Ar globalizacija tikrai gali išspręsti mūsų problemas?

„Dabartinis pasaulinis kaimas, kaip ir dauguma kaimų, anaiptol nėra idealus; jame daug kas netobula. Čia ne su visais elgiamasi teisingai; gyventojų galimybės nėra lygios. Milijonai taip skursta, kad net nebelaiko savęs bendruomenės nariais“ (IŠ ATASKAITOS „OUR GLOBAL NEIGHBOURHOOD“).

FATIMA, vieno Afrikos didmiesčio gyventoja, mano, kad jai pasisekė. Mat ji turi šaldytuvą. Bet moteris su šeima gyvena metalinėje būdelėje, prisišliejusioje prie trijų marmurinių antkapių. Fatima, kaip ir pusė milijono kitų, glaudžiasi didžiulėse kapinėse, bet ir jos jau darosi ankštos. „Ypač čia, į kapines, kraustosi per daug žmonių“, — skundžiasi ji.

Maždaug už penkiolikos kilometrų nuo Fatimos namų įsikūręs naujas ištaigingas gyvenamųjų namų kompleksas su prabangiais restoranais ir 27 duobučių golfo aikštynu. Sužaisti vieną golfo partiją kainuoja daugiau nei šioje Afrikos šalyje gyventojas uždirba per mėnesį. Tas miestas visada buvo skurdus, todėl atsiradę golfo aikštynai — elito simbolis — šokiruoja. Mūsų pasauliniame kaime prabanga ir skurdas nejaukiai egzistuoja vienas šalia kito.

Vidurio Rytuose per sausringą Jemeno žemę vingiuoja Vadi Chadramautas — senas vilkstinių kelias, — šalia kurio išsibarstę senoviniai miestai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog šiame nuošaliame slėnyje laikas sustojo. Bet išorė gali būti apgaulinga. Netolimame Seivūno mieste muziejus pasikvietė į pagalbą diplomuotą specialistę parengti interneto svetainę apie Jemeno kultūros paveldą. Nors mergina vietinė, ji studijavo Ohajo valstijoje (JAV). Šiais laikais tiek idėjos, tiek žmonės  keliauja po pasaulį kaip niekada anksčiau.

Už poros tūkstančių kilometrų į vakarus per Sacharą nuošaliu keliu pietų kryptimi šliaužia trejetas sunkvežimių. Mašala, vienas iš vairuotojų, paaiškina, jog veža televizorius, vaizdo magnetofonus ir palydovines antenas. Jis puikiai informuotas, kas vyksta pasaulyje, nes žiūri Amerikos televizijos žinias. Vairuotojas aiškina, kad jo mieste „visi turi palydovines antenas“. Naujienos iš viso pasaulio nepasiekia tik nedaugelio žemės kampelių.

Nuolat po pasaulį keliaujančių žmonių, idėjų, naujienų, pinigų ir technologijų srautas padeda užmegzti naujus, naudingus kaimyniškus santykius. Globalizacija padeda skleisti vietinę Jemeno kultūrą, o Mašalai atsiranda galimybė už trijų savaičių kelionę uždirbti 3000 JAV dolerių. Tačiau tiek uždirba ne kiekvienas. Fatima ir jos kaimynai mato, jog kai kas iš globalizacijos turi naudos, tačiau jie patys tebeskursta.

Nors mūsų pasaulinis kaimas anaiptol nėra idealus, globalizacijos procesas, reikia manyti, yra negrįžtamas. Argi žmonės išjungs savo televizorius, išmes mobiliuosius telefonus, sunaikins kompiuterius ir liausis keliavę po pasaulį? Argi šalys stengsis politiškai ir ekonomiškai visiškai atsiriboti nuo likusio pasaulio? Tai, atrodo, tikrai neįtikėtina. Juk niekas nenori atsisakyti globalizacijos teikiamos naudos. O kaip dėl jos keliamų blogybių? Jos verčia vis labiau susirūpinti ir paliečia kiekvieno iš mūsų gyvenimą. Todėl trumpai aptarkime kelis svarbesnius globalizacijos šalutinio poveikio padarinius.

Didėjanti praraja

Pasaulio turtai teisingai paskirstyti nebuvo niekada, bet dėl ekonomikos globalizacijos praraja tarp turtingųjų ir vargšų didėja. Tiesa, atrodo, kai kurios besivystančios šalys iš integracijos į pasaulio ekonomiką turi naudos. Specialistai tvirtina, jog per pastarąjį dešimtmetį Indijoje žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius sumažėjo nuo 39 iki 26 procentų ir kad panašus teigiamas poslinkis pastebimas visoje Azijoje. Vienoje mokslinėje ataskaitoje rašoma, jog prieš dešimt metų vos 1 JAV doleriu per dieną tenkinosi 27 procentai Rytų Azijos gyventojų, o 1998-aisiais taip gyveno jau tik 15 procentų žmonių. Tačiau pasaulio vaizdas nėra toks optimistinis.

Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, ir kai kuriuose kituose besivystančiuose regionuose per pastaruosius 30 metų pajamos net sumažėjo. „Neišpasakyto turtingumo pasaulyje vos ne 3 milijardai žmonių, tai yra beveik pusė žmonijos, turi tenkintis 2 JAV doleriais per dieną ar dar mažiau, tačiau tarptautinė bendruomenė... nieko nesiima“, —  pažymi JTO generalinis sekretorius Kofis Ananas. Viena iš pagrindinių šios socialinės prarajos priežasčių — finansinis savanaudiškumas. „Visame pasaulyje pačius neturtingiausius privačios finansų biržos ignoruoja, — aiškina buvęs JAV iždo sekretorius Laris Samersas. — Pagrindiniai bankai skurdžiose bendruomenėse įsitvirtinti nesistengia, nes tai jiems nepelninga.“

Milžiniškas pajamų skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų išskiria žmones ir net šalis. Neseniai paties turtingiausio žmogaus Jungtinėse Valstijose turtai viršijo daugiau kaip 100 milijonų kitų amerikiečių bendrą nuosavą kapitalą. Be to, globalizacija palaiko turtingų tarptautinių kompanijų, kurios faktiškai kontroliuoja tam tikrų gaminių pasaulio rinką, augimą. Pavyzdžiui, 1998-aisiais vien dešimt kompanijų kontroliavo 86 procentus 262 milijardais JAV dolerių įvertinto telekomunikacijų verslo. Šių tarptautinių bendrovių ekonominė įtaka dažnai būna stipresnė už vyriausybių ir, anot Tarptautinės amnestijos organizacijos, „žmogaus bei darbuotojų teisės jų darbotvarkėje nėra vienas svarbiausių klausimų“.

Žmogaus teisių organizacijos, suprantama, yra susirūpinusios, kad pasaulio turtas sutelktas nedaugelio išrinktųjų rankose. Ar norėtumėte gyventi vietovėje, kur turtingiausi 20 procentų žmonių uždirba 74 kartus daugiau už 20 procentų vargingiausių? Tie 20 procentų varguolių per televiziją puikiai mato, kaip gyvena turtingieji, nors patys pagerinti savo padėtį vargu ar gali. Tokia absoliuti neteisybė, be abejo, pasauliniame kaime sukelia didžiulį nepasitenkinimą ir nusivylimą.

Kultūros globalizacija

Kita susirūpinimą kelianti sritis yra kultūrų konfliktas ir materialistinių vertybių plitimas. Vienas svarbus globalizacijos bruožas yra keitimasis idėjomis; šio fenomeno niekas nepailiustruoja geriau už internetą. Deja, per jį skleidžiama ne tik naudinga kultūrinė bei komercinė informacija. Kai kuriuose tinklalapiuose propaguojama pornografija, rasizmas ar lošimas iš pinigų. Pasitaiko ir tokių, kuriuose pateikiamos detalios instrukcijos, kaip namuose pasigaminti bombą. Anot Tomo L. Fridmano, „įsijungus internetą pakanka tik kelis kartus spragtelėti pele ir jūs jau virtualioje neonacistų alaus menėje ar pornografijos bibliotekoje, ... ir nėra kas jus draustų ar nurodinėtų“.

Be to, žmonių mąstysenai didžiulę įtaką daro televizija ir kinas. Tai, ką pasaulis mato ekranuose, dažnai ateina iš Holivudo — pagrindinės iškreiptos tikrovės vaizdavimo kalvės. Vertybės, kurias atspindi ši milžiniška pramogų industrija, dažnai skatina materializmą, smurtą ar amoralumą. Daugelio pasaulio šalių vietinei kultūrai tokios vertybės galbūt yra visiškai svetimos. Nors tai tiesa, vyriausybės, pedagogai ir tėvai mato, kad šios bangos sustabdyti neįmanoma.

„Mums patinka JAV kultūra, — aiškino vienas Havanos (Kuba) gyventojas svečiui iš Šiaurės Amerikos. — [Mes] žinome visas jūsų Holivudo žvaigždes.“ Vakarų kultūra propaguoja ir greitą maistą bei gaiviuosius gėrimus.  Vienas Malaizijos verslininkas pastebėjo: „Čia žmonės mėgsta visa, kas vakarietiška, ypač amerikietiška... Jie nori vakarietiškų valgių ir trokšta būti panašūs į vakariečius.“ Vieno Havanos koledžo rektorius su apgailestavimu pripažįsta: „Kuba nebėra sala. Salų neliko. Tėra vientisas pasaulis.“

Grobikiška Vakarų kultūra daro poveikį žmonių viltims ir troškimams. „Turėti ne mažiau už artimiausią kaimyną jau nebepakanka; dabar siekiama gyventi taip, kaip gyvena televizijos ir kino filmuose vaizduojami turtuoliai ir garsenybės“, — pažymima ataskaitoje Human Development Report 1998. Aišku, diduma žmonijos tokio gyvenimo niekada nepasieks.

Ar globalizacija — išsigelbėjimas iš sunkumų?

Globalizacija, kaip ir daugelis žmonijos sumanymų, pasirodė esanti ir naudinga, ir žalinga. Kai kam ji atnešė ekonominės naudos; kartu su globalizacija prasidėjo pasaulinės komunikacijos era. Tačiau tai naudinga ne vargšams, o turtingiesiems ir galingiesiems. Tiek nusikaltėliai, tiek ligų virusai globalizacijos pranašumais pasinaudoja mikliau už vyriausybes. (Žiūrėkite 8 ir 9 puslapius.)

Globalizacija tik dar labiau padidino jau ir taip mūsų netobulame pasaulyje egzistuojančių problemų mastą. Užuot pasiūliusi, kaip įveikti pasaulį slegiančius sunkumus, pati globalizacija juos tik padidina. Socialinis susiskaldymas ir neviltis auga. Visame pasaulyje vyriausybės stengiasi pasinaudoti globalizacijos pranašumais ir apsaugoti savo piliečius nuo jos neigiamų aspektų. Ar joms tai pasiseks? Ar humaniška globalizacija gali būti išsigelbėjimas iš sunkumų? Šiuos klausimus aptarsime kitame straipsnyje.

 [Rėmeliai/iliustracijos 8, 9 puslapiuose]

NUSIKALSTAMUMO IR TERORIZMO GLOBALIZACIJA

Deja, priemonės, skatinančios gamybos ir prekybos augimą, nesunkiai gali virsti nusikaltimo įrankiais. „Kaip tarptautinės korporacijos imasi iniciatyvos globalizuoti pasaulio ekonomiką, taip ir tarptautinės grupuotės — organizuotų nusikaltėlių sindikatai — netrunka pasinaudoti globalizacija“, — aiškinama ataskaitoje Human Development Report 1999. Kuo globalizacija naudinga organizuoto nusikalstamumo pasauliui?

Narkotikų karteliai randa daugybę naujų galimybių išplauti savo milijardus dolerių siekiantį pelną. Panaikinus daugelį muitinių ir padaugėjus keliautojų, karteliams daug lengviau narkotikus pervežti iš vienos šalies ar žemyno į kitą. Įdomu, kad per praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį kokaino gamyba padvigubėjo, o opiumo patrigubėjo. Be to, tarptautinės mafijos grupuotės išplėtojo pelningą prostitucijos verslą. Kasmet šiam tikslui jos į Vakarų Europą išgabena maždaug po 500000 moterų ir merginų — daugumą prieš jų valią.

Nusikaltėlių sindikatai, kaip ir tarptautinės korporacijos, pastaraisiais metais vienijasi. Daugelio tokių sindikatų operacijos vykdomos pasaulio mastu ir jų pelnas sudaro maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių per metus, o tai viršija Prancūzijos bendrąjį nacionalinį produktą. *

Internetas taip pat pasirodė esąs ideali priemonė nesąžiningiems kompiuterių specialistams. 1995-aisiais vienas kompiuterių piratas pavogė informacijos, įvertintos milijonu JAV dolerių, bei 20000 asmeninių kredito kortelių numerių. „Vogti pasinaudojant nauja technologija mažiau rizikinga ir pelningiau“, — paaiškino ispanų bankininkas Chosė Antonijus Soleras.

Globalizacijos priemonėmis naudojasi ir teroristai. Kadangi žiniasklaida nušviečia viso pasaulio įvykius, nuošaliame planetos kampe pagrobus kelis Vakarų turistus, šitaip akimirksniu galima iškelti į viešumą beveik bet kokią politinę nuoskaudą.

 NEPAGEIDAUJAMI „KELIAUNINKAI“

Po pasaulį keliauja ne tik žmonės, bet ir ligos, kai kurios iš jų — mirtinos. „Pagrindinė ligų globalizacijos priežastis yra stulbinamai padidėjęs pasaulinis žmonių, prekių bei pasaulėžiūros plitimas, — aiškina epidemiologijos specialistas profesorius Džonatanas M. Manas. — Pasaulis darosi vis labiau neapsaugotas nuo naujų ir senų užkrečiamųjų ligų proveržio ir, pavojingiausia, nuo visuotinio jų paplitimo.“

To niekas nesimbolizuoja aiškiau už AIDS pandemiją, kuri dabar kasmet nusineša apie tris milijonus gyvybių. Kai kuriose Afrikos šalyse sveikatos apsaugos darbuotojai baiminasi, kad ši liga galiausiai pražudys du trečdalius jaunų vyrų ir moterų. „Nors epidemijų, karų ir bado būta jau prieš tūkstančius metų, niekada anksčiau istorijoje nemirdavo tiek daug jaunų suaugusių žmonių“, — rašoma Bendros Jungtinių Tautų programos kovai su ŽIV ir AIDS ataskaitoje.

Tačiau mikrobai ir virusai nėra vieninteliai nepageidaujami pasaulio „keliauninkai“. Be jų, palikę savo arealą, kitus kontinentus užplūsta gyvūnai, augalai ir vabzdžiai. Nuodingų rūšių gyvatės iš Australijos dabar, matyt, pasislepia lėktuvuose ir taip patenka į Ramiojo vandenyno salas. Guamo saloje jos jau išnaikino beveik visus miško paukščius. Vandens hiacintas iš Pietų Amerikos paplito 50 atogrąžų šalių; ten ji užkemša kanalus ir padaro netinkamus naudoti žuvų tvenkinius. „Plūstantys ‘ateiviai’ pasaulio ekonomikai kasmet ne tik atsieina galbūt šimtus milijardų dolerių, bet ir platina ligas bei daro didžiulę ekologinę žalą“, — pranešama laikraštyje International Herald Tribune.

[Išnaša]

[Iliustracijos]

PINIGŲ KONTRABANDA

Žaislinių meškučių siuntoje

KOKAINO KONTRABANDA

Turistiniame automobilyje, jam pervažiuojant sieną, rastas ir konfiskuotas kokaino kiekis, kurio vertė 4000000 JAV dolerių

BIOTERORIZMAS

Kareiviai ant Kapitolijaus kalvos Vašingtone (JAV) ieško juodligės sukėlėjų

BOMBARDAVIMAI

Izraelyje sprogsta automobilyje padėta bomba

PASAULINIS AIDS PAPLITIMAS

Pietų Afrikos Respublikoje AIDS epidemija yra tokia didžiulė, kad kai kurios ligoninės atsisako žmonėms padėti

GYVŪNŲ ANTPLŪDIS

Gyvatės rudosios boigos beveik išnaikino miško paukščius Guamo saloje

VANDENS HIACINTAS

Šis augalas maždaug 50 šalių yra užkimšęs kanalus ir upių pakrantes

[Šaltinių nuorodos]

Pinigų ir kokaino kontrabanda: James R. Tourtellotte and Todd Reeves/U.S. Customs Service; bioterorizmas: AP Photo/Kenneth Lambert; degantis autobusas: AP Photo/HO/Israeli Defense Forces; vaikas: AP Photo/Themba Hadebe; gyvatė: Photo by T. H. Fritts, USGS; vandens hiacintas: Staff CDFA, California Dept. of Food & Agriculture, Integrated Pest Control Branch

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Ekonomikos globalizacija didina prarają tarp turtingųjų ir vargšų

[Šaltinio nuoroda]

UN PHOTO 148048/J. P. Laffont-SYGMA

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Internetu naudojamasi remti terorizmą