Rinkitės vertingiausią įmanomą maistą

IŠ ATSIBUSKITE! BENDRADARBIO MEKSIKOJE

ANHELIKA ir jos dešimties asmenų šeimyna gyveno viename Oachakos valstijos miestelyje, Meksikoje. Įprastas šios neturtingos šeimos valgis daugiausia buvo kukurūzų tortiljos, pupelės, aštrūs padažai, skysta ryžienė, pyragas, arbata. „Mes augome lėtai, — sako Anhelika. — Buvome maži ir sulysę. Dažnai sutrikdavo skrandis, vargindavo parazitai, sloga.“

Anhelika su namiškiais nusprendė persikelti į sostinę, tikėdamiesi susirasti darbą ir pagerinti savo ekonominę padėtį. Ji mano,  kad dabar jos šeima maitinasi daug geriau: geria pieną, valgo kiaušinius, mėsą, grietinę, kai kurias daržoves bei įvairų apdorotą maistą. Tačiau ar jų valgis pasidarė maistingesnis?

Bloga mityba — pasaulio rykštė

Visame pasaulyje maždaug 800 milijonų žmonių gresia mirtis dėl nevisaverčio maitinimosi. Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 1998 metų ataskaita, apie 50 procentų visų vaikų, mirštančių iki penkerių metų, pakerta tokia mityba. Jeigu vaikas ir išgyvena, paprastai jis būna silpnos sveikatos.

Antra vertus, manoma, kad daugiau kaip 800 milijonų žmonių gresia mirtis nuo persivalgymo. Nesaikingas valgymas gali sukelti chroniškas ligas, pavyzdžiui, nutukimą, aterosklerozę, hipertoniją, cukraligę, cirozę, vėžį. PSO daro išvadą: „Bloga mityba — tai daugybė bėdų, įskaitant neprivalgymą, tam tikrų maistingų medžiagų trūkumą, persivalgymą; ši rykštė žudo, luošina, atima jėgas, regėjimą, stabdo visos žmonijos raidą.“

Toje pačioje šalyje būna ir badaujančių, ir nutukėlių. Toje pačioje šeimoje kūdikiai gali negauti visaverčio maisto, o suaugusieji kęsti nuo nutukimo. Kartais vaikystėje badavęs žmogus užaugęs būna storulis. Kai kuriems taip atsitinka persikėlus iš kaimo į miestą.

Daugelis žmonių nesuvokia, kokios įtakos jų sveikatai turi maitinimosi įpročiai. Taip galbūt yra todėl, kad blogos mitybos pasekmės nepasireiškia tuoj pat. Bet sveika dieta padeda apsisaugoti nuo daugelio ligų. PSO paskaičiavimais, iki 40 procentų vėžio atvejų būtų galima išvengti tinkamiau maitinantis ir sportuojant. Tačiau kaip maitintis sveikiau?

 Kaip sveikiau maitintis?

Kai kurių manymu, maisto produktus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Į pirmąją įeina grūdai — kukurūzai, kviečiai, ryžiai, avižos, rugiai, miežiai, soros, taip pat šakniagumbiai — bulvės, batatai. Šie angliavandenių turintys produktai greitai suteikia energijos. Antrąją grupę sudaro ankštiniai: įvairios pupos, sojos pupelės, lęšiai, sėjamasis avinžirnis ir kai kurių rūšių gyvulinis maistas, pavyzdžiui, mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas bei jo gaminiai. Šie produktai teikia baltymų, geležies, cinko ir įvairių vitaminų. Trečioji grupė — vaisiai ir daržovės. Iš jų gauname svarbiausių vitaminų ir mineralų. Jie papildo maistą ląsteliena, duoda energijos ir yra vienintelis natūralus vitamino C šaltinis.

Salvadoro Zubirano (Meksika) nacionalinio medicinos mokslų ir mitybos instituto (INCMNSZ) Mitybos fakulteto vadovo Ektoro Burkeso teigimu, mityba sveika, kai racionas visavertis, pakankamas ir subalansuotas. Jis pataria „kaskart valgyti bent vieną produktą iš kiekvienos grupės, vartoti kiek galima įvairesnius produktus ir ruošti juos vis kitaip“.

Štai, pavyzdžiui, Marija. Ji su namiškiais gyveno Meksikoje, Atopiksko kaime (Hidalgo valstija). Būdami labai neturtingi, jie daugiausia maitinosi tortiljomis, pupomis, makaronų gaminiais, ryžiais, ankštiniais pipirais. Marijos šeima, kitaip nei anksčiau minėtos Anhelikos, dar pasitiekdavo nedidelių moliūgų, valgomojo čajoto, grybų ir prieskoninių augalų, pavyzdžiui, portulakų ir balandų, — viso to paprastai prisirinkdavo apylinkėse. Atėjus sezonui prie savo valgio kartais prisidurdavo vaisių. Taip jie buvo sveikesni.

Dr. Adolfas Čavesas, jau minėto instituto (INCMNSZ) Taikomosios mitybos departamento vadovas, rekomenduoja gyvulinės kilmės produktus vartoti ne kaip pagrindinį patiekalą, o kaip priedą. Pavyzdžiui, galite pasiruošti valgį iš bulvių, daržovių ar pupų ir pridėti keletą kiaušinių. „Mitybos specialistai tai vadina maisto ‘dauginimu’“, — sako dr. Čavesas. Tačiau žinokite: vaisius ir daržoves būtina kruopščiai nuplauti, ypač jei valgote žalius.

Prisiderinti maistą turėtų kiekvienas žmogus atsižvelgdamas į savo amžių, lytį ir gyvenseną. Suaugusiesiems siūloma suvalgyti dvi porcijas vaisių ir(arba) daržovių per kiekvienus pusryčius, pietus bei vakarienę, taip pat daugiau vartoti rupių miltų gaminių ir ankštinių. Kai kurių nuomone, gyvulinės kilmės produktų vienu kartu reikia valgyti labai nedaug, o geriausiai iš jų tinka žuvis, vištiena be odos ir liesa mėsa. Taip pat svarbu riboti riebalų ir cukraus kiekį.

Net gyvenantys besivystančiose šalyse ar sunkiai besiverčiantys žmonės gali pagerinti savo mitybą. Kaip? Rinkdamiesi maistingus produktus, juos vis keisdami ir derindami, pavyzdžiui, grūdinius vartodami kartu su ankštiniais. Maistą, kad būtų vertingesnis, papildydami trupučiu mėsos ar keliais kiaušiniais. Daugiau valgydami žalumynų, augančių jūsų vietovėje, o sezono metu vaisių.

Mūsų Kūrėjas ‘augina maistą iš žemės’ žmonių džiaugsmui. (Psalmyno 104:14) Biblijoje, Mokytojo 9:7, sakoma: „Valgyk duoną su džiaugsmu.“ Taigi nepamiršdami saiko galime mėgautis skaniu ir naudingu Kūrėjo teikiamu maistu.

[Iliustracija 26 puslapyje]

PIRMOJI GRUPĖ: grūdai ir šakniagumbiai

[Iliustracija 26 puslapyje]

ANTROJI GRUPĖ: ankštiniai, mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir jo produktai

[Iliustracija 26 puslapyje]

TREČIOJI GRUPĖ: vaisiai ir daržovės