Motinystė — lyg bėgimas su kliūtimis

Motinystė — sudėtingas ir jaudinantis išgyvenimas. Motinos patiria nuostabių momentų, kurių į nieką neiškeistų. Tačiau kartais kai kurios jaučiasi priartėjusios prie išsekimo ribos. Helen savo, kaip motinos, gyvenimą palygina su kliūtiniu bėgimu. Atrodo, kuo toliau, tuo kliūčių daugėja ir jos darosi vis sunkesnės.

Kad vaikai būtų tinkamai prižiūrėti, motinoms tenka atsisakyti laisvalaikio ir bendravimo su draugais. „Aš turiu būti laisva, kada tik manęs prireiktų, — sako Ester, auginanti penkis vaikus. — Užuot lepinusis vonioje, paskubomis nusimaudau po dušu, o vietoje romantiškų pietų valgau mikrobangų krosnelėje pašildytą maistą. O ką jau kalbėti apie neįvykusias keliones, nepamatytus kraštus ar nenuveiktus darbus. Užtat skalbiniai švarūs ir sulankstyti.“

Žinoma, daugelis mamų galėtų papasakoti ir apie nepakartojamas džiaugsmo akimirkas, patiriamas auginant vaikus.  Ester sako: „Šypsena, švelniai ištartas ‘ačiū, mamyte’ ir šiltas apkabinimas — tai stimulas, kuris palaiko.“ *

Motina grįžta į darbą

Labiausiai motinystę apsunkina darbas, kurio šalia įprastų šeimos pareigų daugelis mamų imasi, kad padėtų šeimai finansiškai. Dauguma šių moterų dirba ne iš didelio noro, bet dėl būtinybės. Jos žino: jei pasiliks namuose, jų šeimoms, o ypač vaikams, teks be daug ko apsieiti. Jų atlyginimai — dažnai mažesni už panašų darbą dirbančių vyrų — labai reikalingi.

Pavyzdžiui, San Paule (Brazilija) moterys sudaro 42 procentus visos darbo jėgos. Čia viename laikraštyje vaikus auginančios nedirbančios moterys buvo pavadintos „nykstančia rūšimi“. Afrikos kaime motina su malkų ryšuliu ant galvos ir vaiku ant nugaros — įprastas reginys.

Dideli reikalavimai darbe

Neretai darbo rinkoje reikalaujama, kad motinos dirbtų viršvalandžius. Ir tai dar ne viskas. Kai Graikijoje gyvenanti Marija buvo priimta į darbą, jos darbdavys pareikalavo pasirašyti dokumentą, kuriuo ji pasižadėjo trejus metus nepastoti. Tapusi nėščia ji turėtų sumokėti kompensaciją. Marija dokumentą pasirašė, tačiau po pusantrų metų pastojo. Tada darbdavys parodė Marijai dokumentą. Abejodama tokio kompanijos elgesio teisėtumu moteris kreipėsi į teismą ir dabar laukia sprendimo.

Ne tokiais kraštutiniais atvejais darbdaviai gali daryti motinoms spaudimą, kad jos po gimdymo kuo greičiau grįžtų į darbą. Joms sugrįžus darbo valandos paprastai nėra trumpinamos. Į tai, kad motinos turi rūpintis kūdikiu, neatsižvelgiama. Nenukentėdamos finansiškai, ilgų atostogų jos turėti negali. Be to, motinoms gali tekti atiduoti vaikus į prastas vaikų auklėjimo įstaigas ir tenkintis maža valstybės parama.

Vis dėlto kai kurios motinos dirba ne dėl pinigų, o dėl pasitenkinimo. Sandra nusprendė grįžti į darbą tiek po pirmo, tiek po antro gimdymo. Moteris prisimena, kaip staiga likusi namie viena su vaiku ji „kartais stovėdavo spoksodama pro langą ir galvodavo, ką veikia kiti žmonės“. Kai kurios motinos dirbdamos bando pabėgti nuo šeimyninio gyvenimo įtampos. Didžiosios Britanijos laikraštyje The Daily Telegraph rašoma: „Kai kurie tėvai dirba viršvalandžius dėl to, kad darbe palyginti ramu. Taip ratas užsidaro — kuo mažiau laiko tėvai praleidžia su savo vaikais, tuo vaikai darosi abejingesni, agresyvesni ir blogesni.“

Reikia visur suspėti

Suderinti darbą ir namų rūpesčius nelengva. Išsakydama daugelio motinų jausmus, viena mama iš Nyderlandų pasakė: „Pavargusi, pavargusi, pavargusi. Aš net keliuosi pavargusi. Grįžtu iš darbo visai išsekusi. Net vaikai sako, jog mama amžinai pavargusi, ir tai mane verčia jaustis kalta. Aš nenoriu prarasti darbo, bet taip pat stengiuosi būti visuomeniška  mama, kuri suspėja visur. Deja, nesu tokia tobulybė, kokia norėčiau būti.“

Ji — viena iš milijonų dirbančių motinų, kuri patikėjo, jog „turininga valandėlė“, praleista su vaikais, gali iš dalies kompensuoti tai, kad nesi su jais visą laiką, tačiau suprato klydusi. Daugelis motinų šiandien sako, kad stengdamosi susitvarkyti su įtampa darbe ir pareigomis namuose jaučiasi persidirbusios, pervargusios ir nepakankamai uždirbančios.

Kai moterys ilgai nebūna su savo vaikais, jie negauna to, ko reikia labiausiai — mamos laiko ir dėmesio. Vaikų psichologė iš Brazilijos Fernanda A. Lima sako, kad niekas negali atstoti mamos. „Pirmieji dveji vaiko gyvenimo metai yra patys svarbiausi, — sako ji. — Toks vaikas yra per mažas suprasti, kodėl su juo nėra mamos.“ Kai mamą kas nors pavaduoja, vaikui jos reikia mažiau, bet visiškai pakeisti mamos negali niekas. „Kūdikis jaučia, kad jam trūksta mamos meilės ir rūpinimosi“, — sako Lima.

Visą darbo dieną dirbanti Keti apie savo mažą dukrelę sakė: ‘Aš jaučiuosi labai kalta, lyg būčiau ją pametusi. Slegia tai, kad negali matyti, kaip tavo dukrelė auga ir vystosi, ir nelengva suvokti, kad ji labiau prisirišusi prie lopšelio, negu prie tavęs.’ Stiuardesė iš Meksikos guodėsi: „Po kurio laiko vaikas tavęs nebepripažįsta; jis negerbia tavęs vien dėl to, kad tu jo neaugini. Vaikas žino, kad tu jo motina, bet nelauktai jis labiau nori būti su aukle.“

O moterys, kurios pasilieka namuose prižiūrėti savo vaikų, sako, jog joms tenka susitaikyti su visuomenės, aukštinančios apmokamą darbą, panieka. Kai kur būti namų šeimininke nebelaikoma garbinga padėtimi, ir tai verčia moteris užsiimti profesine veikla, net jei papildomos pajamos nėra būtinos.

Palikta grumtis viena

Štai dar viena motinystės kliūtis: pavargusi po įtemptos darbo dienos grįžusi namo moteris ne ilsisi, bet puola dirbti įprastinių namų ruošos darbų. Dirba motinos ar ne, dažnai jos laikomos atsakingiausiomis už rūpinimąsi namais ir vaikais.

Nors vis daugiau mamų dirba ilgiau, tėvai į tai atsižvelgia ne visada. Londono laikraštis The Sunday Times rašo: „Didžioji Britanija — šalis, kurioje labai trūksta tėvų; neseniai atlikto tyrimo duomenimis, vyrai su savo vaikais per dieną bendrauja mažiau kaip 15 minučių... Daugelis vyrų leisti laiką su šeimomis nelaiko dideliu malonumu... Palyginimui: čia dirbanti motina per dieną su vaikais būna 90 minučių.“

Kai kurie vyrai teisinasi nepadedą žmonai, nes ji primygtinai reikalauja, kad viskas būtų  padaryta būtent taip, kaip ji įpratusi. „Kitaip tu viską padarai blogai“, — sako jie. Aišku, kad iš vyro pagalbos būtų naudos, pavargusi namų šeimininkė galėtų būti mažiau reikli tam, kaip atliekami kai kurie namų ruošos darbai. O vyrui jos reiklumas neturėtų būti pasiteisinimas, kodėl jis nieko nedaro.

Kitos kliūtys

Papildomų kliūčių gali atsirasti dėl giliai įsišaknijusių tradicijų. Pavyzdžiui,  Japonijoje laukiama, kad motina auklėtų vaikus taip, kaip auklėjami kiti tos amžiaus grupės vaikai. Jei vienų vaikai lanko fortepijono ar tapybos pamokas, mama jaučiasi verčiama, kad ir jos vaikas užsiimtų tuo pačiu. Mokyklose tėvams daromas spaudimas, kad jų vaikai dalyvautų toje pačioje užklasinėje veikloje kaip ir kiti. Elgdamiesi kitaip jie gali sulaukti priekaištų iš vaikų, mokytojų, kitų tėvų bei giminaičių. Taip yra ir kitose šalyse.

Dėl reklamos ir mados pirkti vaikai darosi vis reiklesni. Išsivysčiusiose šalyse motinos mano turinčios nupirkti tai, ko jų vaikai pageidauja, nes mato taip darant kitas motinas. Jei jos to padaryti neįstengia, galbūt jaučiasi esančios nevykėlės.

Ši diskusija apie šiuolaikinę motinystę neturėtų nustelbti nuopelno milijonų darbščių, pasiaukojančių motinų, kurios daro visa, ką gali, stengdamosi atlikti vieną iš kilniausių darbų — auginti būsimas žmonijos kartas. Tai garbinga pareiga. Biblijoje sakoma: „Vaikai iš tikrųjų — Viešpaties dovana.“ (Psalmyno 127:3) Du vaikus auginanti Mirjam kaip tik ir yra tokia motina. Ji sako: „Kad ir kokių būtų sunkumų, motinystė turi neprilygstamų džiaugsmų. Ji mums, motinoms, teikia pasitenkinimą, kai matome, kaip mūsų vaikai paklūsta mokymui ir auklėjimui ir tampa atsakingais visuomenės nariais.“

Kas gali padėti motinoms dar labiau džiaugtis savo dovana? Kitame straipsnyje pateiksime kai kurių konkrečių patarimų.

[Išnaša]

[Rėmelis 6 puslapyje]

„Motinos diena“

Afrikos pietuose motinos kenčia nuo baisaus skurdo, išsilavinimo stokos, atsakomybės nejaučiančių partnerių, nuolatinio šiurkštaus elgesio ir AIDS epidemijos. Neseniai Pietų Afrikos Respublikos laikraštis The Citizen rašė: „Per Motinos dieną tūkstančius moterų jų partneriai išprievartaus ar sumuš, o kai kurios praras gyvybę.“ Dėl tokių sunkumų šioje šalyje kasmet daugybė moterų palieka savo vaikus. Per pastaruosius dvejus metus pamestų vaikų padaugėjo 25 procentais. Dar sparčiau didėja moterų savižudžių skaičius. Neseniai viena moteris iš skurdaus rajono priglaudusi prie krūtinės trejetą savo vaikų atsistojo priešais atvažiuojantį traukinį. Visi keturi žuvo. Kad sudurtų galą su galu, kai kurios moterys tampa prostitutėmis ir prekiauja narkotikais arba skatina visa tai daryti savo dukras.

Iš Honkongo pranešama, jog „kai kurios jaunos motinos, nepajėgdamos įveikti įtampos, savo tik gimusį kūdikį nužudo arba išmeta į atliekų dėžę“. Laikraštis South China Morning Post užsiminė, kad kartais jaunesnės ištekėjusios moterys Honkonge „patiria tokią didžiulę įtampą, [kad] jų psichinė sveikata pašlyja ir jos nusižudo“.

[Rėmelis 7 puslapyje]

Kaip motinos gyvena įvairiose šalyse

Taip mažai laiko

❖ Kaip parodė Honkonge atlikta apklausa, 60 procentų dirbančių motinų mano savo vaikams skiriančios per mažai laiko. 20 procentų vaikų iki trejų metų amžiaus, kurių tėvai dirba, šiokiadieniais gyvena ne savo namuose. Darbo savaitę jie paprastai praleidžia pas senelius.

❖ Meksikoje moterys maždaug 13 savo gyvenimo metų rūpinasi bent vienu jaunesniu kaip penkerių metų amžiaus vaiku.

Motinos ir darbas

❖ Airijoje 60 procentų moterų lieka namuose prižiūrėti vaikų. Graikijoje, Ispanijoje ir Italijoje tą daro maždaug 40 procentų moterų.

Pagalba namų ruošoje

❖ Japonijoje 80 procentų namų šeimininkių sakė norinčios, kad jų šeimynykščiai padėtų tvarkytis namuose, ypač tada, kai jos serga.

❖ Nyderlanduose vyrai kasdien maždaug 2 valandas praleidžia su vaikais ir 0,7 valandos užsiima namų ruoša. Moterys atitinkamai tam skiria 3 ir 1,7 valandos.

Motinos jaučia nuolatinę įtampą

❖ Vokietijoje per 70 procentų motinų jaučia nuolatinę įtampą. Maždaug 51 procentas patiria negalavimus, tarp jų susijusius su stuburu ir tarpslanksteliniais diskais. Daugiau kaip trečdalis nuolat jaučiasi pavargusios ir prislėgtos. Beveik 30 procentų kenčia nuo galvos skausmų ir migrenos.

Su motinomis šiurkščiai elgiamasi

❖ Honkonge 4 procentai apklaustų moterų sakėsi, kad jos nėštumo metu buvo mušamos savo vyrų arba partnerių.

❖ Kaip parodė laikraščio Focus atlikta apklausa, Vokietijoje beveik kas šešta motina prisipažino, kad bent kartą prieš ją yra pakėlęs ranką jos vaikas.

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Būti motina labai sunku, nes daugybė moterų turi suderinti darbą ir šeimos gyvenimą