Sėklų bankai — lenktynės su laiku

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO DIDŽIOJOJE BRITANIJOJE

AUGALAI yra būtini mūsų gyvybei palaikyti. Iš jų gauname maisto, drabužių, kuro, statybinių medžiagų, gyvybiškai svarbių vaistų. Nuo augalų priklausomi ir gyvūnai — žvėrys, paukščiai, vabzdžiai. Bet kai kurie tyrinėtojai teigia, kad ketvirtis pasaulio augalų gali išnykti vos per 50 metų. Į lenktynes su laiku stojo stiprus varžovas — Tūkstantmečio sėklų bankas.

Šiame 480 milijonų litų vertės statinyje pietų Anglijoje, vadinamame augalų Nojaus laivu ir visos planetos gyvybės draudimo liudijimu, bus saugoma galybė sėklų, surinktų iš sparčiausiai nykstančių augalų.

Kas yra sėklų bankas?

Ar esate kada patikėję bankui saugoti savo brangenybes? Sėklų bankas siūlo tokias pačias paslaugas augalams. Jame laikyti bet kokių augalų — nuo smulkiausios žolelės iki aukščiausio medžio — sėklas lengva ir kainuoja nedaug. Banke sėkloms išskirtinio dėmesio nereikia. Be to, dauguma užima mažai vietos. Štai nedideliame stikliniame buteliuke telpa net milijonas orchidėjos sėklų. Kalbant apie daug kitų rūšių, į paprastą stiklainį jų sėklų sutelpa tiek, kiek didžiuliame mieste gyvena žmonių. Atlikus tam tikras procedūras šios sėklos išsilaikys dešimtmečius ar net ištisus šimtmečius — daug ilgiau negu natūralioje aplinkoje.

Sėklų bankai nėra naujovė, bet anksčiau juose būdavo laikomos tik kultūrinių augalų sėklos. 1974-aisiais Kju (Londonas) Karališkojo botanikos sodo mokslininkai savo filiale Veikhurst Pleise (Saseksas) ėmė tyrinėti, kaip išsaugoti ir laukinių augalų sėklas. Iš viso pasaulio surinkę 4000 rūšių sėklų jie pamatė, kad kovai su visos žemės augalų ir jų natūralios aplinkos nykimu reikia didesnių patalpų. Todėl 1998-aisiais Kju sodo vadovybė Veikhurst Pleise ėmė statyti didesnį sėklų banką.

Vykdomi užsibrėžti tikslai

Įveikti pirmąjį tikslą, tai yra surinkti visų Didžiosios Britanijos medžių, krūmų ir žolinių augalų sėklų, užsibrėžta iki 2000-ųjų, dar net nepabaigus statybų. Iš 1440 tos šalies augalų rūšių 317 gresia išnykimas. 579 rūšių sėklų Kju banke jau buvo. Daugiau nei pustrečio šimto profesionalių botanikų ir mėgėjų ėmė naršyti po visą kraštą ieškodami likusiųjų rūšių. Ieškodami išsislapsčiusių augalų entuziastai  kopė į kalnus, leidosi skardžiais, brido per ledinį vandenį. Numatytu laiku viskas, išskyrus keletą didelių retenybių, buvo surinkta.

Nuo 2000-ųjų užsibrėžtas naujas tikslas — iki 2010-ųjų surinkti dešimtadalio pasaulio augalų rūšių (daugiau kaip 24000) sėklų, ypač iš sausringų kraštų. Karštuose, sausuose kraštuose gyvena penktadalis žmonijos. Nuo augalų priklauso jų gyvybė, bet kasmet didžiuliai žemės plotai virsta dykumomis. Rinkti sėklas kai kuriose užsienio šalyse imta 1997-ųjų pradžioje, o 2001-ųjų vasarį jų turėta jau 300 milijonų. Tokia daugybė atkeliavo iš 122 šalių. Dar liko laiko surinkti kitų 19000 rūšių sėklų.

Sėklos ruošiamos laikyti

Sodininkai ir ūkininkai sėklas renka ir laiko jau nuo seno. Bet Tūkstantmečio sėklų banke sėklos išlaikys gyvybę daug ilgiau negu paprastai. Visa esmė — kaip jos išdžiovinamos ir užšaldomos.

Surinktos sėklos nuvalomos ir sudedamos į popierinius, medžiaginius maišelius ar net paprasčiausius butelius džiūti ir tik vėliau išsiunčiamos į Didžiąją Britaniją. Kol jos džiūsta, rinkėjai Kju specialistams paruošia suslėgtą paties augalo pavyzdį ir naudodamiesi palydoviniais prietaisais nustato ir tada užrašo koordinates, kur jis rastas.

Veikhurst Pleise sėklos du kartus džiovinamos, o po pirmojo dar valomos. Sėklas laikant paeiliui dviejose patalpose, kuriose santykinis oro drėgnumas gana mažas ir yra sausiau negu daugumoje dykumų, vandens jose lieka 50—5 procentai. Taip užtikrinama, kad sėklų nepaveiks šaltis, ir iki minimumo sulėtinami jų gyvybiniai procesai. Tokios sėklos sugebės išsilaikyti labai ilgai. Tada keletas sėklų peršviečiama rentgeno spinduliais patikrinti, ar yra sveikos, ar nesužalotos vabzdžių. Dar kelios paimamos pažiūrėti, ar sudygs. Tokie mėginiai  daigumui patikrinti bus imami kas dešimt metų. Jei sudygs mažiau kaip trys ketvirčiai, teks pririnkti naujų.

Ištyrus, kaip sėklas veikia laikas ir kaip reikės jas sudaiginti, jos suberiamos į stiklainius, sandariai uždaromos ir nunešamos į didelę požeminę saugyklą betono sienomis, kur paliekamos vienoje iš dviejų kambario dydžio šaldyklų. Čia tvarkingai sudėtos į lentynas -20 laipsnių Celsijaus temperatūroje jos užmiega ilgu miegu.

Ar sumanymas pavyksta? Taip. Prieš keletą metų, kai 3000 įvairių augalų sėklų, jau laikytų 10 metų, buvo išmėginta, sudygo 94 procentai.

Vis dėlto kai kurios augalų rūšys kelia sunkumų. Jei vandens jų sėklose lieka per mažai, jos žūva. Tokie pavyzdžiai — kai kurie ąžuolai (Quercus), kakavmedis (Theobroma cacao), kaučiukmedis (Hevea brasiliensis). Bet šaldant jų sėklas neišdžiovintas, virsdamas ledu vanduo pražūtingai išsiplečia ir suardo ląstelių sieneles. Mokslininkai ieško būdų apeiti šią kliūtį. Viena galimybė būtų ištraukti iš sėklos gemalą, staigiai jį išdžiovinti ir laikyti skystame azote ypač žemoje temperatūroje.

Kas gauna dividendus?

Kaip ir įprastame banke, Tūkstantmečio sėklų banke galima gauti tam tikrų išmokų — čia duodama sėklų pavyzdžių tyrinėjimams. Ketvirtis visų vaistų gaminami iš augalų, bet keturi penktadaliai pasaulio augalų dar neištyrinėti. Kokių vaistų dar bus atrasta? Štai iš Viduržemio jūros regione augančio vikio (Vicia faba) jau gaunamas kraujo krešėjimą skatinantis baltymas, reikalingas nustatant retas kraujo ligas. Tikriausiai bus atrasta ir naujo maisto, kuro, pagaminta nematytų pluoštų.

Užjūrio mokslininkai šiame banke išmokomi laikyti ir daiginti sėklas, kad panašias saugyklas galėtų įkurti namie. Nemaža dalis nusiųstų sėklų oficialiai priklauso jas tiekiančiai šaliai ir jei tyrimai duos pelno, ji gaus lygią jo dalį.

Banke laikomos sėklos naudojamos suardytam dirvožemiui atstatyti ir nykstančių rūšių atstovams padauginti. Tikimasi, kad taip pavyks sustabdyti floros nykimą ir išsaugoti  daugybę nuo jos priklausomų gyvūnų.

Ar lenktynės bus laimėtos?

Visiems aišku, kad žmonija atsidūrusi sunkioje padėtyje. Kju sėklų ruošimo skyriaus viršininkas Rodžeris Smitas nurodo tris dalykus, dėl kurių bankas reikalingas: „Pirma — tiesioginė nauda. Ar jau žinome apie augalus tiek, kad vienam kuriam išnykus suvokiame, kokio maisto ir vaistų netekome? Antra — gyvybės sistema. Įsivaizduokite, kad visos pasaulio gyvūnų ir augalų rūšys yra tinklas, kuriame kiekviena rūšis — vienas mazgas. Kiek mazgų galima iškirpti nesuardant tinklo? O svarbiausias dalykas — atsakomybė. Kokią teisę turi dabartinė karta sunaikinti ir neperduoti kitoms kartoms pačių paveldėtų rūšių?“

Atrodo, viską išspręsti nėra lengva. Banko koordinatorius Stivas Oltonas sako: „Jei ir surinksi viso pasaulio sėklas, bet nebebus, kur jų sėti, jas laikyti beprasmiška.“ Ar nykstančios rūšys bus išsaugotos, ir apskritai ar bus tinkamai pasirūpinta visa planeta?

Be jokios abejonės. Kūrėjas pažada: „Bus taikos sėkla: vynuogynas duos savo vaisių, žemė duos savo derlių ir dangus duos savo rasą; aš padarysiu, kad šios tautos liekanos imtų visa tai valdyti.“ (Zacharijo 8:12, Skv)

[Rėmelis/iliustracijos 25 puslapyje]

VIENAS IŠ DAUGELIO

Kju bankas — tik vienas iš 1300 bankų visame pasaulyje, savo šaldyklose saugančių sėklas. Anot Kolorado valstijoje (JAV) įkurtos Valstybinės sėklų laikymo laboratorijos vadovo Stivo Eberharto, jų įstaiga — „augalijos Fort Noksas [pagrindinė JAV aukso saugykla]“.

[Iliustracijos]

Tūkstantmečio sėklų bankas

[Rėmelis 26 puslapyje]

ŽVILGSNIS Į GENUS

Svarbus sėklų bankų uždavinys — surinkti kuo daugiau skirtingų kultūrinio augalo atmainų sėklų. Jei tarp tų augalų įsimestų nauja liga ar juos užpultų kenkėjai, galima būtų imti auginti kitokius tos rūšies atstovus. Taikydami augalų selekciją mokslininkai nuolat didina jų derlingumą, maistingumą, atsparumą ligoms ir kenkėjams. Turėti tokių augalų sėklų darosi vis reikalingiau.

Per 90 procentų visos energijos žmonija gauna vos iš 103 augalų rūšių, o daugiau kaip pusę — iš trijų pagrindinių javų: ryžių, kviečių ir kukurūzų. Ar gali tai kelti kokių rūpesčių?

Jei visur paplitę kultūriniai augalai genetiškai nesiskiria, kyla pavojus, kad juos visus iš karto pražudys kokia nors liga ar kenkėjai. Žinomiausias to pavyzdys — kas XIX amžiaus viduryje įvyko Airijoje. Tada visą bulvių derlių nusinešė bulvių maras, sukeltas bulvinės fitoftoros (Phytophtora infestans). Dėl šio grybo kilo badas, kai kurių vadinamas Didžiuoju badu, nusinešęs 750000 gyvybių.

[Rėmelis 27 puslapyje]

ĮVAIROVĖ NYKSTA

Dr. Piteris Reivenas XVI tarptautinio botanikų kongreso, surengto Jungtinėse Valstijose, dalyviams pareiškė: „Iš visų maždaug 300000 rūšių iki [XXI] amžiaus vidurio gali išnykti arba imti nykti net 100000.“ Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos pranešimu, maistinių augalų įvairovė jau gerokai sumažėjo. Didžiausią grėsmę jai kelia visai neįtikimas dalykas.

Minėtame pranešime buvo sakoma: „Pagrindinė genetinės įvairovės nykimo priežastis — šiuolaikinio komercinio žemės ūkio veikla. Pačias įvairiausias ūkininkų augintų kultūrinių augalų atmainas išstūmė ir netikėtai pražudė naujos atmainos.“

Kinijoje 1949-aisiais auginta 10000 kviečių atmainų. Šiandien jų liko mažiau kaip 1000. Jungtinėse Valstijose per paskutinius 100 metų išnyko apie 6000 obelų atmainų, pradingo ir 95 procentai kopūstų bei 81 procentas pomidorų atmainų.

Kultūriniai augalai nyksta ir dėl karų, nes ūkininkai būna priversti išsikelti ir niekieno neprižiūrimi ūkiai pražūva. Žurnale The UNESCO Courier rašoma: „Karai... paveikė visas šalis Vakarų Afrikos pakrantėje, kur nuo seno plačiai auginti ryžiai. Šiame regione, kaip niekur kitur, auginta daug įvairių plikojo ryžio (Oryza glaberrima) genetinių atmainų, kurios... dabar gali būti sukryžmintos su ryžiais iš Azijos — bene plačiausiai paplitusiais javais pasaulyje. Jei regioniniai karai sunaikins šį... mažai ištirtą Afrikos javą, jie pakenks visam pasauliui.“

Patikimiau už sėklų bankus

Pasaulio stebėjimo instituto tyrinėtojas Džonas Taksilas priminė: „Genus mes vis sumaniau perkėlinėjame, bet tik gamta moka juos sukurti. Jei augalas, genuose turintis įrašytą unikalią savybę, pradingsta, jo nebesusigrąžinsime.“ Todėl kad sėklos būtų saugomos sėklų bankuose, negailima ir milijonų.

Vis dėlto patikimesnis yra šių kompaktiškų stebuklų Kūrėjo pažadas: „Ligi tik žemė tvers, sėja ir pjūtis... nesiliaus.“ (Pradžios 8:22)

[Iliustracija 24 puslapyje]

Sėklos renkamos Burkina Fase

[Iliustracija 25 puslapyje]

Sėklos laikomos žemoje temperatūroje

[Iliustracija 26 puslapyje]

Botanikas iš Kenijos mokosi nustatyti sėklose vandens kiekį

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

Visos nuotraukos 24—27 puslapiuose: The Royal Botanic Gardens, Kew