Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Kodėl man taip nelengva su kambario draugu?

Kodėl man taip nelengva su kambario draugu?

Jaunimas klausia:

Kodėl man taip nelengva su kambario draugu?

„Aš tvarkingas. Tikrai tvarkingas. Bet kai grįžtu namo, randu kambario draugą tysantį ant grindų ir žiūrintį televizorių. Visur būna pilna popierių ir spragėsių. Kiekvieną kartą eidamas namo jau įsivaizduoju, ką pamatysiu. Sau kalbu: ‘Kaip nenoriu ten eiti!’“ (Deividas)

„Mano kambario draugė buvo lepūnėlė. Ji turbūt įsivaizdavo, kad turime krūvą tarnų. Be to, ji visada reikalaudavo, kad viskas būtų daroma pagal ją“ (Renė). *

„STENGIANTIS toleruoti kito žmogaus ypatybes išmokstama... lankstumo ir meno surasti aukso vidurį, — buvo rašoma žurnale U.S.News & World Report. — Bet pats mokymasis dažnai būna kankynė.“ Kurie yra gyvenę arba ir dabar gyvena su kambario draugu, šioms mintims tikriausiai pritaria.

Daug studentų ne vieni gyvena taupumo sumetimais. Kiti nusprendžia taip gyventi, kad nereikėtų priklausyti nuo tėvų. Nemažai jaunų krikščionių apsigyveno su kuo nors kitu dvasiniais tikslais. (Mato 6:33) Jie pastebėjo, kad dalindamiesi pragyvenimo išlaidas sugebės tarnauti visalaikiais skelbėjais. Gyventi ne vieniems tenka ir kai kuriems misionieriams bei Jehovos liudytojų biurų darbuotojams. *

Atsibuskite! kalbėjosi su jaunuoliais, kurie gyvena ne vieni. Visi sutiko, kad kambario draugas gali būti ne tik nuomos dalininkas, bet ir bičiulis, geras pašnekovas, kompanionas. „Vakarais ilgai plepėdavom arba tiesiog žiūrėdavom kokį filmą“, — prisimena Lin. „Kambario draugė gali ir padrąsinti, — sako Renė. — Kartais kai dirbi, turi rūpesčių dėl išlaidų, stengiesi eiti į tarnybą, labai malonu turėti kambario draugę, kuri tave drąsina.“

Vis dėlto gyventi su kitu žmogumi, ypač jeigu anksčiau jo visiškai nepažinojai, tikrai nelengva. Žurnale U.S.News & World Report apie koledžus buvo kalbama: „Kad ir kaip mokyklos stengiasi apgyvendinti panašius studentus, labai dažnai jos nepataiko.“ Tikrai, kartais konfliktai tarp viename kambaryje gyvenančių koledžo studentų priveda prie muštynių. Nenuostabu, kad prikurta interneto tinklalapių, kuriuose studentai išlieja savo, rodos, begalinį pasipiktinimą kambario draugais. Kodėl gyventi su kitu žmogumi būna taip sunku?

Gyvenimas su svetimu žmogumi

„Apsigyventi su svetimu žmogum gana keista, — sako Markas. — Visai nežinai, koks jis.“ Taip, pagalvojus, kad gali tekti gyventi su žmogumi, su kuriuo neturi nieko bendra, kyla nerimas. Tiesa, krikščionys paprastai turi daug bendra ir pokalbių temų nepritrūksta. Vis dėlto Deividas sako: „Dėl būsimo kambario draugo labai bijojau.“

Bet Deivido kambario draugu tapo vaikinas iš tokios pačios aplinkos kaip ir jis. Tačiau kartu gyvenančių žmonių charakteriai ne visada sutampa. Markas pasakoja: „Pirmasis kambario draugas buvo tylenis. Kai gyveni su kuo nors tam pačiam kambary, kalbėtis tiesiog būtina. Bet jis visada tylėdavo. Tai mane labai erzindavo.“

Įtampą, trintį kelia ir skirtingas auklėjimas. Lin sako: „Kai išsikeli iš namų, nori viską daryti tik savaip. Bet greit paaiškėja, kad privalai atsižvelgti ir į kitus.“ Tikrai, išlindęs iš saugiojo šeimos kokono ne vienas lieka sukrėstas pamatęs, kaip skiriasi žmonių pažiūros.

Skirtybės — dėl auklėjimo

Daug kas priklauso nuo to, kaip žmogų išauklėjo (arba kiek neišauklėjo) tėvai. (Patarlių 22:6) Jaunuolis Fernandas sako: „Aš tvarkingas, o kambario draugas — ne. Pavyzdžiui, spintoje jis viską suversdavo, o aš stengdavausi, kad daiktai būtų sukabinti savo vietose.“ Kartais kambario draugai elgiasi visiškai skirtingai.

Renė prisimena: „Turėjau kambario draugę, kurios kambarys būdavo grynas sąvartynas! Kita pavalgiusi niekad nenuvalydavo stalo, o dar kitos indai stovėdavo kriauklėje neplauti dvi tris dienas.“ Taip, kalbant apie namų ruošą kai kurie kambario draugai būna tarsi atgijęs Patarlių 26:14 „veikėjas“: „Durys sukinėjasi ant savo vyrių, o tinginys — savo lovoje.“

Tačiau nelabai linksma gyventi ir su tokiu, kuris, priešingai, — skrupulingai tvarkingas. Mergina, vardu Li, apie vieną kambario draugę sako: „Jai atrodydavo, kad tvarkytis reikia kas valandą. Aš nesu netvarkinga, bet kartais ant lovos palikdavau knygą ar kokį nors kitą daiktą. Ji būtinai padarydavo tvarką.“

Kambario draugų nuostatos dėl asmens higienos irgi dažnai skiriasi. Markas kalba: „Mano kambario draugas keliasi paskutinę minutę. Jis tik pripuola prie kriauklės, pasišlaksto plaukus ir išlekia.“

Nuo auklėjimo bei charakterio priklauso ir laisvalaikio pomėgiai. „Mums patinka skirtinga muzika“, — sako Markas apie savo kambario draugą. Jei abu draugai gerbia vienas kitą, tokie skirtumai kartais būna net naudingi, padeda pamėgti daugiau dalykų. Bet labai dažnai dėl pomėgių kyla konfliktai. „Man patinka ispaniška muzika, — sako Fernandas, — o mano kambario draugas visą laiką ją peikia.“

Rūpesčiai dėl telefono

Telefonas neretai būna pagrindinė nesutarimų priežastis. Markas sako: „Noriu miegoti, bet kambario draugas iki išnaktų kalba telefonu. Po kiek laiko tai jau pradeda erzinti.“ Lin irgi prisimena: „Kartais mano kambario draugės bičiuliai skambindavo trečią ar ketvirtą valandą nakties. Jeigu jos nebūdavo namie, reikėdavo atsiliepti man.“ Kaip jos viską išsprendė? „Nutarėm abi turėti po telefoną.“

Bet ne visi gali įsigyti sau telefoną, todėl tenka dalytis vienu. Taip tarp kambario draugų gali kilti nemaža įtampa. Renė prisimena: „Viena mano kambario draugė susitikinėdavo su tokiu vaikinu. Ištisas valandas jie plepėdavo telefonu. Vieną mėnesį ji prakalbėjo daugiau kaip 90 dolerių ir norėjo, kad dalį apmokėtume mes, nes buvom susitarusios mokėti po lygiai.“

Konfliktai kyla ir kai vienas kuris negauna prie telefono prieiti. „Gyvenau su vyresne už save, — prisimena Li. — Buvo tik vienas telefonas, o aš turėjau daug draugų, todėl visą laiką juo ir prakalbėdavau. Ji niekad nieko nesakė. Maniau, kad jei ji norėtų paskambinti, pasakytų. Dabar suprantu, kad elgiausi negerai.“

Privatumo stoka

„Kiekvienam kartais reikia pabūti vienam, — sako Deividas. — Būna, kad norisi tik ištiesti kojas ir visai nieko nedaryti.“ Bet jei gyveni su kuo nors kitu, rasti progų pabūti vienam gali būti nelengva. „Mėgstu vienatvę, — pasakoja Markas. — Kadangi jos trūksta, būna labai sunku. Mano ir kambario draugo tvarkaraštis sutampa, todėl pabūti vienam nėra kaip.“

Net Jėzus Kristus kartais norėdavo pabūti nuošaliai nuo kitų. (Mato 14:13) Taigi kai kambario draugas būna namie ir dėl to sunku arba visai neįmanoma skaityti, studijuoti ar apmąstyti, suirzta ne vienas. Markas sako: „Sunku studijuoti, kai aplink visą laiką kas nors vyksta. Tai jis su draugais, tai kalba telefonu, tai žiūri televizorių ar klauso radijo.“

Vis dėlto kad ir kaip būtų sunku sugyventi, tūkstančiams jaunuolių tai pavyksta. Vėlesniuose straipsniuose aptarsime, ką daryti, kad gyvenimas su kambario draugu būtų malonus.

[Išnašos]

^ pstr. 4 Straipsnyje kai kurie vardai pakeisti.

^ pstr. 6 Nors šio straipsnio patarimai skiriami jaunimui, jie naudingi ir vyresniems, kuriems dėl pasikeitusių aplinkybių, pavyzdžiui, sutuoktinio mirties, teko apsigyventi su kuo nors kitu.

[Iliustracija 16, 17 puslapiuose]

Dažnai sunkumų kelia skirtingi muzikos skoniai

[Iliustracija 18 puslapyje]

Dėl neatidumo kitam susidaro įtampa