Rašo mūsų skaitytojai

Potrauminis stresinis sutrikimas. Gavusi 2001 m. rugpjūčio 22 d. Atsibuskite!, kuris vadinasi „Kaip įveikti potrauminį stresą“, buvau didžiai nustebinta ir negalėjau sulaikyti ašarų. Aš nepaliaujamai meldžiau, kad Jehova pamokytų mane įveikti potrauminį stresą. Laikiau save niekam verta ir beveik praradau savigarbą. Tačiau šiandien gavau atsakymą į savo maldas. Sunku ir apsakyti, kaip šie straipsniai padėjo man tiek dvasiškai, tiek emociškai.

Č. K., Japonija

Esu 40 metų. Potrauminis stresinis sutrikimas mane kankina jau nuo pat vaikystės. Jūsų straipsniai yra atsakas į mano maldas. Jie padrąsinantys ir naudingi. Dėkoju jums už taip įžvalgiai parašytus straipsnius. Tęskite ir toliau šį darbą!

R. D. M., Jungtinės Valstijos

Sunku nupasakoti skausmą ir kančias, kurias patiriu dėl šio sutrikimo. Mano tėvas buvo alkoholikas, todėl dar vaikystėje išgyvenau jo pykčio protrūkius ir smurtą. Taip pat buvau išprievartauta. Labai džiaugiuosi, kad atkreipėte dėmesį, jog patyrusieji potrauminį stresą yra linkę save smerkti, todėl jiems itin reikia padrąsinimo. Iš visos širdies dėkoju Jehovai ir visiems jums už šiuos nuostabius straipsnius.

J. S., Japonija

Panašūs straipsniai pastiprina emociškai ir praskaidrina mintis, todėl mums lengviau su tuo kovoti. Niekad nepaliaukite rašyti tokių reikalingų straipsnių, kurie padeda geriau save suvokti.

K. L., Jungtinės Valstijos

Man buvo diagnozuotas potrauminis stresas, tačiau vienintelis dalykas, kurį žinojau apie šį sutrikimą, buvo tai, kad jį sukėlęs įvykis ryškiai prisimenamas. Jūsų straipsniuose simptomai nurodyti detaliau. Buvau pradėjusi save kaltinti, nes maniau, kad nusilpau dvasiškai. Tačiau man labai padėjo mintis, jog turime galvoti ne apie tai, kaip į save žiūrime patys, bet apie tai, kaip į mus žiūri Jehova.

Dž. S., Japonija

Buvo nelengva skaityti šiuos straipsnius, nes mano akys pasruvo ašaromis. Pastaruosius dvejus metus mano atmintyje vis atgyja vaizdas, kaip vieną naktį ant mano rankų nuo širdies smūgio mirė senelis, be to, tai matau ir sapnuose. Per krikščionių sueigas dažnai verkdavau. Iš šių straipsnių supratau, kodėl aš dėl to vis dar kenčiu. Dabar žinau, kur ieškoti pagalbos — pas mylintį ir rūpestingą dangiškąjį Tėvą bei jo organizaciją.

P. T., Australija

Prieš penkerius metus mano vyras žuvo autoavarijoje, o po metų pajutau neįprastus fizinius sutrikimus. Gavusi šį žurnalą, aiškiai suvokiau, kad šią negalę geriausiai supranta Jehova ir jo organizacija. Vien jau tai atnaujino manyje jėgas. Nuoširdžiai dėkoju už visą jūsų atliekamą darbą!

A. K., Japonija

Biblijos skaitymas. Iš visos širdies dėkoju už straipsnį „Jaunimas klausia: kaip man pamėgti skaityti Bibliją?“ (2001 m. rugpjūčio 22 d.) Esu septyniolikmetė. Man niekaip nepavyksta perskaityti visos Biblijos. Kartais liaudavausi skaičiusi vien dėl to, kad maniau esanti per daug užimta, o kartais galvodavau, kad ta informacija man nebus naudinga. Tačiau straipsnyje paminėti jaunuoliai su malonumu skaito Bibliją ir semiasi naudos. Tai labai paskatino mane imtis ją skaityti. Dabar stengsiuosi ir pabaigti.

J. T., Japonija