Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar Dievas pritaria karams?

Ar Dievas pritaria karams?

Biblijos požiūris

Ar Dievas pritaria karams?

KAIP dažnai šalių valdovai, karvedžiai ir net dvasininkai skelbia karą ar pritaria jiems Dievo vardu! Popiežiaus Urbono II palaiminimu 1095 metais prasidėjo pirmasis kryžiaus žygis, kuriuo buvo siekiama atkariauti krikščionijai „Šventąjį miestą“ Jeruzalę. Tačiau turkai, kurių atsidavimas Alachui prilygo kryžiuočių tikėjimui Trejybe, sutriuškino vieną kryžiuočių pulką.

1914-ųjų rugpjūtį per Pirmąjį pasaulinį karą vienas jaunas vokietis iš karo stovyklos rašė: „Jeigu yra teisingumas ir istoriją valdo Dievas, o tuo aš nė kiek neabejoju, tai laimėti turime mes.“ Tą patį mėnesį caras Nikolajus II išsiuntė rusų kariuomenę kovoti su vokiečiais sakydamas: „Siunčiu šiltus linkėjimus savo narsiems kariams ir kilniems sąjungininkams. Dievas su mumis!“

Taip padrąsinti milijonai karių išvyko į frontą tvirtai įsitikinę, kad Dievas yra jų pusėje. Daugelis žmonių mano, kad Dievas pritaria kovoms dėl laisvės, ir kaip to patvirtinimą nurodo Hebrajiškuosiuose raštuose (paprastai vadinamuose Senuoju Testamentu) aprašomus karus. Ar toks Dievo Žodžio interpretavimas teisingas?

Karai senovės Izraelyje

Jehova Dievas įsakė izraelitams iš Pažadėtosios žemės išvaryti kanaaniečius, kurie buvo sugedę. (Kunigų 18:1, 24-28; Pakartoto Įstatymo 20:16-18) Kaip Nojaus dienomis Dievas nubaudė nedorėlius tvanu, o vėliau ugnimi Sodomą ir Gomorą, taip jis naudojosi Izraelio tauta tarsi kardu. (Pradžios 6:12, 17; 19:13, 24, 25)

Biblijoje sakoma, kad Dievo vadovaujami izraelitai kovojo ir kitokiomis aplinkybėmis, — reikėdavo atremti užpuolikus. Kai tauta paklusdavo Jehovai, jų kovos baigdavosi sėkmingai. (Išėjimo 34:24; 2 Samuelio 5:17-25) Bet kai izraelitai eidavo kariauti nepaisydami Dievo patarimo, tai baigdavosi pražūtimi. Štai karaliaus Jeroboamo pavyzdys. Jis nepaisė aiškaus pranašiško perspėjimo ir pilietinio karo metu pasiuntė savo didžiulę kariuomenę kovoti su Judu. Mūšyje žuvo 500000 Jeroboamo karių. (2 Metraščių 13:12-18, Brb) Sykį net ištikimasis karalius Jošijas be reikalo įsivėlė į kovą tarp kitų tautų. Šis skubotas sprendimas kainavo jam gyvybę. (2 Metraščių 35:20-24)

Ką byloja tokie įvykiai? Tai, kad senovės Izraelyje, kada kariauti, nuspręsdavo Dievas. (Pakartoto Įstatymo 32:35, 43) Tauta kariaudavo pagal jo nurodymus dėl tam tikrų tikslų. Tačiau tie tikslai jau seniai įgyvendinti. Be to, Jehova išpranašavo, kad „paskutinėmis dienomis“ jo tarnai „perkals savo kardus į noragus“ ir „nebesimokys kariauti“. (Izaijo 2:2-4, Brb) Todėl, be abejo, biblinių laikų karai nėra pateisinimas šių dienų konfliktams, nes nė vienam jų Dievas nevadovauja.

Kristaus mokymų poveikis

Gyvendamas žemėje Jėzus parodė, kaip pakeisti neapykantą nesavanaudiška meile, įsakydamas: ‘Vienas kitą mylėkite, kaip aš jus mylėjau.’ (Jono 15:12) Jis taip pat tvirtino: „Palaiminti taikdariai.“ (Mato 5:9) Toje eilutėje pavartotas graikiškas žodis „taikdarys“ nurodo daugiau nei ramų žmogų. Iš tikrųjų, toks asmuo palaiko taiką, aktyviai siekia gerų santykių.

Kai Jėzus buvo suimtas, apaštalas Petras bandė apginti jį ginklu. Tačiau Dievo Sūnus jį sudraudė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus.“ (Mato 26:52) Kaip pirmojo amžiaus krikščionys taikė šiuos žodžius? Paskaitykite porą citatų.

„Atidžiai peržiūrėjus visus duomenis matyti, kad iki Marko Aurelijaus [121—180 m. e. m.] nė vienas krikščionis netarnavo kareiviu ir joks kareivis, tapęs krikščionimi, nepasilikdavo karinėje tarnyboje“ (The Rise of Christianity).

„[Pirmieji] krikščionys elgėsi visai kitaip nei romėnai... Kadangi Kristus skelbė taiką, jie atsisakydavo tarnauti kariuomenėje“ (Our World Through the Ages).

Romėnai nužudydavo daugelį Kristaus mokinių, atsisakiusių tarnauti imperatoriaus kariuomenėje. Tad kodėl krikščionys laikėsi tokios jiems nepalankios pozicijos? Nes Jėzus mokė juos būti taikdariais.

Šiuolaikiniai karai

Įsivaizduokite, kaip būtų baisu, jei Kristaus sekėjai kovotų priešiškuose frontuose ir siektų vieni kitus nužudyti. Tai būtų visai priešinga krikščionių principams. Iš tiesų tie, kurie paklūsta Biblijoje aprašomam Dievui, nežaloja nieko — net savo priešų. * (Mato 5:43-45)

Taigi mūsų laikų karams Dievas nepritaria. Tikrieji krikščionys yra taikūs ir palaiko taiką, kuri valdant Dievo Karalystei įsivyraus visame pasaulyje.

[Išnaša]

^ pstr. 17 Biblijoje yra minimas Harmagedonas, kuris dar vadinamas „didžiosios Visagalio Dievo dienos kova“. Tai nebus karas tarp žmonių; tada Dievas naikins piktadarius. Todėl Harmagedonu negalima pateisinti šių dienų konfliktų ar manyti, kad Dievas jiems pritaria. (Apreiškimo 16:14, 16; 21:8)

[Iliustracija 20 puslapyje]

Ispanijos generolas Fransiskas Frankas su keletu katalikų dvasininkų

[Šaltinio nuoroda]

U.S. National Archives photo

[Iliustracija 21 puslapyje]

Graikų stačiatikių kunigai laimina karius, išvykstančius į Kosovą (1999 m. birželio 11 d.)

[Šaltinio nuoroda]

AP Photo/Giorgos Nissiotis