalys, Kanada tapo didžiausia jo gamintoja pasaulyje ir keliuose tarptautiniuose vyndarių konkursuose yra pelniusi aukštus apdovanojimus.

Kodėl toks saldus?

Ledo vyno saldumas priklauso nuo vynuogių sultyse esančio cukraus koncentracijos. Vynuogės — jų  sudėtyje yra 80 procentų vandens — surenkamos ir išspaudžiamos sušalusios. Vynininkai turi jas spausti lauke arba vyno daryklos duris laikyti atdaras, kad uogos neatšiltų. Didžioji dalis vandens, kuriam sušalti pakanka aukštesnės temperatūros negu cukrui, yra pavirtusi į ledą. Todėl spaudžiant tokias vynuoges išsiskiria sultys, kuriose cukraus koncentracija labai didelė. Jos, anot vieno straipsnių apie vyną autoriaus, yra „neįtikėtinai saldžios“.

Įdomu, kad nors Kanada garsėja šaltomis žiemomis, Niagara yra labiau į pietus negu gerai žinomas Burgundijos regionas Prancūzijoje. Liepą, kai pats vynmedžių augimas, Niagaroje būna daug saulėtų dienų ir čia labai karšta, todėl gaminti itin saldžiam ledo vynui regiono geografinė padėtis yra tiesiog ideali. Rudenį klimatas labai keičiasi, todėl vynuogės praranda daug vandens ir pasidaro kur kas saldesnės.

Padegustuokime auksaspalvį gėrimą

Iš kilogramo normalių vynuogių paprastai padaromas 0,75 litro talpos butelis vyno. Tačiau priklausomai nuo vėjo ir giedro žiemos oro iš kilogramo sušalusių vynuogių, kurios yra netekusios daug vandens, galima pagaminti tik apie 0,15 litro ar dar mažiau ledo vyno! Todėl šis vynas yra gana brangus ir dažniausiai parduodamas supilstytas į mažesnius (0,375 litro talpos) butelius.

Pasak vieno vyndario, ledo vyno aromatas „primena ličio riešutus“, o skonis — „atogrąžų vaisius su persikų nektaro ir mango prieskoniu“. Nors iš pradžių vynas gali atrodyti nepaprastai saldus, „rūgštumas tai atsveria, suteikdamas jam sausumo“.

Ledo vynas populiarus ne tik Kanadoje. Jis plačiai eksportuojamas ir į užsienį, ypač į Rytų Aziją, kur laikomas saldžiu konjako pakaitalu.

Įdomu, kad, pasak Niagaros vyndarių, kai kas pasisiūlo padėti doroti sušalusį derlių. Kokio uždarbio jie tikisi? Buteliuko auksaspalvio gėrimo.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

Vynuogės: © Bogner Photography

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 25 puslapyje]

Julianna Hayes, BCWine.com