Stebime pasaulį

Meškos paslauga

Kaip pažymima laikraštyje The Daily Yomiuri, kai kurių pastangų išsaugoti logerhedų rūšies vėžlius nauda buvo suabejota. Iškasant vėžlių kiaušinius, juos inkubuojant ir išleidžiant į jūrą galima sutrukdyti vėžliams gerinti įgimtus navigacinius sugebėjimus. Be žmonių įsikišimo išsiritę vėžliai „ropodami per smėlį pajunta žemės magnetizmą ir taip ugdosi orientacijos instinktą, — sakoma laikraštyje. — Dirbtinai išperinti vėžliai prieš išleidžiant į vandenyną yra laikomi uždaryti, o tai stabdo įgimto orientacijos jausmo ir sugebėjimo nustatyti, kur yra vandenynas, vystymąsi“.

 Svarbiausia — šypsotis

„Geriausias būdas susirasti draugų ir paveikti kitus — tiesiog nusišypsoti“, — praneša Londono laikraštis The Times. Po Karališkojo pašto užsakymu atliktos apklausos paaiškėjo, kad sutikę žmogų daugelis pirmiausiai pastebi šypseną. Beveik pusė apklaustųjų sakė, kad nenorėtų turėti verslo reikalų su paniurėliais. Moterys yra ypač linkusios paaukštinti tuos pavaldinius, kurie šypsosi. Braenas Beitsas, knygos The Human Face bendraautoris, sako: „Šis tyrimas parodė, kokią didelę reikšmę visuomenėje turi šypsena. Su besišypsančiais žmonėmis mes mieliau dalinamės paslaptimis, viltimis, pinigais.“ Jis dar pridūrė, kad šypsantis organizme padidėja skausmą slopinančių endorfinų kiekis ir kad savaime besišypsantiems „geriau sekasi asmeniniame gyvenime bei darbe“.

Pats tiksliausias laikrodis

Londono laikraštyje The Times sakoma, kad grupė JAV mokslininkų sukūrė gyvsidabrio jonų laikrodį, kuris „eina femtosekundės, tai yra mažiausio laiko vieneto, kurį paprastai naudoja tik mokslininkai, tikslumu“. Laikraštyje teigiama, kad „jis yra apie 1000 kartų tikslesnis už atominius laikrodžius, naudojamus Koordinaciniam visuotiniam laikui (UTC) — pasauliniam standartiniam laikui — nustatyti“. Fizikas Skotas Didamsas sako: „Jis bus tuoj pat pritaikytas elementarioje fizikoje, kad būtų galima išsamiau ištirti visatą.“ Vėliau jis bus panaudotas telefono tinkluose ir palydovinėje navigacijoje. Didamso tvirtinimu, šis laikrodis pats tiksliausias, tačiau, jo manymu, galima padaryti ir dar tikslesnį.

Tiksliausias gyventojų surašymas?

2000 metais JAV atliktas gyventojų surašymas laikraštyje The Wall Street Journal pavadintas „pačiu tiksliausiu istorijoje“. Vis dėlto leidinyje teigiama, kad „per 2000-ųjų surašymą įtraukta 5,77 milijono žmonių, kuriuos Surašymo tarnyba mano gyvenant, bet neaptiko“. Laikraštyje sakoma: „Nesulaukus jokio atsako iš ten, kur, šios tarnybos manymu, kažkas gyvena, surašinėtojams buvo paprasčiausiai nurodyta įtraukti tokius žmones remiantis įvairiais duomenimis ir kaimynų parodymais.“ Taip buvo daroma net tuomet, kai surašinėtojai nebuvo įsitikinę, ar tam tikru adresu yra butas. Buvo spėjama, kiek ten yra gyventojų, koks jų amžius, lytis, tautybė ir šeimyninė padėtis. Anot vieno surašinėtojo, taip daryti tinkama, nes „tos pačios tautybės žmonės linkę gyventi netoli vienas kito“. Kai kuriose valstijose numanomi gyventojai sudarė daugiau nei 3 procentus, o tautybė pildant blankus buvo nuspėta 11 milijonų gyventojų.

Medžiai pavojingi gyvybei?!

Prancūzijoje vyksta kova dėl pakelėse augančių 400000 rytinių platanų medžių ateities. Šalikelėse augantys medžiai vis labiau kaltinami dėl žūčių per autoavarijas. Kaip teigiama Prancūzijos žurnale L’Express, per 2000 metus iš 7643 žuvusiųjų autoavarijose 799 žuvo atsitrenkę į medį. Tačiau kitų tvirtinimu, tikroji žūčių priežastis yra ne medžiai, o svaigalai ir per didelis greitis. Nepaisant to, planuojama iškirsti nuo 10000 iki 20000 medžių, augančių arčiau nei 2 metrai nuo kelio. Cituojant iš laikraščio The Wall Street Journal vedamojo šia tema žurnale pareikšta, jog atrodytų, lyg medžiai daro „didžiulį nusikaltimą nepasitraukdami iš kelio girtiems vairuotojams“.

Kinai pamiršta, kaip rašyti

„Kinų hieroglifams, kuriuos vaikai amžių amžiais įsimindavo per dideles kančias, rimtą pavojų kelia kompiuteriai, — pažymima Londono laikraštyje The Daily Telegraph. — Gerai išsilavinę kinai, kurie girdavosi mintinai moką 6000 hieroglifų, baigia pamiršti, kaip juos rašyti. Jie sugeba skaityti, tačiau negalėdami naudotis kompiuteriais daugelis nebeprisimena hieroglifų rašybos.“ Toks reiškinys vadinamas „‘ti bi vang dzi’, tai yra hieroglifų užmiršimu paėmus rašiklį“. Iki praeito amžiaus devintojo dešimtmečio beveik viskas buvo rašoma ranka, o patobulinus programinę įrangą kinų hieroglifus imta rašyti pačia paprasčiausia klaviatūra. Dėl to gražių hieroglifų piešimas — labai vertinamas sugebėjimas, iš kurio, kaip teigiama, galima spręsti apie asmenybę, — nyksta ir „kelia nerimą lingvistams, psichologams bei tėvams“.

Jaunuolės laikosi dietos

Laikraščio The Globe and Mail teigimu, apklausus 1739 Kanados merginas nuo 12 iki 18 metų amžiaus paaiškėjo, kad 27 procentai jų turi mitybos sutrikimų. Apklausos dalyvės iš miestų, priemiesčių ir kaimų užpildė anketas, kuriose buvo klausiama apie požiūrį į maistą ir savo figūrą. Gautais duomenimis, kai kurios vos 12 metų turinčios mergaitės daug prisivalgo, o paskui sukelia vėmimą arba vartoja tabletes nuo nutukimo, vidurius paleidžiančius ir šlapimą varančius vaistus, kad numestų svorio. Anot Toronto universiteto sveikatos sistemos mokslininkės dr. Dženifer Džons, mergaitėms ypač „reikia turėti tinkamą požiūrį į maistą ir mankštinimąsi. Jos turi kai ką žinoti apie savo kūną ir suvokti, kad figūros, kurias jos mato reklamose, žurnaluose ir roko grupių vaizdo įrašuose, nėra normalios“. Laikraštyje dar priduriama, jog „daugelis merginų nežino, kad kaupti riebalus lytinio brendimo laikotarpiu yra normalu ir tai būtina geram vystymuisi“.

Mokiniai vartoja tabletes

Vokietijos laikraštyje Südwest Presse pažymima, kad kovodami su mokykloje kylančia įtampa vis daugiau vaikų ir paauglių geria tabletes. Ten sakoma, kad kas penktas pradinukas vartoja raminamuosius ar darbingumą didinančius vaistus. Vyresnėse klasėse juos vartoja 1 iš 3 moksleivių. Vis dėlto, pasak Bavarijos mokytojų asociacijos prezidento Albino Danhoizerio, vartoti vaistus norint sumažinti įtampą ar geriau mokytis, nėra gerai, nes tai nepadeda jaunimui išmokti spręsti savo problemų. Jis pataria tėvams nereikalauti iš savo vaikų per daug, bet ‘labiau rūpintis jų fizine ir psichine sveikata, taip pat stabilios asmenybės vystymusi’.

Piktžolių panaudojimas

„Dėl spartaus augimo vandens hiacintai, lantanos, gvajulės ir kitos piktžolės varo žemdirbius į neviltį“, — praneša žurnalas India Today. 1941 metais britams įvežus į Indiją amerikinių lantanų gyvatvorėms veisti, jos išsikerojo beveik 100000 hektarų plote. Paaiškėjo, kad išnaikinti jas rankomis, chemikalais ar biologiškai yra beveik neįmanoma. Lantanos išskiria nuodingas medžiagas, dėl kurių kitkas neauga, taigi jų privisus ištisi kaimai buvo priversti išsikelti. Tačiau Lačivalos kaimo gyventojams ši piktžolė naudinga. Sumaišę lantanas su purvu jie statosi namus, vištides. Nulupus šių piktžolių, atsparių tiek parazitams, tiek vabzdžiams, žievę galima nupinti puikių baldų ir krepšių. Lantanų lapai naudojami uodams atbaidyti, smilkalų lazdelėms daryti, o iš jų šaknų pagaminta pudra saugo nuo dantų infekcijų.

Nevilties poveikis

„Kodėl kai kurie žmonės miršta, o kiti, nors ir ne ką sveikesni, gyvena ilgiau? — klausia dr. Stivenas L. Sternas, dirbantis Teksaso universiteto Medicinos centro psichiatrijos skyriuje, įsikūrusiame San Antonijaus mieste. — Viena priežasčių: tai gali priklausyti nuo to, ar žmogus turi viltį, ar ne.“ Po 800 pagyvenusių amerikiečių tyrimo paaiškėjo, kad greičiau miršta tie, kurie neturi vilties. Vis dėlto tyrinėtojų teigimu, neviltis visus veikia skirtingai priklausomai nuo asmens vaikystės, kultūros, nuo to, ar jis serga depresija, ar saugus ekonomiškai.